Prie to prisidėjo išaugęs susidomėjimas individualiais namais, kuriems išleista suma sudarė beveik ketvirtadalį visos būsto rinkos apyvartos. Didžioji rinkos dalis (57 proc.), kaip įprasta, atiteko senos statybos butams įsigyti, teigiama Registrų centro pranešime.
Vidutinė senos statybos butų kaina per ketvirtį ūgtelėjo 0,7 proc. iki 799 eurų už kvadratinį metrą. Ši kaina, lyginant su bendru 2016 metų kainų vidurkiu, yra 7,1 proc. didesnė.
Vilniuje už kvadratinį metrą senos statybos bute pirkėjai antrąjį ketvirtį mokėjo vidutiniškai 1386 eurus - 3,9 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 8,2 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje antrąjį ketvirtį fiksuota vidutinė 803 eurų už kvadratinį metrą senos statybos butų kaina - atitinkamai 5,1 proc. ir 12,9 proc. daugiau.
Anot Registrų cento, likusioje šalies dalyje senos statybos būsto kainos augo nežymiai. Rajonų centruose vidutinė senesnės statybos buto kaina buvo 376 eurai, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – 375 eurai už kvadratinį metrą.
Vidutinė naujo buto kaina sostinėje siekė 1546 eurus už kvadratinį metrą - 4,2 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Lyginant su bendru praėjusių metų vidurkiu, naujos statybos butų kaina Vilniuje buvo 0,2 proc. mažesnė.
Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujesnės statybos butai per ketvirtį atpigo 6,7 proc. ir kainavo vidutiniškai 1119 eurų už kvadratinį metrą. Visgi net ir sumažėjusi kaina yra net 19,5 proc. didesnė nei vidutiniškai 2016 metais.
Vidutinė kvadratinio metro kaina naujos statybos bute mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse praėjusį ketvirtį siekė 661 eurą - 9,1 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 3,1 proc. mažiau nei vidutiniškai 2016-aisiais.
Antrąjį ketvirtį Vilniaus individualių senos statybos namų vidutinė kaina buvo 890 eurų už kvadratinį metrą. Per ketvirtį ji ūgtelėjo 0,4 proc., tačiau buvo 4,9 proc. mažesnė nei 2016 metais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje senesnės statybos namų kainos per ketvirtį padidėjo 19,8 proc,. iki 574 eurų už kvadratinį metrą - 8,3 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais.
Rajonų centruose senos statybos namų kainos keitėsi nežymiai. Čia tokie namai kainavo vidutiniškai 297 eurus už kvadratinį metrą - 0,8 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 8,7 proc. nei vidutiniškai 2016-aisiais. Kituose miestuose ir kaimo vietovėse senos statybos namų kaina per ketvirtį sumenko 3,5 proc. iki 282 eurų už kvadratinį metrą, tačiau palyginti su vidutine 2016-ųjų kaina, ji buvo 8,8 proc. didesnė.
Individualūs naujos statybos namai Vilniuje antrąjį ketvirtį kainavo vidutiniškai 782 eurus už kvadratinį metrą - 6 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 6,3 proc. mažiau nei pernai. Kituose didmiesčiuose tokių namų kaina per ketvirtį išaugo 16,3 proc. iki 605 eurų už kvadratinį metrą - 2,1 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais.
Didžiausias naujos statybos namų kainos augimas buvo fiksuotas rajonų centruose - jos per ketvirtį išaugo 51,6 proc. iki 373 eurų už kvadratinį metrą, tuo metu likusioje Lietuvoje tokių namų kainos smuktelėjo 0,2 proc. iki 585 eurų už kvadratinį metrą. Palyginti su 2016-ųjų vidurkiu, šios kainos buvo didesnės atitinkamai 16 proc. ir 9,8 procento.
