Nors daugelyje savivaldybių yra statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, Vilnius maisto atliekas pasirinko rūšiuoti kitu būdu – jas surenkant kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir atskiriant jas pagal oranžinius maišelius.
Vis tik specialistai įsitikinę, kad šis šiukšlių rūšiavimo būdas yra geriausias: jis yra patogus, ekologiškas ir ženkliai pigesnis – gyventojai sutaupo 12 mln. eurų per metus.
Iš visų galimų maisto atliekų Vilniuje, jų šiuo metu oranžiniuose maišeliuose atvežama tik 20 proc. Be to, ne visos atliekos būna surūšiuotos teisingai: 7 proc. maišelių būna užteršti priemaišomis, 3 proc. išvis neturi jokių maisto atliekų.
Vis tik svarbu nepamiršti, kad už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus galima gauti 30–600 eurų baudas. Tik jos, kaip yra anksčiau minėjusi Aplinkos ministerija, bus pradėtos taikyti, kai gyventojai jau bus plačiai supažindinti su naujomis taisyklėmis.
Maišeliai – pigiausias ir patogiausias būdas?
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko, nuo šių metų maisto atliekas tvarkyti atskirai įpareigoja nacionaliniai teisės aktai, o šiuos pokyčius paskatino įgyvendinti Europos Sąjungos direktyva.
Atstovo vertinimu, maisto atliekų surinkimas naudojant oranžinius maišelius šiuo metu yra racionaliausias, kol dar nėra susiformavę gyventojų įpročiai rūšiuoti maisto atliekas ir jų yra surenkama gan mažai.
Už maisto ir mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą Vilniaus regione atsakingas yra atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius – bendrovė „Energesman“.
Anot jos direktoriaus Algirdo Blazgio, oranžiniai maišeliai yra geriausia maisto atliekų rūšiavimo sistema visam Vilniaus regionui, nes yra labiausiai orientuota į gyventojus, patogiausia ir pigiausia.
Jis paminėjo, kad atskiri konteineriai maisto atliekoms per metus kainuotų papildomus 12 mln. eurų, kurie būtų surenkami iš gyventojų (iš 581 tūkst. vilniečių tai būtų po 20,6 euro kiekvienam).
Be to, atskiriems konteineriams būtų reikalingos atskiros šiukšliavežės, o jos tik dar labiau didintų spūstis mieste ir prisidėtų prie didesnės taršos – papildomai išmestume 665 tūkst. kg CO2 per metus.
„Ir oranžiniai maišeliai yra patogu – paimi maišelį eidamas į darbą ir išmeti kartu su kitomis atliekomis. Jei būtų atskiri konteineriai, reiktų išpilti atliekas iš kibirėlio be jokio maišelio.
Nežinau, kiek šiuolaikinių žmonių norėtų bėgioti su kibirėliais išmesti šiukšlių. Tada dar kibirėlius reiktų kažkur išplauti, kad neskleistų kvapo. Mano nuomone, tai tikrai nepaskatintų žmonių rūšiuoti maisto atliekas“, – įžvalgomis dalinosi A. Blazgys.
Skyrė 1,3 mln. eurų, bet naudoja tik 20 proc.
G. Grubinskas nurodė, kad maišelių buvo įsigyta tiek, kad užtektų, o tai kainavo 584 tūkst. eurų.
„Kibirėlių įsigijimo kaštai 85 proc. sumos yra dengiami valstybės lėšomis pagal skirtą dotaciją, likusi dalis – iš savivaldybės biudžeto.
Kibirėlių įsigijimas iš viso kainavo 551 tūkst. eurų. Organizacinės (dalinimo paslaugos) kainavo beveik 189 tūkst. eurų“, – vardijo pašnekovas.
Vadinasi, šiam projektui iš viso buvo skirta 1 324 000 eurų.
„Energesman“ direktorius išskyrė, kad šiuo metu gausiausiai oranžinius maišelius naudoja Vilniaus miesto, Elektrėnų ir Ukmergės gyventojai.
Kituose rajonuose jų naudojama mažiau – gyventojai maisto atliekomis šeria gyvulius arba kompostuoja patys, mat prieš kelerius metus individualių namų gyventojams buvo nemokamai dalinamos kompostinės.
„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, iš pas mus atkeliaujančio mišrių komunalinių atliekų srauto kiek daugiau nei 4 proc. sudaro oranžiniai maišeliai, vertinant pagal svorį“, – atskleidė pašnekovas.
Jis paminėjo, kad maisto atliekos gali sudaryti iki penktadalio atvežamų atliekų, t. y. iki 20 proc. Taigi jų šiuo metu yra 5 kart mažiau.
„Kita vertus, maistą gyventojai rūšiuoja dar tik penktas mėnuo, o jau surenkame tūkstančius tonų maisto atliekų“, – akcentavo bendrovės direktorius.
Atsiimti – nebūtina, bet naudoti – privaloma
G. Grubinskas įvardijo, kad maisto atliekoms rūšiuoti skirtas priemones Vilniuje nemokamai yra atsiėmę maždaug du trečdaliai (65 proc.) visų savivaldybės teritorijoje esančių namų ūkių (iš viso – apie 281 tūkst.).
