SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją. Maisto produktų eksportas sausį – liepą palyginus su praėjusių metų tuo mačiu laikotarpiu sumažėjo 95 procentais. Tuo tarpu reeksportuotų prekių, kurioms nebuvo pritaikytos sankcijos taip pat sumažėjo 36 proc. Štai kodėl susidarė bendras 39 proc. eksporto kritimas į Rusiją.
„Nepaisant šitokio kritimo, Rusija vis dar kažkokiu būdu išlaiko pirmąją vietą tarp mūsų eksporto partnerių. Prieš kurį laiką sakėme, kad bus įdomu stebėti šiuos metus ar Rusija išsilaikys pirmoje vietoje, ar ne. Dabar matome, kad tokių garantijų nėra ir jeigu tendencijos toliau bus tokios, Latvija turi realius šansus pirmą kartą aplenkti Rusiją kaip mūsų prekybos partneris numeris vienas“, – prognozavo ekonomistas.
Anot pašnekovo Rusija nėra vienintelė šalis į kurią mūsų eksporto apimtys sumažėjo. Yra pastebimas šioks toks smukimas į Nyderlandus, tačiau tai susiję su naftos produktų kainų pokyčiais, nes daugiausiai, ten yra eksportuojama „Orlen Lietuva“ produkcijos. Nestebina ir 25,6 proc. Ukrainos nuosmukis, aišku pirmiausia tai dėl labai liūdnos Ukrainos ekonominės padėties.
„Jeigu pažvelgsite į pagrindines šešias prekybos partneres, pamatysime, kad šiuo metu penkios iš šešių yra mūsų kaimynės. Vokietija nėra tiesioginė mūsų kaimynė, bet irgi netolima Lietuvai šalis. Tai tas gravitacinis prekybos dėsnis Lietuvoje vis labiau veikia. Ilgą laiką Baltarusija neturėjo galimybės įsiterpti į tas šešias pagrindines šalis, bet dabar matome, kad ji yra šeštoje vietoje. Estijos vaidmuo pastaraisiais metais taip pat didėjo“, – tikino G. Nausėda.
Kurios šalys mums patraukliausios eksportui?
Bankai skaičiuoja, kuriose rinkose Lietuvai yra patraukliausia prekiauti. Jie yra skaičiuojami pagal du pagrindinius ekonominiu rodiklius: šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimą ir kaip keičiasi valiutos kursas tos šalies atžvilgiu.
„Jeigu mūsų valiutos kursas smunka kitos valiutos atžvilgiu, reiškia mus naudinga ten eksportuoti. Virš nulio esantys skaičiai rodo, kad mūsų konkurencija auga, o po nuliu rodo, kad situacija blogėja. Konkurencingumo lygis auga Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje, ne dėl valiutos kurso, o dėl to, kad Lietuvos infliacija yra mažesnė nei tose valstybėse. Kitaip tariant mes galime gaminti vidutiniškai pigiau ir parduoti su didesne pelno marža valstybėse, kurių kainos auga sparčiau“, – aiškino G. Nausėda.
Tačiau kitokia situacija yra su JAV ir Jungtine Karalyste. Šiose šalyse Lietuvos konkurencija auga dėl to, kad euras silpnėja dolerio ir svaro atžvilgiu. Rusijoje yra atvirkščiai – rublis silpnėja euro atžvilgiu, o dėl to lietuviškų prekių konkurencingumas mažėja.
Vietoj Rusijos – augantis transporto paslaugų eksportas į ES
Sumažėjusį transporto paslaugų eksportą į Rusiją Lietuva sėkmingai kompensuoja plačiau teikdama šias paslaugas Europos Sąjungos (ES) šalims. Labiausiai augusios eksporto rinkos – Austrija, Danija ir Prancūzija. Tai rodo Lietuvos banko pateikti šių metų pirmo pusmečio rezultatai.
„Mažėjantis prekių srautas tarp Rusijos ir ES paskatino didesnį Lietuvos transporto ir logistikos įmonių aktyvumą kitose rinkose, taip amortizuojant prekybos su Rusija suvaržymų pasekmes. Šių metų pirmą pusmetį transporto paslaugų eksportui į Rusiją sumažėjus daugiau kaip 40 proc., bendra šių paslaugų eksporto apimtis sumenko tik 1,78 proc.“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Palyginti su praėjusių metų pirmo pusmečio duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius bendras transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumažėjo 40,8 proc., ir šios šalies užimama rinkos dalis susitraukė apie dešimtadaliu (nuo 25,6 proc. iki 15,4 proc.). Tačiau gerokai išaugo paslaugų eksportas į Austriją (36,9 proc.), Daniją (35,6 proc.), Prancūziją (16,4 proc.), Latviją (16,3 proc.).
Panašios tendencijos pastebimos ir analizuojant krovinių vežimo kelių transportu paslaugų eksporto pokyčius. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, šių paslaugų eksportas sumažėjo nežymiai – 1,9 proc. Kelių transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumažėjo 57,5 proc., bet didėjo į Ispaniją (52,7 proc.), Prancūziją (35,4 proc.), Vokietiją (20,6 proc.), Daniją (15,9 proc.).
Transporto paslaugų eksportas šių metų pirmą pusmetį siekė 1759,8 mln. Eur (atitinkamu 2014 m. laikotarpiu – 1728,4 mln. Eur) ir sudarė 60,7 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Vertinant Lietuvos transporto paslaugų eksportą į ES, didžiausia šalies rinka yra Vokietija, antrą ir trečią vietas užima atitinkamai Prancūzija ir Danija.
