Vijolė Aguonaitė
Biohumuse yra 100 kartų daugiau dirvos gyvybingumą atkuriančių bakterijų nei mėšle, o su mineralinėmis trąšomis jo net neverta lyginti.
Nepavykę bandymai
Žemės derlingumą atkurti savame sklype pagamintu biohumusu ketina ne vienas, tačiau ne visus lydi sėkmė. Trakų rajone gyvenanti Jūratė jau trečią kartą bando „prisijaukinti“ biohumusą gaminančius sliekus. „Kažkada atsivežiau jų ir paleidau į organinių atliekų kaupą. Buvau perspėta, kad reikia saugoti sliekus nuo kurmių, tad patiesiau skardos lakštą, ant jo sukroviau atliekas ir tik tada įleidau sliekus. Vis dėlto kurmiai mane pergudravo. Negalėdami palįsti po apačia, jie paprasčiausiai atėjo ir išėdė sliekus“, – pasakojo moteris. Antrą kartą sliekus ji bandė auginti metalinėje statinėje. Jos šone, arčiau dugno, buvo išpjauta skylė, pro kurią reikėjo semti naudingąjį biohumusą. Pasak Jūratės, šis sliekų auginimo būdas, kurį sužinojo iš kaimyno, buvo labai paprastas ir patikimas.
„Vis dėlto ir antrą kartą man nepasisekė, nes, išvažiavusi atostogauti, po mėnesio radau sliekus paskendusius, mat statinę, kad jos nekepintų saulė, pastačiau arčiau sandėliuko sienos. Kai orai subjuro, sliekus merkė lietus ir nuo stogo bėgantis vanduo. Taigi, nusprendžiau, kad biohumuso geriau paprašyti iš kaimyno ir daugiau neeksperimentuoti, nekankinti nei savęs, nei sliekų“, – linksmai kalbėjo moteris. Bekojai augintiniai
Tačiau kai kaimynas pardavė sklypą, ji nusprendė trečią kartą pabandyti laimę. Šį sykį ji sliekus įkurdino dviejų dalių medinėje sliekidėje sodo kampe. „Dabar, prieš augindama sliekus, surinkau kiek įmanoma daugiau informacijos apie tai. Lankydamasi pas draugus, įsitikinau, kad patogiausia sliekus laikyti komposto dėžėje, kurios dugnas išklotas tankiu tinkleliu, kad į dėžę nepatektų kurmių, – pasakojo pašnekovė. – Kai sliekai vienoje dėžės pusėje prigamina biohumuso, viršuje esančios atliekos, kuriose jie gyvena ir maitinasi, perkeliamos į tuščią komposto dėžės dalį, o pirmosios dėžės dalies turinys ir yra vertingasis biohumusas. Tad teks mojuoti šakėmis iš dešinės į kairę ir atgal.“ Sodininkė juokavo, kad dabar ji turi ne vieną keturkojį augintoją, o galybę bekojų talkininkų, kuriuos irgi reikia šerti.
Vislūs ir ilgaamžiai
Pirmas Lietuvoje raudonuosius Kalifornijos sliekus paraėjo auginti Lietuvos sliekų augintojų draugijos įkūrėjas Vladislovas Rūsys. Jis iš Ukrainos miesto Ivano-Frankovsko atsigabeno 10 mln. raudonųjų Kalifornijos sliekų. Raudonieji Kalifornijos sliekai iš vienos tonos organinių medžiagų „pagamina“ 600 kg ekologiškų organinių trąšų, kurios yra 15–20 kartų veiksmingesnės už įprastines organines trąšas. Humusas susidaro 1,5–2 kartus sparčiau negu įprastai kompostuojant. Pūvančių organinių medžiagų kvapą sliekai geba panaikinti per parą. Kalifornijos sliekai būna 6–8 cm ilgio, 3–4 mm skersmens ir sveria apie 0,8–1 g, jauni būna balti, o suaugę – raudoni.
