Bandomasis važiavimas gali nekelti jokių įtarimų, prietaisų skydelis – rodyti solidų nuvažiuojamą atstumą, o pardavėjas – dievagotis, kad viskas veikia idealiai. Vis dėlto, perkant naudotą elektromobilį svarbiausia patikrinti brangiausią komponentą – bateriją.
Juk nuo jos būklės priklauso, kiek kilometrų automobilis nuvažiuos viena įkrova, o jeigu patikra atskleistų rimtesnių problemų, pirkėjas galėtų išvengti ir tūkstančius eurų kainuojančio remonto.
Elektromobilių baterijų diagnostikos įmonės „Battery Certified“ įkūrėjas ir vadovas Gaudentas Stravinskas pastebi, kad apie naudotų elektromobilių baterijų būklę šalyje kalbama per mažai, o pirkėjų ir pardavėjų derybos dažnai virsta spėlionėmis.
„Kartais net šiek tiek juokinga, kad žmonės prieš pirkdami automobilį labai kruopščiai tikrina dažų storį, ieško menkiausio kėbulo įbrėžimo, tikrina ridą, tačiau apie bateriją, kurios remontas gali kainuoti labai didelius pinigus, tiesiog paklausia pardavėjo: „O baterija gera?“
Pardavėjas, be abejo, atsako „Gera“, ir tuo kartais visas baterijos patikrinimas ir baigiasi“, – patikros ypatumais dalijasi „Battery Certified“ vadovas.
Vienas procentas visos istorijos nepasako
G. Stravinsko teigimu, vienas svarbiausių baterijos būklės rodiklių yra SoH (angl. State of Health), kuris procentais parodo, kiek pradinės talpos baterija yra išsaugojusi. Vis dėlto ekspertas kartu pabrėžia, kad vien šis skaičius tikrosios baterijos būklės neatskleidžia.
Elektromobilių pirkėjams ne mažiau svarbu žinoti, kiek tiksliai baterijoje liko naudotinos talpos kilovatvalandėmis (kWh),nes būtent nuo to priklauso realus nuvažiuojamas atstumas.
Kaip aiškina specialistas, nuvažiuojamą atstumą galima nesunkiai pasiskaičiuoti patiems. Jeigu naujo elektromobilio naudotina baterijos talpa siekė 60 kWh, o vidutinės sąnaudos yra 18 kWh/100 km, toks automobilis galėtų nuvažiuoti apie 333 km.
Jei po kelerių metų baterijos talpa sumažėja iki 90 proc., o naudotina talpa – iki 54 kWh, esant tokioms pačioms sąlygomis įveikiamas atstumas susitraukia iki maždaug 300 km.
Anot pašnekovo, vertinant bateriją taip pat būtina stebėti atskirų jos elementų įtampas, temperatūras, baterijos valdymo sistemos (BMS) duomenis ir galimus nukrypimus.
Galiausiai, didelę reikšmę turi palyginimas su kitais tokio paties modelio automobiliais, mat 85 proc. likutinė baterijos talpa vienam modeliui gali būti visiškai normalus rezultatas, o kitam – jau gerokai prastesnis už vidurkį.
Kiekvienas atvejis – skirtingas
Norėdami vaizdžiai iliustruoti, kaip baterijos nusidėvėjimas veikia elektromobilių nuvažiuojamą atstumą, paprašėme eksperto pateikti realių patikrų pavyzdžių.
Vienas tokių – apie 115 tūkst. kilometrų įveikęs „Volkswagen e-Up!“. Iš gamyklos šis nedidelis miesto automobilis iškeliavo turėdamas 18,7 kilovatvalandės (kWh) bateriją, iš kurios realiai panaudojama talpa siekė apie 16 kWh.
Atlikus patikrą nustatyta, kad po kelerių metų baterijoje liko 83,2 proc. pradinės talpos (apie 13,3 kWh). Nors iš pirmo žvilgsnio prarastas energijos kiekis neatrodo gąsdinantis, automobiliui su nedidele baterija jis yra labai reikšmingas.
„Nors prarastos vos 2,7 kWh, šiai nedidelei baterijai tai sudaro net 17 proc. pradinės talpos. Palyginimui, tokio paties energijos kiekio netektis didelėje, 80 kWh baterijoje, reikštų vos 3,4 proc. praradimą“, – teigia elektromobilių patikros ekspertas G. Stravinskas.
Su gerokai rimtesnėmis problemomis susidūrė „Jaguar I-Pace“ savininkas. Nors jo automobilis tebuvo nuvažiavęs apie 91 tūkst. kilometrų, baterija nebeįsikraudavo daugiau nei iki 75 procentų, todėl nuvažiuojamas atstumas drastiškai sumažėjo.
Ekspertas pastebi, kad daliai 2019–2020 metų gamybos „Jaguar I-Pace“ modelių gamintojas vykdė saugumo atšaukimus dėl baterijų perkaitimo ar net užsidegimo pavojaus.