Jis nurodė, kad atsiimti oranžinius maišelius nėra privaloma, tačiau maisto atliekų tvarkymas šiuo metu vyksta tik su jais, todėl rūšiuodami gyventojai šią priemonę naudoti privalo.
„Oranžinių maišelių rulonėlius galima ne tik nemokamai atsiimti, bet ir įsigyti kai kuriuose prekybos centruose, todėl realiai juos turinčių gali būti ir daugiau nei du trečdaliai namų ūkių“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Siekiant užtikrinti patogų maisto atliekų rūšiavimą gyventojams, pasak savivaldybės atstovo, nemokamai yra dalijami ir kibirėliai:
„Vilnius jų įsigijo tiek, kiek sostinėje yra namų ūkių, tačiau prievolės atsiimti kibirėlį taip pat nėra.“
Kiekvieną maišelį prapjauna – beveik 70 proc. surūšiuoti teisingai
„Energesman“ direktorius aiškino, kad oranžiniai maišeliai yra kraunami į rūšiavimo linijas, kur jos keliauja į rankinio rūšiavimo zoną.
Vėliau darbuotojai atskirtus maišelius prapjauna ir juos ištuština, kad peržiūrėtų jų turinį ir įsitikintų, ar tikrai visos atliekos yra maisto ir žaliosios, o maišelius atskiria perdirbimui.
Pasak A. Blazgio, bendrovė neseniai atliko tyrimą, kuriame buvo išnagrinėtas atsitiktine tvarka atrinktų 356 oranžinių maišelių turinys:
- 68 proc. maišelių buvo pripildyti maisto atliekomis be jokių priemaišų;
- beveik 22 proc. maišelių buvo pastebėtas nedidelis – iki dešimtadalio – kiekis priemaišų: plastiko, popieriaus, stiklo;
- apie 7 proc. oranžinių maišelių buvo užteršti dideliu priemaišų kiekiu;
- likusiuose 3 proc. buvo rastos ne maisto atliekos, o įvairios buitinės atliekos, plastiko pakuotės.
Jis nurodė, kad netinkamos oranžiniams maišeliams atliekos yra atskiriamos ir išrūšiuojamos atitinkamai, o maišeliai perduodami perdirbti kartu su kitomis atskirtomis plastiko pakuotėmis.
Kaip rūšiuoti teisingai?
Taigi maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose yra svarbu rūšiuoti teisingai.
Pavyzdžiui, juose gali būti arbatos pakeliai ir kavos tirščiai, popieriniai rankšluosčiai ar kiaušinių lukštai, tačiau negali būti grietinės, pieno, ledų ar kito skysto maisto.
G. Grubinskas primena, kad, pripildžius oranžinį maišelį maisto atliekomis, jį reikia tvirtai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.
„Išrūšiuotos maisto atliekos gali virsti natūralia trąša, būti naudojamos energijos gamybai iš išsiskiriančių biodujų, kompostavimui. O oranžiniai maišeliai yra pagaminti iš ne mažiau nei 90 proc. perdirbtų medžiagų.
Pašalinus maisto atliekas, jie vėl yra perdirbami, todėl papildomų plastiko atliekų nekuria ir į sąvartynus nepatenka“, – dėstė savivaldybės atstovas.
A. Blazgys papildė, kad šie maišeliai yra plastikiniai, nes yra patvaresni ir nesuyra dėl drėgnesnių maisto atliekų, kaip popieriniai.
O jų gamyboje, lyginant su popieriniais maišeliais, išsiskiria 4–5 kartus mažiau CO2 (10–20 g vienam maišeliui).
Kur galima atsiimti – tvarka keisis?
Anot G. Grubinsko, dalinti oranžinius maišelius ir kibirėlius yra numatyta visus 2024 metus.
Jis įvardijo, kad šiuo metu juos galima atsiimti savivaldybėje, visose seniūnijose ir mobiliose dalinimo vietose, kurių sąrašas yra nuolat skelbiamas.
Vis tik pašnekovas neslėpė, kad pastaruoju metu atsiimančiųjų srautas gan smarkiai krenta, todėl yra ieškoma alternatyvų.
„Dalinimo paslaugą įgyvendinantis tiekėjas bendradarbiauja su daugiabučių namų bendrijomis ir per bendrijų pirmininkus priemones gyventojams įteikia jų namuose.
Prioritetas yra skiriamas rūšiavimui skirtų priemonių perdavimui tiesiai į rankas, tačiau kibirėliai ir maišeliai gali būti paliekami ir gyventojams prie durų“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, ilgainiui planuojama pereiti prie maisto atliekų išvežimo ir tvarkymo naudojant atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.
Taigi oranžiniai maišeliai, kaip rūšiavimo būdas, greičiausiai liks tik ten, kur naudojami antžeminiai konteineriai:
„Pusiau požeminiai yra įrengiami iškart su atskira dalimi maisto atliekoms, o individualių namų gyventojus planuojama aprūpinti atskiromis tam skirtomis talpomis.“