Sliekai apsivaisina kas 7 dienas. Nuo pat išsiritimo sliekai minta organinėmis sultimis, mikroorganizmais, pirmuonimis. Lytiškai subręsta per 90 dienų. Septynių mėnesių sliekas nustoja augti. Kitaip nei paprasti sliekai, Kalifornijos sliekai gyvena 4 kartus ilgiau, t. y. 16 metų. Per tiek laiko jie susilaukia per 100 kartų daugiau palikuonių už įprastus sliekus. Užtikrinus tinkamas gyvenimo sąlygas sliekams, per metus jie gali atvesti 1 500 sliekiukų. Lietuvoje šie sliekai intensyviau veisiasi pavasarį ir rudenį.
Maitinasi kompostu
Lauke auginami Kalifornijos sliekai gamina biohumusą tik šiltuoju metų laiku. Jie neturi dantų, todėl maistą gali tik čiulpti. Jų pašaras – kompostas. Jei kompostuojamos sausos medžiagos, rekomenduojama jas sudrėkinti vandeniu iki 40–45 proc. drėgnumo. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką. Į kompostuoti skirtos dėžės dugną patariama pripilti apie 10–15 cm kraiko mišinio iš susikompostavusios žolės, lapų, smulkinto popieriaus, šiaudų, smulkintų vaisių ar daržovių, mėšlo. Galima įpilti ir kelias saujas žemių. Viskas lengvai permaišoma. Tada išpilami sliekai (1 m2 rekomenduojama apgyvendinti 1 kg sliekų). Kas 3–9 mėn. išimamas sliekų pagamintas biohumusas.
Kompostinė pastatoma taip, kad būtų patogu ja naudotis: sodo ar daržo gale, rūsyje, stoginėje, garaže, balkone ar net virtuvėje. Į ją neturėtų kristi tiesioginiai saulės spinduliai, ją reikėtų apsaugoti ir nuo smarkaus lietaus. Kalifornijos sliekai dirba labai greitai. Idealiomis sąlygomis per dieną jie gali perdirbti tiek atliekų, kiek patys sveria. Biohumusas yra tamsiai rudos spalvos, purus, bekvapis, malonus liesti.
„Persikrausto“ patys
Jei kompostuojama nedidelėje dėžėje, kai ateina metas pasiimti biohumusą, visas dėžės turinys pastumiamas į vieną šoną, tuščioje vietoje paliekant truputėlį senojo biohumuso, ant kurio sukraunamos atliekos. Pajutę, kur yra maisto, sliekai patys perbėgs iš pabaigtos krauti biohumuso krūvos į naująją. Kai sliekai laikomi didesnėje (2–3 dalių) lauko komposto dėžėje, tuščioje dalyje papilama 10–15 cm sliekų kraiko ir pradedama ant jo krauti atliekas. Jei dėžės pertvaros bus ne iš lentų, o iš tinklo, sliekai labai greitai sulįs ten, kur nori jų augintojas, nereikės jų surinkti ar kaip kitaip perkelti naują vietą. Tai ilgiau užtrunka, bet naudoti skirtas biohumusas bus be sliekų ir jų jauniklių.
Jei paruošto biohumuso reikia daug ir greitai, biohumusas su sliekais išpilamas ant polietileno plėvelės saulėtoje ar ryškiai apšviestoje vietoje. Iš papilto komposto suformuojami keli kauburėliai. Sliekai, slėpdamiesi nuo saulės, sulįs į juos. Tada nuimamas viršutinis kauburėlių sluoksnis (biohumusas), o sliekai ir mažyčiai citrinos formos gelsvai rusvi jų kokonai surenkami ir apgyvendinami naujoje komposto dėžėje.
Ekologiška trąša
Biohumusas (verikompostas arba vermikompostas) – sliekų perdirbtos organinės medžiagos junginys, kuriame gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, antibiotikų, fermentų, aminorūgščių bei naudingos mikrofloros. Atliekant tyrimus nustatyta, kad biohumuse būna 40–60 proc. sausos medžiagos: 10–12 proc. humuso, 0,9–3 proc. – azoto, 1,3– 2,5 proc. – fosforo, 1,2–2,5 proc. – kalio, 4,5–8 proc. – magnio, 0,5– 5,1 mg/kg – vario, 0,5–2,5 proc. – geležies, 60–80 mg/kg – mangano, 28–35 mg/kg – cinko, ne mažiau kaip 2 mg/kg – kobalto. Biohumuse daug auksinų, heteroauksinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, greitinančių sėklų dygimą, padidinančių augalų atsparumą ligoms.