Jų metu būdavo atnaujinama programinė įranga, kuri stebėdavo baterijos būklę ir, aptikusi nesklandumų, apribodavo maksimalų įkrovimo lygį – dažniausiai iki 75 procentų (nors kai kuriose kampanijose taikyti ir kiti ribojimai). Būtent taip nutiko ir šiam konkrečiam „Jaguar“.
Atlikus išsamią diagnostiką paaiškėjo, kad bendras baterijos būklės rodiklis siekia 81 procentą (naujo automobilio realiai panaudojama talpa buvo 81,2 kWh, o patikros metu ji tesiekė 65,7 kWh). Baterija buvo praradusi apie 15,5 kWh talpos, ir šis rezultatas buvo prastesnis už panašių modelių vidurkį.
Tuo tarpu beveik 190 tūkst. kilometrų nuvažiavusio „BMW iX3“ patikros istorija baigėsi gerokai sklandžiau. Šio elektromobilio pirkėjas su pardavėju iš anksto buvo sutaręs, kad po įsigijimo bus atlikta detali diagnostika, ir jeigu baterijos būklės rodiklis nesieks 90 procentų, automobilį bus galima grąžinti.
Pirmasis standartinis patikrinimas parodė net 99 proc. likutinę talpą. Toks rezultatas, atsižvelgiant į nemažą ridą, pirkėjui pasirodė pernelyg optimistiškas, todėl jis nusprendė kreiptis į ekspertą dėl papildomo, nepriklausomo tyrimo.
Atliekant šio elektromobilio diagnostiką paaiškėjo įdomus skirtumas. Paties BMW automobilio sistema rodė 98 proc. baterijos likutį, tačiau atlikus papildomą baterijos patikrą galutinis rezultatas buvo kuklesnis – 92,8 procento.
„Kartais išsami diagnostika tiesiog patvirtina, kad net ir didelę ridą turintis elektromobilis vis dar išsaugojęs puikios būklės bateriją“, – teigia G. Stravinskas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad šie pavyzdžiai nėra tiesioginis skirtingų elektromobilių palyginimas, nes skiriasi patys modeliai ir jų eksploatacijos istorijos.
Visgi jie puikiai iliustruoja pagrindinę taisyklę – vien pagal prietaisų skydelyje matomą ridą pirkėjui yra beveik neįmanoma nustatyti, kokios būklės baterija slypi elektromobilyje.
Kodėl tam tikri parametrai gali klaidinti?
Šiuo metu rinkoje siūloma nemažai paslaugų, kur baterijos būklė nustatoma prie automobilio prijungus įprastą diagnostikos įrangą ir nuskaičius gamyklinės baterijos valdymo sistemos (BMS) rodmenis. Tačiau G. Stravinskas įspėja, kad šie duomenys ne visuomet tikslūs.
Pasak G. Stravinsko, gamintojo BMS sistemoje rodomiems parametrams įtakos turi specifiniai algoritmai, programinės įrangos atnaujinimai, kalibravimas ar duomenų atstatymas. Be to, kaip ir atsukinėjant ridas, elektromobilių rinkoje pasitaiko bandymų nesąžiningai manipuliuoti elektronikos duomenimis siekiant pagražinti tikrąją būklę.
Baterijos patikros metu, pasak G. Stravinsko, labai svarbu stebėti ir atskirus jos elementus (celes). Jei tam tikrų elementų ar jų grupių įtampos neįprastai skiriasi, ypač baterijai dirbant su apkrova, tai gali išduoti baterijos išsibalansavimą arba silpnesnes celes.
Lygiai taip pat svarbios ir temperatūrų anomalijos. Jei viena baterijos dalis be aiškios priežasties yra gerokai karštesnė už kitas, kyla įtarimų dėl aušinimo sistemos ar pačios baterijos veikimo.
Papildomi pavojaus signalai – neįprasti BMS pranešimai, staiga šokinėjantis įkrovos procentas, netikėtai apribojama galia ar krovimas.
Visgi pašnekovas ragina nepulti į kraštutinumus ir tikina, kad vienas nedidelis įtampos ar temperatūros skirtumas savaime dar nereiškia gedimo, todėl visus rodiklius reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į modelį, įkrovos lygį bei matavimo sąlygas.
Nepaisant technologijų galimybių, G. Stravinskas pabrėžia, kad elektroninė diagnostika neturėtų pakeisti įprastos automobilio patikros servise.
„Jokia elektroninė diagnostika nėra krištolinis rutulys. Ji negali pažadėti, kad baterija nesuges po mėnesio ar metų, ir negali nustatyti visų mechaninių pažeidimų, korozijos ar kitų fizinių defektų, todėl baterijos patikra yra labai svarbi, bet ji neturėtų pakeisti bendros automobilio techninės apžiūros“, – įspėja ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!


