E.Lazausko nuomone, spręsti ginčus su viena didžiausių bendrovės partnerių „Orlen Lietuva“ reikia diskutuojant, nes teisminiai ginčai nekuria geros reputacijos. Jis tikina, kad patirtis tarptautinėje verslo paslaugų ir audito bendrovėje „Ernst and Young Baltic“, dirbant su Kazachstano ir Ukrainos bendrovėmis, jam turėtų padėti, derantis dėl krovinių su Rytų valstybėmis.
- Kodėl nusprendėte dalyvauti Krovinių direkcijos vadovo konkurse?
- Iš tiesų nemažai metų praleidau, dirbdamas su klientais - dažniausiai tie klientai buvo įvairios infrastruktūros įmonės, ir to vieno žingsnio - pamatyti, kaip tie visi pagimdyti sprendiniai yra įgyvendinami, profesinėje praktikoje trūko (...). Yra jausmas, kad tas ambicijas ir siekius įgyvendinti tikrai galiu, dirbant konkrečioje įmonėje, kuri atneštų naudą Lietuvai ir visiems žmonėms. Tai viena priežasčių, kodėl prisiėmiau pareigas. Iš vienos pusės - perspektyvos pasikeitimas, iš kitos pusės, matyt, laikas atiduoti savo skolą Lietuvai ir padėti tobulinti veiklos procesus, tobulinti įmonės veiklą.
- Nuo 2002-ųjų dirbote „Ernst and Young Baltics“, tad nesate vienas tų vadovų, kurie dažnai keičia darbovietę.
- Darbo „Ernst and Young“ nepalyginsi su darbu prie konvejerio, kur tu 17 metų dirbi tą patį dalyką. Projektinis darbas ypač skiriasi nuo kito tipo darbų, nes kiekvieną dieną tu gauni naujas užduotis, naujus klientus, karjeros judėjimas pačioje organizacijoje buvo. (...) Tai, kad darbas yra vienoje įmonėje, tai nereiškia, kad jis buvo nekintantis ir pastovus. Jis buvo labai kintantis, turintis savų iššūkių ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio Europoje, Rytų Europoje, Kazachstane. Viena darbovietė neatspindi spektro darbų, kuriuos reikėjo daryti. Čia aš žiūriu kaip į dar vieną projektą, tik pereinu dirbti į kitą bendrovę, kuri įgyvendina jai iškeltus naujus tikslus.
- „Lietuvos geležinkelių“ pranešime rašoma, kad sieksite peržiūrėti ir suvienodinti tarifus, kad nebūtų išimčių. Geležinkeliai jau skelbė apie sutarties su „Klasco“ pakeitimus. Ar jau turite informacijos, kiek dar tokių sutarčių teks peržiūrėti?
- Šiai dienai tokios informacijos dar neturiu, kadangi tik šiandien pradėjau dirbti. Turėjome ką tik susitikimą su krovos kompanijomis Klaipėdoje. Su jų atstovais kalbėjomės apie tarifų peržiūrėjimą, skaidrinimą, suvienodinimą, ir ta informacija iki manęs yra atėjusi. Bendras sutarimas iš krovos kompanijų buvo priimtas kaip geras judesys. Koncepsiškai manome, kad turime teisingą kryptį, o kokios konkrečios sutartys - manau, kad man reikėtų daugiau įsigilinti, popierius pasižiūrėti, bet jų bus.
- Su kuriomis bendrovėmis susitikote Klaipėdoje?
- Su krovos kompanijų asociacija, kuriai priklauso, berods, 17 bendrovių. (...) Visa komanda („Lietuvos geležinkelių“ - BNS) buvo atvykusi, ir generalinis direktorius, ir pavaduotojas Gerimantas Bakanas. Buvo toks susipažinimas, pagrindinių krypčių nusistatymas, kaip situacija keisis.
- Ką turite omenyje, kalbėdamas apie tarifų skaidrinimą?
- Tiesiog ne visi dokumentai iki šiol būdavo vieši. Iš tiesų susitarimai su bendrovėmis yra komerciniai dokumentai, kurių nelabai gali skelbti. Tai tarifų dydžiai irgi labai priklauso nuo skirtingų parametrų, nuo to, kokios paslaugos teikiamos, tai šioje vietoje tas principas, kaip paskaičiuojamas vienas ar kitas dydis, paskelbtas viešai prieinamame dokumente, kad kiekvienas galėtų pasitikrinti, ar teisingai įkainiai skaičiuojami. Tai ir turiu omenyje - tu negali skirtingai traktuoti dokumento, jeigu jis yra viešai paskelbtas.
