Pajudėjo pramoninių parkų kūrimo procesas – jau kitą vasarą Panevėžyje gali atsirasti pramoninis parkas. Ūkio ministerija Panevėžio miesto savivaldybės administracijai šio projekto įgyvendinimui skyrė 17,5 mln. litų finansavimą iš 2007–2013 Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų.
Parkas specializuosis aukštųjų technologijų srityje
Panevėžio miesto savivaldybės administracija pirmoji įvykdė Ūkio ministerijos reikalavimus bei pateikė pramoninio parko viziją ir numatė jo specializaciją. Be to, miesto administracijapraneša esanti visiškai pasirengusi šio projekto įgyvendinimui: įsigyta žemė, parengti detalieji planai ir techniniai projektai, pasirašytos statybos darbų ir paskolos sutartys. Šių parengiamųjų darbų vertė – 7,4 mln. litų, iš kurių 4,9 mln. litų finansavo Panevėžio savivaldybė, o 2,5 mln. litų – valstybė ir kiti šaltiniai.
Finansinė parama Panevėžio pramoninio parko kūrimui skirta iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos. Pasinaudojant šia parama, susisiekimo požiūriu strategiškai patogiame Panevėžio pramoniniame parke ketinama sukurti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrai tinkamą infrastruktūrą.
Miesto valdžia planuoja, kad čia įsikurs elektronikos, mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios didelę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Panevėžio pramoninis parkas bus atviras vietos investuotojams, kurie galės naudotis visomis parko teikiamomis galimybėmis, tačiau didesnį dėmesį savivaldybė ketina skirti užsienio investicijų pritraukimui.
Turėtų tapti traukos centrais investuotojams
Lietuvoje iki šiol įrengti tik du nedideli pramoniniai parkai Radviliškyje ir Pagėgiuose bei keletas privačių, tačiau jiems sudėtinga sudominti užsienio investuotojus. Šalyje veikia dar dvi laisvosios ekonominės zonos, tačiau Kauno LEZ veikla dėl nesutarimų su žemės savininkais įsibėgėja sunkiai.
„Tad tikro pramoninio parko su aiškia vizija ir specializacija atsiradimas bus teigiamas postūmis ne tik Panevėžio, bet ir visos šalies pramonei, verslui ir mokslui. Tokios zonos, išlaisvinančios investuotojus nuo daugelio biurokratinių kliūčių – leidimų, sertifikatų ir pan. – sudaro puikias sąlygas greitai perkelti ir išplėsti gamybą, kurti pažangias technologijas ir taip sustiprinti konkurencingumą tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėse rinkose. Be to, atsiranda terpė naujų įmonių steigimui ir plėtrai“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Pramoninių parkų kūrimas įsibėgėja ir Šiauliuose, Kėdainiuose ir Alytuje, pradedami kurti Naujojoje Akmenėje bei šalia Marijampolės. Šiauliuose ir Kėdainiuose baigti I etapo kūrimo darbai ir jie jau pasirengę priimti pirmuosius investuotojus. Tačiau tolimesnė jų plėtra kol kas stringa dėl to, kad Ūkio ministerija nesulaukia iš savivaldybių parko galimybių ir perspektyvų, būsimos veiklos efektyvumą užtikrinsiančių priemonių pristatymo. Parkai Marijampolėje ir Naujojoje Akmenėje kaip laiku neparengę reikalingų dokumentų dėl nepalankios ekonominės situacijos perkelti į rezervinį sąrašą.
Pramoniniai parkai jau seniai sėkmingai veikia gretimose šalyse. Tikimasi, kad ir Lietuvoje jie turėtų tapti traukos objektu įvairių sričių investuotojams, nes tuščiuose laukuose įrengiami tiek inžineriniai tinklai, tiek susisiekimo komunikacijos.
