Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra mažiausios. Nepaisant šios žinios ir besitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietuvos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti.

REKLAMA

Istoriškai mažos palūkanos

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad palūkanos tiek litais, tiek eurais yra rekordiškai mažos. Tokios jos turėtų likti bent jau iki kitų metų pabaigos. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tokius pokyčius, yra susijęs su Europos centrinio banko sprendimais.

„Europos centrinis bankas mėnesio pradžioje sumažino bazines palūkanų normas ketvirtadaliu procentinio punkto iki žemiausio lygio istorijoje. Tokių bazinių palūkanų normų dar niekada nebuvo. Dabar jos siekia 0,75 procento. Tai lemia ir tarpbankinių palūkanų normų mažėjimą“, – susidariusią situaciją aiškino ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak N.Mačiulio, dėl šio aspekto dabar palankus metas pirkti būstą, tačiau tik trumpoje perpektyvoje. „Gyventojai dabar labiau išprusę ekonomikoje ir supranta, kad būsto paskola yra imama ne keleriems metams, tačiau pakankamai ilgam laikotarpiui. Kadangi palūkanų norma yra kintama, tai faktas, kad jos bus žemos dvejus ar trejus metus, nėra itin svarbus ar vienintelis veiksnys“, – sakė N.Mačiulis.

Anot jo, patys klientai gali apsiskaičiuoti, kaip pasikeistų jų įmokos, jei palūkanų normos grįžtų į prieš kelerius metus buvusį lygį. Jis nebuvo labai aukštas, bet didesnis nei šiuo metu.

„Dabar esančios žemos palūkanos gali paskatinti imti pigesnes vartojamąsias paskolas. Žinoma, išlieka patraukli ir būsto paskola, tačiau ji labiau susijusi su gyventojų lūkesčiais dėl ateities pajamų. Jeigu gyventojas tikisi, kad šeimos pajamos po dvejų ar trejų metų didės, tai dabar paskolą imti palanku, nes artimiausius dvejus metus teks mokėti mažas palūkanas, o ateityje, jeigu pradės didėti palūkanos, jis gali tikėtis gauti didesnes pajamas ir padidėjusios palūkanos netaps našta“, – teigė „Swedbank“ atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė taip pat sutiko, kad palūkanų norma, imant paskolą būstui įsigyti, yra svarbus kriterijus, tačiau ne pagrindinis. Žmonės būsto paskolas ima gana ilgam laikotarpiui – dvidešimčiai ar daugiau metų. Tad natūralu, kad atsižvelgiama ir į kitus kriterijus.

„Darbo rinkos atsigavimas yra pakankamai silpnas, be to, gyventojų lūkesčius dėl ateities pajamų mažina ir baimė dėl naujos krizės bangos. Verta paminėti, kad Lietuvos bankas yra priėmęs atsakingo skolinimo taisykles, o žmonės dar prisimena prieš keletą metų sprogusį nekilnojamojo turto burbulą. Visi išmoko šias pamokas ir skolintis neskuba“, – „Valstiečių laikraščiui“ fi nansines gyventojų nuotaikas komentavo „Danske“ banko vyresnioji analitikė.

Mes jau antrojoje bangoje

V.Klyvienė pripažino, kad praėjusiais metais buvo jaučiamas ekonomikos pagyvėjimas. „Tai buvo pakilimas po didžiulio ekonomikos nuosmukio. Dabar mes galime pasidžiaugti, kad Lietuva neliko krizės dugne“, – teigė fi nansų analitikė.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau metų pabaigoje optimistines nuotaikas prislopino nerimas dėl naujų iššūkių, kuriuos teks įveikti euro zonos šalims, todėl konservatyvumo nuostatos išlieka. „Tikimės, kad antroji skaudi recesija mūsų šaliai negresia, juolab kad kol kas eksporto tendencijos atrodo neblogai“, – situaciją vertino pašnekovė.

Tuo metu N.Mačiulis teigė, kad kalbos apie antrąją krizės bangą iškreipia gyventojų lūkesčius, nes situacija pristatoma neteisingai.

„De facto antroji krizės banga jau yra Lietuvoje, nes ji yra susijusi su procesais, vykstančiais euro zonoje, o joje dabar – recesija. Jos ekonomika neauga ir šiek tiek traukiasi. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir yra dvigubai lėtesnis nei pernai. Be to, Lietuvos ekonomika neauga taip, kaip galėtų augti“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.

Baimės akys didelės

Bendrai vertindamas paskolų rinką, N.Mačiulis teigė, kad skolinimasis labai glaudžiai susijęs su gyventojų ateities vertinimu.