- Jūs turite omenyje bazinių įkainių skelbimą?
- Taip, ir principų aprašymą, kaip skaičiuojamas pats dydis, kuris kinta nuo aiškiai apibrėžtų parametrų, o ne nuo oro temperatūros, ar nuotaikos skirtingų klientų.
- Ne iš vienų geležinkelių klientų teko girdėti skundą dėl sąskaitų - jose nurodoma tik bendra suma, neišskiriant, kiek kainuoja atskiros paslaugos. Ar šis klausimas bus paliestas?
- Aš manau, kad tikrai bus. Su bendrovės vadovaujančiais darbuotojais esame sutarę, kad turi būti peržiūrėtas teikiamų paslaugų sąrašas, nes iš tiesų tų paslaugų yra daug. Dėl detalizavimo, kas už ką mokama, matyt, yra natūralus noras ir reikėtų man irgi geriau suprasti, kokios yra galimybės iš informacinių sistemų pusės. Galiausiai neatsisėda žmogus ir pats neišrašo, yra informacinės sistemos, ir jos turi būti sukonfigūruotos atitinkamai.
Tai tiesiog kryptis, kad klientas aiškiai suprastų, už ką moka, bus palaikoma. Tiesiog, matyt, gali prireikti laiko sukonfigūruoti sistemas ir tą informaciją pateikti tinkamai.
- Vienas pagrindinių Jūsų darbų turbūt bus ir ginčo su „Orlen Lietuva“ sprendimas?
- Išspręsti galima tik kalbantis. Mano žiniomis, yra suplanuoti susitikimai, keisimės informacija bei formuosime bendrą poziciją. Be kalbėjimo, be derybų gero rezultato pasiekti nepavyks. Žinoma, vyksta teisminiai procesai šiuo klausimu, bet nauja vadovybė dės visas pastangas įvertinti susidariusią situaciją, kalbėtis su vienu iš pagrindinių mūsų klientų. Tikrai norėtume, kad pasikeistų į gerąją pusę tie santykiai, teismai nėra ta vieta, kur galima sukurti gerą reputaciją, kalbantis arba dirbant su klientais. Kaip galėtume tą pasiekti, nelabai galiu kalbėti ir neturiu informacijos - į tai reikės daugiau įsigilinti.
- Sklinda kalbos, kad Latvija pastaruoju metu itin aktyviai siekia perimti Baltarusijos krovinius. Kaip ruošiatės konkuruoti su latviais?
- Nesu pasiruošęs giliai diskutuoti. Transportavimo sektorius yra konkurencinis ir konkurentai gali naudoti įvairius metodus, jų reikalas ir klausimas. Jeigu bus tokių klientų, kurie dėl įvairių aplinkybių nusprendė pakeisti paslaugos tiekėją, kalbėsimės ir bandysime įrodyti, kad esame efektyvumo siekianti įmonė ir kad suteiksime jiems paslaugas geriau negu konkurentai.
- Sakėte, kad dirbote ir gerai pažįstate Rytų rinką, Baltarusiją, Kazachstaną.
- Taip, nemažai projektų buvo su Kazachstane veikiančia didele bendrove „Samruk-Kazyna“, kuri valdo daug infrastruktūrinių įmonių, įskaitant geležinkelius ir jūrų uostus. Su jais teko šnekėtis dėl tarifų politikos tobulinimo, buvo įtrauktas Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. (...) Tie projektai buvo pakankamai ilgalaikiai, teko intensyviai bendrauti su skirtingo lygio įmonių vadovais, dėl to tikrai turiu neblogą supratimą, kaip priimami sprendimai tose šalyse, kas jiems yra svarbu, manau, kad tai gali tikrai padėti mano šią dieną einamose pareigose. 43-ejų metų aplinkos inžinierius E.Lazauskas 1997-1998 metais dirbo Kainų komisijoje patarėju šiluminės energijos klausimais, 1999-2001 metais - audito bendrovėje „Arthur Andersen“, o nuo 2002-ųjų iki šiol - vienos didžiausių tarptautinės verslo paslaugų ir audito bendrovių „Ernst and Young Baltic“ padalinio vykdomuoju direktoriumi.
Autorius: Artūras Ketlerius
