Šią vasarą kaip niekada daug festivalių. Kol jų reklamose žadamos viena už kitą įspūdingesnės programos, užkulisiuose tarp festivalių rengėjų ir LATGA-A vyksta intensyvios derybos: pasak festivalių organizatorių, LATGA-A ir vėl peržengia ribas ir prašo muzikantams nesuprantamų dalykų.
Standartinis LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) festivalių, koncertų ir šventinių vakarų organizatoriams taikomas tarifas šiuo metu yra 6 proc. sumos, gautos už bilietų pardavimą (jei suma viršija 150 tūkst., tarifas mažėja). Gautus pinigus organizatoriai moka LATGA-A, o pastaroji juos turi paskirstyti kūrinių autoriams.
O kai renginiuose dalyvauja ir kita kolektyvinio administravimo organizacija NATA arba patys sau atstovaujantys atlikėjai, visus juos turi pasiekti proporcinga pyrago dalis: jei pusė kūrėjų priklauso LATGA-A, tuomet pusė pyrago turi atitekti LATGA-A, o kita dalis – likusiems.
Atrodo, viskas paprasta – pyragas padalijamas pagal proporcijas ir visi sotūs. Tačiau iš tiesų viskas sudėtingiau: jei festivalio rengėjai į koncertus pakviečia ne tik LATGA-A priklausančius autorius, kaip dažniausiai ir nutinka, jų laukia biurokratija.
Pataria bausti savus
Festivalis „Mėnuo Juodaragis“, kuriame bent pusė dalyvaujančių muzikantų nėra susiję su LATGA-A ir atlieka folkloro dainas, tam, kad gautų jiems priklausantį sumažintą tarifą, privalo mažiausiai likus 10 dienų iki festivalio LATGA-A pateikti visų jame dalyvausiančių atlikėjų bei kūrinių sąrašą ir užtikrinti, kad atlikėjai jo laikysis. „Sumažintas tarifas galios tik tuo atveju, jeigu kūrinių programa išliks nepakitusi. Antraip bus taikomas standartinis 6 proc. tarifas, – festivalio organizatoriams rašė LATGA-A atstovai. – Turite arba susitarti su atlikėjais, kad jokių nukrypimų nebūtų, arba jiems patiems nustatyti atsakomybę, kad padengtų jūsų nuostolius, jeigu atlikėjai sugalvos improvizuoti.“
Kitais žodžiais tariant, autorių interesus ginanti LATGA-A pataria festivalio rengėjams bausti jų atstovaujamus kūrėjus, jei šie sugalvos improvizuoti ir groti programoje nenumatytas savo pačių kūrybos dainas.
„LATGA-A prašo festivalyje atliekamų kūrinių sąrašą jiems pateikti vėliausiai 10 dienų iki festivalio. Tai mes dabar ir ruošiame jiems ir susiduriame su sunkumais, nes nemažai muzikantų dar patys tiksliai nežino, ką gros“, – skundėsi viena festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių Rūta Liogienė.
Vadina pasityčiojimu
LATGA-A darbu nepatenkinti ir kitų festivalių organizatoriai – festivalio „Tamsta“ finansininkė Nijolė Skernevičienė sako, kad LATGA-A festivalių rengėjus nuolat gąsdina, nesuteikia jokios informacijos, o išankstines sutartis ir draudimą improvizuoti pašnekovė vadina pasityčiojimu iš kūrėjų.
Pasak pašnekovės, kol kas nėra tiksliai sutarta, kaip reikėtų paskirstyti pajamas kolektyvinio administravimo organizacijoms – NATA ir LATGA-A. O kol moteris laukia atsakymo iš Kultūros ministerijos atstovų, esą LATGA-A jai siunčia grasinančius laiškus ir reikalauja susimokėti, nors finansininkė sakosi organizaciją įspėjusi apie sutarties pristabdymą dar prieš festivalį.
„Blogiausia, kad LATGA-A turi palaikymą iš valdžios. Esame nusivylę valdžia. Sako, kad rūpinamasi kultūra, bet ta pati Kultūros ministerija nesirūpina tikrais menininkais, o rūpinasi tik tais, kurie plauna pinigus. Nežinau, kaip kitaip tai pavadinti“, – piktinosi N. Skernevičienė.
Dar daug klaustukų
Šiemet didelė dalis muzikos kūrėjų, išreiškę nepasitikėjimą LATGA-A veikla, įkūrė muzikos autorių asociaciją NATA. Organizacijos komunikacijos vadovė Žaneta Daubarytė atviravo, kad, kiek jai teko kalbėti su perėjusiais į organizaciją NATA kūrėjais, šie sakė iš LATGA-A negavę beveik jokių pajamų.
„Kiek mes pasišnekame su žmonėmis organizacijoje NATA, jie tvirtina, kad pinigai jų iš LATGA-A nėra pasiekę, – kalbėjo moteris. – Mes esame pasižiūrėję ir keletą autorių ataskaitų, ten nėra eilutės, kurioje būtų parašyta, kiek pinigų gauta už kokius koncertus. Yra labai daug neaiškumų.“
Organizacijoje NATA atsiskaitymas su autoriais vyksta kitokia tvarka – esą čia užmokestis už koncertus apskaičiuojamas jau po koncertų ir nėra reikalingos išankstinės licencijos.
Kalta sutartis
LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas, paklaustas, kodėl autoriai, norėdami gauti proporcingą tarifą už koncerte atliktus LATGA-A priklausančių muzikos kūrėjų autorinius darbus, turi 10 dienų prieš koncertą pateikti autorių ir kūrinių programą, aiškino, kad tokios sutarties sąlygos – licencija privalo būti sudaryta dar iki renginio.
„Jeigu išsiimama licencija konkretiems kūriniams, tada mes tą 6 proc. tarifą perskaičiuojame proporcingai, bet turime iš anksto žinoti programą ir organizatorius nuo tos programos negali nukrypti. Jei bus atlikta daugiau kūrinių, tai bus neteisėtas kūrinio panaudojimas“, – dėstė M. Kuzminas ir pridūrė, kad tokia tvarka yra palengvinimas organizatoriams, norintiems ne visų, o tik keleto kūrinių. O esą jei atlikėjai nukrypsta nuo programos, tuomet LATGA-A jiems „suteikia teisę naudoti visą repertuarą.
Vis dėlto, pasak kalbinamų festivalių rengėjų, sunku į tokias sutarties sąlygas žiūrėti kaip į palengvinimą, juo labiau kad kita kolektyvinio administravimo organizacija NATA suteikia teisę atsiskaityti jau po festivalių ir nereikalauja išankstinių sutarčių.
Taigi jei festivalyje ar koncerte gros ketvirtadalis LATGA-A priklausančių kūrėjų, iš kurių bent vienas sugalvos improvizuoti, tokiu atveju LATGA-A atsirieks jau ne tik jai proporcingai priklausančią pyrago dalį, tačiau ir visą pyragą.
Į kitą festivalių organizatorių ir atlikėjų keliamą klausimą, kodėl šie negaunantys detalaus paaiškinimo, už ką ir iš ko susideda jiems arba jų mokami mokesčiai, M. Kuzminas atsakė, kad visą pageidautiną informaciją galima gauti papildomai pateikus užklausą el. paštu ar telefonu.
Tvarkos daryti nežada
Pasak Kultūros ministerijos atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, LATGA-A prašymas nurodyti kūrinių repertuarą 10 dienų iki renginio pradžios nėra teisėtas – mat dabar teisės aktuose sakoma, kad į kolektyvinio administravimo asociaciją gretutinių teisių ir objektų naudotojai privalo kreiptis ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki renginio, o ne 10.
„Kultūros ministerijos nuomone, nukrypimų nuo programos neturėtų būti, t. y. jeigu susitarta dėl tam tikrų kūrinių atlikimo, tik jie ir turėtų būti atliekami, tačiau kūrinius, dėl kurių buvo susitarta kartoti, galima, nes prieš tai dėl jų atlikimo buvo susitarimas“, – pridūrė pašnekovė.
Paklausta, kaip kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų paskirstyti iš koncertų rengėjų gaunamas pajamas, pašnekovė atsakė, kad tai yra pačių organizacijų tarpusavio susitarimo reikalas – esą ministerija nenustato nei paskirstymo tarifų, nei autorinio atlyginimo perskirstymo sąlygų.
Faktai
Kolektyvinio administravimo asociacijos
LATGA-A yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, įkurta 1990 m. Šiemet LATGA-A darbu nepatenkinti atlikėjai įkūrė dar vieną autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją NATA
Bendras NATA repertuaro dydis siekia 40 tūkst. Lietuvos muzikos bei teksto autorių ir užsienio muzikos leidėjų atstovaujamų kūrinių
Standartinis LATGA-A taikomas mokestis festivalio rengėjams, jei suma už parduotus bilietus neviršija 150 tūkst. litų, yra 6 proc. bilietų kainos, o NATA – 4 proc.
P. Grinkevičius