REKLAMA
REKLAMA

„Gegužės mėnesį, po rinkimų Graikijoje ir paaštrėjusių santykių tarp Vokietijos ir Prancūzijos, gyventojų ateities lūkesčiai suprastėjo. Prasidėjo kalbos ir apie antrąją krizę. Tokie veiksniai visuomet lemia daug atsargesnį šalies gyventojų požiūrį į skolinimąsi. Ir net tie asmenys, kurie gali skolintis, nes turi sukaupę nemažai santaupų pradiniam įnašui, daug atsargiau vertina savo perspektyvas“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad Lietuvos ekonomikai nemenkos žalos kartais padaro nepagrįstas šalies gyventojų gąsdinimas apie vienokias ar kitokias ekonomikos tendencijas, neatitinkančias realybės.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012-ųjų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų gyventojų per ateinančius metus tikisi būstų kainų kilimo. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesio tokios pačios apklausos rezultatais, gyventojų, per ateinančius dvylika mėnesių besitikinčių būstų kaino kilimo, sumažėjo 11 procentų. SEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad tokie rezultatų pasikeitimai rodo, kad gyventojai anksčiau savo nuomonę reiškė ne atsižvelgdami į ekonominę situaciją, o daugiau vadovaudamiesi emocijomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Viena vertus, ekonominė situacija – nedarbo lygis, darbo užmokesčio dydis ir jų prognozės nesudarė pagrindo tikėtis būsto paklausos ar būsto kainų didėjimo. Kita vertus, per pastaruosius tris mėnesius nei ekonominė padėtis, nei prognozės dėl ateities nepasikeitė, kad taip sumažėtų optimizmas“, – sakė J.Varanauskienė. Ekspertės teigimu, norint, kad didėtų būsto kainos, turėtų pradėti augti gyventojų pajamos arba bent jau atsirasti tokių lūkesčių.

„Dabar situacija yra tokia, kad pajamos, jei ir padidėjo, tai labai nedaugeliui, padėtis darbo rinkoje dar gana įtempta, todėl vien rekordiškai mažų būsto palūkanų neužtenka, kad daugėtų norinčiųjų įsigyti būstą“, – rinką analizavo SEB banko šeimos fi nansų ekspertė.

Kita vertus, baimės akys visada didelės.

Pirmąjį pusmetį ekspertai teigia girdėję ne vieną klaidingą interpretaciją apie ekonomikos raidos tendencijas, nors Lietuvos ekonomika dar tebeaugo beveik sparčiausiai Europoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Šalies gyventojai klausosi, ką kalba politikai, ekspertai, ir tie nerimą keliantys pareiškimai neprisideda prie gyventojų aktyvesnio skolinimosi ir kartu slopina šalies ekonomiką“, – apibendrino N.Mačiulis.

Kur sunkiausia įpirkti

Paklaustas, kam lengviau įsigyti būstą – provincijos ar didmiesčių gyventojams, N.Mačiulis priminė bankų skaičiuojamą būsto įperkamumo rodiklį. Šis rodo, kad sunkiausia būstą įpirkti Vilniuje ir kurortiniuose miestuose. Sostinėje ir tokiuose miestuose, kaip Palanga, Neringa, Druskininkai, būstą perka ne tik tų miestų gyventojai, tad čia kainos yra didžiausios. „Mažesniuose Lietuvos miesteliuose, tokiuose kaip Alytus, Panevėžys, Šiauliai, būsto įperkamumas yra didesnis, nes gyventojų atlyginimai nelabai skiriasi nuo gaunamų didmiesčiuose, o nekilnojamojo turto kainos yra daug mažesnės. Taigi gauti paskolą būstui įsigyti mažesniuose miesteliuose yra daug lengviau nei didmiesčiuose, nes būsto paskolai aptarnauti skiriama mažesnė pajamų dalis“, – teigė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Bankai pasiuntė žmones vergovėn

Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, ekonomistas

Kol šalyje neatsiras pakankamai naujų darbo vietų ir nepadidės atlyginimai, imti paskolą daugeliui žmonių būtų savižudybė. Šiuo metu anglų kalba skaitau puikią Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano knygą „Pamirškite krizę“, kurioje analizuojamos prastą ekonomikos situaciją dar labiau pabloginusios priežastys. Tarp jų – ir dabartinis taupymo laikotarpis, kai reikėjo skatinti verslą, ypač – gamybą. P. Krugmanas bankus pavadino nusikaltėliais, kurie leido pinigus ir skatino žmones imti paskolas. Žmonės, netekę darbo ir pajamų arba pajamoms sumažėjus, pateko tarsi į vergovę. Tačiau turtingiems, stabilias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems reikalingas gyvenamasis būstas, metas jį įsigyti palankus. Tačiau neverta pirkti buto ar namo kaip investicijos, nes butų kainos nedidės, todėl geriau turimus pinigus investuoti į verslą, kuris duotų grąžos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų