Kodėl „be“ produktai dažnai brangesni, ką iš tiesų verta žinoti apie tokius užrašus ir kokius papildomus reikalavimus tenka įgyvendinti gamintojams, aiškina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), o kainų skirtumus įvardija ir patys pirkėjai.
Specialus ženklinimas – ir didesnė kaina
Specialūs užrašai ant maisto pakuočių – „be cukraus“, „be glitimo“ ar „be laktozės“ – pastaraisiais metais tapo įprasta kasdienio apsipirkimo dalimi, tačiau dažnas pirkėjas pastebi, kad tokie produktai neretai kainuoja daugiau.
Štai vienos pirkėjos Aurelijos patirtis:
„Vartoju produktus be laktozės, nes paprasčiausiai jos netoleruoju. Džiaugiuosi, kad daugelyje kavinių, paprašius pieno be laktozės, už tai primokėti nereikia. Parduotuvėse kainų skirtumas dažnai nėra labai ryškus, tačiau perkant ilgesnį laiką jis susidaro ir galiausiai išleidžiama tikrai daugiau.
Atkreipčiau dėmesį, kad labiausiai tai jaučiama ne perkant patį pieną, o įvairius sūrelius ar jogurtus – jų kainų skirtumas dažniausiai kur kas didesnis.“
Apie tai kalba ir kita vartotoja Giedrė, kuri dėl sveikatos problemų taip pat buvo priversta keisti mitybos įpročius:
„Jau gerus metus perku tik augalinės kilmės pieną, produktus be laktozės arba turinčius mažiau riebalų, kadangi tyrimai parodė, kad jų netoleruoju. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, jog kainos tarp produktų, kurie yra be laktozės ir su, labai skiriasi, tačiau kai perki daugiau produktų, stengiesi viską gaminti namie, tas skirtumas jaučiasi. Beveik dvigubai. Jei anksčiau galėdavau „maisto krepšelį“ nusipirkti už 20 eurų, dabar panašus krepšelis man kainuoja beveik 40 eurų. Dėl šios priežasties dažnai sunku laikytis gydytojo rekomendacijų.“
Savo patirtimi dalijasi ir kitas pirkėjas Rimas:
„Kalbant apie produktus be laktozės, sprendimą juos rinktis dažniausiai lemia sveikatos priežastys. Nors tokių produktų kaina, palyginti su įprastais, yra aukštesnė, pasirinkimų rinkoje netrūksta – galima rasti variantų ir pagal norimą kainą.“
Tuo metu pirkėja Elena sako, kad glitimo netoleravimas stipriai pakeitė jos apsipirkimo įpročius:
„Perku produktus be glitimo, nes prieš kelerius metus man buvo nustatytas glitimo netoleravimas. Prisitaikyti prie tokios mitybos buvo tikrai sunku – pirkinių krepšelio kaina kai kuriais atvejais išaugdavo net daugiau nei dvigubai. Sudėtingiausia tai, kad glitimo yra labai daugelyje produktų, o alternatyvos be glitimo kainuoja gerokai brangiau.“
Užrašas „be“ – ir didesnė suma čekyje
Pažvelgus į kainas parduotuvėse, akivaizdu, kad produktai su užrašu „be“ neretai kainuoja brangiau nei įprasti.
Pavyzdžiui, 250 gramų duona be glitimo vidutiniškai kainuoja apie 3–4 eurus, o tradicinė kvietinė duona dažniausiai būna pigesnė. Tuo tarpu be glitimo traškučiai ar užkandžiai kainuoja apie 1,25–2,50 euro už pakuotę, nors paprasti traškučiai be specialių ženklinimų būna pigesni.
Panašiai yra su produktais be laktozės: 370 gramų jogurtas be laktozės rinkoje kainuoja apie 2,29 euro už vienetą, o tokio pat dydžio tradicinis jogurtas dažnai yra pigesnis arba kainuoja labai panašiai, tačiau per ilgesnį laiką skirtumas pasijus.
