„Diegdami sistemą nesitikėjome, kad sistema Lietuvoje prigis taip sparčiai, jog tuos rodiklius, kurių tikėjomės nebent po poros metų, pasieksime dar šiemet. Tačiau esame tam pasiruošę – taromatai ir skaičiavimo centras veikia sklandžiai, o gyventojams grąžinti pakuotes nepatogumų nekyla. Tačiau surinkti kiekvieną butelį ar skardinę kainuoja“, – sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.
USAD valdyba, atsižvelgusi į pakuočių surinkimo tendencijas, patvirtino naujus tarifus už pakuočių sutvarkymą visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams.
Už kiekvieną PET butelį nustatytas 3 centų, plieninę skardinę – 3 centų, stiklinę tarą – 2,5 cento, o aliuminio skardinę – 1,5 cento tarifas. Iki šiol už stiklo ir aliuminio pakuotes jas išleidžiančioms įstaigoms mokėti nereikėjo. Nauji tarifai įsigalios nuo kitų metų pradžios. Apie tokius planuojamus tarifus gamintojai ir importuotojai buvo informuoti dar vasarą ir turėjo laiko tam pasiruošti.
„Gamintojams tenka pagrindinė užstato sistemos išlaikymo našta. Surinkus daugiau pakuočių, mažėja mūsų pajamos iš negrąžintos taros užstato – mokesčio, kurį sumoka teršėjai. Be to, padidėja ir išlaidos – surinkti ir transportuoti daugiau butelių ir skardinių kainuoja brangiau“, – paaiškina G. Varnas. Didžiausia užstato sistemos išlaidų dalis tenka prekybininkams už pakuočių surinkimą prekybos vietose. Tai sudaro daugiau nei pusę visų planuojamų 2017 m. užstato sistemos sąnaudų. Išlaidos taromatams sudaro beveik 27 proc., transportavimo sąnaudos ¬ – 8 proc., skaičiavimo centro veiklos ir kitos sąnaudos – apie 13 proc. visų planuojamų USAD išlaidų.
Skaičiuojama, kad 2017 metais sistemai išlaikyti iš gamintojų ir importuotojų skirs 14,9 mln. eurų. Įvertinus, kad į sistemą grįš 90 proc. pakuočių, planuojama, kad kitąmet pajamos iš negrąžinto užstato bus 61 proc. mažesnės negu šiemet, o pajamos už parduotas žaliavas bus 29 proc. didesnės nei 2016 metais.
G. Varnas atkreipia dėmesį, kad visose šalyse, kuriose veikia užstato sistema, ji iš dalies yra išlaikoma iš dviejų šaltinių – negrąžintų pakuočių užstato ir perdirbtų antrinių žaliavų. Likusią išlaidų dalį padengia gamintojų ir importuotojų subsidijos.
Kuo daugiau pakuočių grąžinama, tuo daugiau reikalaujama subsidijų iš gamintojų ir importuotojų, kurie laikomi atsakingais už į rinką išleistas pakuotes, ir jų pareiga – finansuoti jų sutvarkymą. Tad gėrimų gamintojų ir importuotojų indėlis į užstato sistemą yra pats svarbiausias.
„Nė vienoje Europos šalyje, kur veikia užstato sistema, nebuvo tokio starto, kai jau pirmais metais surenkama per 74 proc. pakuočių. Estijoje, Danijoje, Švedijoje, kurių pavyzdžiais remiamės, pirmais metais jų buvo sugrąžinta vos pusė. Lietuvoje sėkmę lėmė ir platus taromatų tinklas, ir visuomenės švietimas, ir išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas. Kaip visuomenė, galime savimi didžiuotis ir nemanau, kad norėtume grįžti į praeitį“, – teigia USAD vadovas.
Naujausia USAD statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai į užstato sistemą jau grąžino per 333 milijonus pakuočių. Daugiausiai pakuočių – net 88 proc. – grąžinama į taromatus. Tokie puikūs užstato sistemos rezultatai rodo, kad tai yra efektyviausias būdas kovoti su gamtoje besimėtančiomis skardinėmis ir buteliais.
