Šie jau iš anksto protestuoja prieš planuojamą biudžetą. Nyderlandų valdžia turi išlaviruoti ir užtikrinti, kad šalies deficitas neviršytų 3 proc., tokį reikalavimą numato ES taisyklės.
Kalvinistiški Nyderlandai visuomet pasisakė už taupymo politiką ir buvo vieni iš deficito lygio nustatymo iniciatorių. Šiandien gyventojai pereina į kitą barikadų pusę. Valdančioji partija netenka populiarumo, o į priekį veržiasi karštutiniai dešinieji ir kairieji. Tuo tarpu „Gallup“ atlikta apklausa rodo, kad gyventojai yra daugmaž vienodai pasiskirstę į dvi grupes dėl galimo noro išstoti iš ES. Priešiškumas ES vykdomai taupymo politikai kyla ne tik iš profsąjungų, tačiau ir iš verslo lyderių. Verslo grupės VNO-NCW vadovas Bernardas Wientjesas yra vienas aktyviausių lobistų Nyderlanduose ir birželį viešai pareiškė, kad valdžia turėtų atsikratyti idėjos sumažinti biudžetą, bei didinti mokesčius.
Tuo tarpu profsąjungos pasisako už mokesčių didinimą ir teigia paliksiančios susitarimą, dar vadinamą „socialine santarve“, kurį pavyko pasiekti balandį tarp profsąjungų, verslininkų ir vyriausybės, jei pastaroji toliau neskirs pinigų sveikatos apsaugai ir valstybės tarnautojų algoms.
Vyriausybei tai bus tikras išbandymas, nes be profsąjungų palaikymo opozija gali nepritarti naujiems biudžeto apkarpymams. Aukštesniuose parlamento rūmuose valdančioji koalicija neturi daugumos.
Biudžetas bus priimamas rugsėjį ir kol kas šalies premjerą Marką Rutte prieš metus išrinkę piliečiai vis dažniau žvalgosi į kraštutines partijas, kurios prieštarauja „Briuselio diktatui“ ir taupymui. Tokiame kontekste „Socialinė santarvė“ atsiduria nestabilioje padėtyje.