Kalbant apie produktus be pridėtinio cukraus, rinkoje siūlomos alternatyvos, pavyzdžiui, ekologiški džemai be cukraus, kainuoja apie 5,40 euro už 220 gramų stiklainį. Tai dažnai yra aukštesnė kaina nei įprastų džemų su cukrumi.
Be to, natūralus ryžių gėrimas be glitimo, laktozės ir pridėtinio cukraus gali kainuoti apie 3 eurus už litrą, o panašaus tūrio įprastas pienas ar kitas augalinis gėrimas dažnai yra pigesnis.
Užrašų „be cukraus“, „be glitimo“ ir „be laktozės“ reikšmė
Reikalavimai informacijai apie maistą yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktais. VMVT paaiškina, kad teiginys „be cukrų“ gali būti rašomas tik tada, kai 100 gramų arba 100 mililitrų produkto sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,5 gramo cukrų – tiek pridėtų, tiek natūraliai esančių produkte.
Svarbu suprasti, kad „cukrūs“ nėra vien tik įprastas baltasis cukrus. Šiai grupei priskiriami įvairūs paprasti ir tokie sudėtiniai cukrūs, kaip gliukozė, fruktozė, sacharozė ar laktozė.
VMVT taip pat pabrėžia, kad nereikėtų painioti užrašo „be cukrų“ su teiginiu „nepridėta cukrų“. Šis užrašas gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei gamybos metu į produktą nebuvo įdėta jokių cukrų ar saldinamųjų medžiagų, pavyzdžiui, medaus ar sirupų.
Tačiau net ir tokiu atveju produkte gali būti natūralių cukrų, todėl etiketėje tai privalo būti aiškiai nurodyta.
Teiginys „be glitimo“ gali būti naudojamas tik tada, kai galutiniam vartotojui parduodamame produkte glitimo kiekis neviršija 20 miligramų kilograme produkto.
Su užrašu „be laktozės“ situacija yra sudėtingesnė. Aiškūs ir tikslūs reikalavimai šiam teiginiui numatyti tik kūdikių mišiniams. Kitų produktų atveju „be laktozės“ dažniausiai reiškia, kad laktozės kiekis yra labai mažas, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog jos nėra visiškai.
Papildomi reikalavimai „be“ produktams
Kad užtikrintų, jog užrašas etiketėje yra teisingas, maisto verslo operatoriai dažniausiai turi imtis papildomų priemonių ir prireikus pagrįsti pateikiamą informaciją.
Praktikoje tai dažnai reiškia laboratorinius tyrimus ir griežtesnį procesų valdymą.
VMVT nurodo, kad gamybos ar sandėliavimo metu gali būti imamasi specialių priemonių, kad būtų išvengta kryžminės taršos, pavyzdžiui, kad produktai, kuriuose yra cukrų, glitimo ar laktozės, neužterštų tų, kurie pažymėti specialiais „be“ užrašais.
Tokios priemonės gali būti taikomos tiek gamyboje, tiek sandėliuojant.
Produktų be cukraus, glitimo ir laktozės gamyba
Ar gamintojams tenka keisti produkto sudėtį ir gamybos procesus, priklauso nuo konkretaus maisto produkto.
VMVT aiškina, kad kai kuriais atvejais gamintojai turi ieškoti naujų receptūrų ir technologinių sprendimų, jog pasikeitus sudėčiai produktas išliktų vartotojams priimtinas, būtų tinkamo skonio ir tekstūros, o kartu atitiktų maisto saugos reikalavimus.
Reikalavimų tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir suteikti žmonėms aiškią, teisingą bei patikimą informaciją apie maistą.
Todėl renkantis produktus su užrašu „be“ patariama neapsiriboti vien reklamine fraze, o atidžiai įvertinti visą etiketę: sudedamųjų dalių sąrašą, kuris pateikiamas mažėjimo tvarka, ir maistingumo deklaraciją, kurioje nurodoma energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.
