„Aviakompanijoms (į Lietuvą skraidinančioms užsienio oro bendrovėms – BNS) turbūt reikia pirmiausia pasakoti, kad tai yra naujo pobūdžio grėsmė. Europoje iš tiesų nelabai yra pavyzdžių ir domisi ir kiti Europos oro uostai ta mūsų praktika, kaip mes dirbame su šita situacija“, – Kauno oro uoste penktadienį žurnalistams sakė S. Bartkus.
„Pietų Korėjoje yra panašios atakos organizuojamos. Bet kol kas aviakompanijos daugiau turbūt adaptuoja savo operacijas būtent prisitaikant prie tos situacijos“, – pridūrė LTOU generalinis direktorius.
Jo teigimu, tvarkytis su oro balionų keliamais iššūkiais padeda tai, kad Lietuvoje yra trys oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Plėtė Kauno or uostą
Pasak susisiekimo ministro, oro uostų plėtra didina Lietuvos patrauklumą turistams, yra svarbi kariniam mobilumui.
„Augimas, šiuolaikiškumas, vakarietiškumas ir inovacijos yra gerai. (...) Kauno oro uostas užaugo ir jis augs toliau. Turime tiek Vilniaus, tiek Kauno modernius oro uostus. Nepamirškime ir Palangos – visa tai rodo, kad Lietuva yra pasaulio turistų, keliautojų žemėlapiuose“, – sakė J. Taminskas.
„Yra reikšmė ir kariniam mobilumui. Kiekvienas infrastruktūrinis objektas, kuris sudaro sąlygas ir kariniam mobilumui, yra pliusas. Kauno oro uosto plėtra taip pat yra nemažas pliusas“, – tikino ministras.
ELTA primena, kad Kauno oro uoste atnaujintos atvykimo ir išvykimo erdvės, o terminalo plotas išaugo daugiau nei pusantro karto – iki 4,4 tūkst. kv. m., oro uosto infrastruktūra dabar leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.
Terminalas išplėstas į dvi kryptis – pastatant rytinę ir vakarinę dalį, išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ir apsipirkti.
Kauno terminalo statybų darbus už 17,7 mln. eurų (su PVM) atliko bendrovė „Infes“.
