Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė teigė, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai.
„Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai.
Asmeninius finansus nagrinėjančioje „Facebook“ grupės dalyvių paklausėme, ar jiems yra tekę pastebėti „rožinio mokesčio“ apraiškų. Į klausimą atsakė daugiau nei 800 grupės narių, kurių 78 proc. teigė su tuo susidūrę“, – komentavo specialistė.
Anot jos, tiek grupės narių diskusijos, tiek ir interneto parduotuvių bei paslaugų tiekėjų kainų analizė parodė, kad ne tik moterims skirti rožiniai skustuvai ir šampūnai gali būti brangesni už mėlynus, skirtus vyrams.
„Pavyzdžiui, vienoje internetinėje parduotuvėje galima pastebėti, kad identiško modelio žinomo prekės ženklo rožinio sportinio krepšio kaina yra keliais eurais didesnė nei juodo. Kai kurios drabužių valyklos siūlo skirtingas kainas klasikiniams vyriškiems ir moteriškiems marškiniams. Pastaruosius išvalyti bus brangiau. Pagal lytį skiriasi ir panašių vaikiškų drabužėlių bei žaislų kainos.
Žmonės taip pat stebėjosi tuo, kad moterų kirpimas kainuoja brangiau nei vyrų, net jei jų plaukų ilgiai – tokie patys“, – prekių ir paslaugų kainas lygino J. Bagdanavičiūtė.
Moterys pačios sutinka mokėti brangiau
Marketingo ekspertas Linas Šimonis sakė, kad moterys sutinka mokėti už joms skirtas prekes daugiau, todėl prekybininkai tokias kainas ir nustato.
Anot jo, jeigu niekas nepirktų brangiau, tos prekės ir nebūtų brangesnės.
„Prekės vertė nėra tik tam tikra funkcija, kurią ji atlieka. Dar yra svarbu, kaip žmogus jaučiasi prekę pirkdamas ir vėliau ją naudodamas. Jeigu moteris sutinka brangiau mokėti už rožinį daiktą, o ne tą pačią prekę, tik kitos spalvos, viskas yra gerai.
Tačiau ne visiems yra svarbi daikto spalva, kiti renkasi prekes pagal kainą, todėl kreips didesnį dėmesį į tai, kiek ji kainuoja“, – komentavo marketingo specialistas.
Anot jo, nieko naujo, kad gamintojai ir prekybininkai labai panašias prekes bando pritaikyti skirtingoms žmonių grupėms.
„Žmonės moka ir už emociją, kurią gauna, kai apsipirkinėja. Ir jeigu tą džiugesį suteikia rožinė spalva, tai nėra blogai“, – tikino L. Šimonis.
Ar įmanoma „rožinio mokesčio“ išvengti?
Anot finansų specialistės, sąmoningas apsipirkimas gali padėti vengti „rožinio mokesčio“.
„Prieš perkant verta palyginti skirtingų prekių ženklų kainas. Taip pat – išnagrinėti produktus skyriuose, kurie tradiciškai skirti vyrams. Pavyzdžiui, asmens higienos prekės, tokios kaip skustuvai ar dezodorantai, gali būti pigesnės vyrams skirtame skyriuje, nors patys produktai iš esmės yra tokie patys.
Pravartu atkreipti dėmesį į lyčiai neutralius (angl. unisex) prekės ženklus. Šie prekių ženklai dažnai teikia pirmenybę sąžiningai kainodarai ir vienodoms galimybėms visiems vartotojams naudotis jų gaminiais“, – patarė J. Bagdanavičiūtė.
Taip pat ji patarė atkreipti dėmesį į išpardavimus, akcijas ir nuolaidų kodus, kurie gali padėti kompensuoti produktų kainą.
„Vis dėlto, vertėtų pripažinti, kad kol „rožiniu mokesčiu“ paremta prekės ženklų strategija veiks, tol dalis jų nebus linkę jos atsisakyti. Taigi, pokyčio galime siekti sąmoningai ieškodami alternatyvų toms prekėms ir paslaugoms, kurių vienintelis didesnės kainos motyvas – pakuotės spalva.
Nors vis garsiau kalbant apie lyčių lygybę tiek visuomenė, tiek ir prekės ženklai tampa sąmoningesni, „rožinis mokestis“ išlieka aktualia problema. Ir ji – ne tik etinė. Keliais eurais brangesnės moterims skirtos prekės vieno apsipirkimo metu gali ir nepasijusti, tačiau ilguoju laikotarpiu tai transformuojasi į reikšmingas sumas, kurias per gyvenimą sumoka moterys“, – komentavo finansų specialistė.
Kada skirtingos prekės ir kainos reiškia diskriminaciją?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė teigė, kad „rožinis mokestis“, kaip socialinis reiškinys, yra kritikuotinas ir keliantis rimtų klausimų dėl grožio bei higienos prekių industrijų socialinės atsakomybės.
„Visgi, teisiškai skirtingos „vyriškų“ ir „moteriškų“ produktų kainos nėra laikytinos diskriminacija. Šie produktai nėra laikomi vienodais, nes skiriasi jų dizainas, gali skirtis sudėtis ar komplektacija. Ir moterys, ir vyrai gali įsigyti ir „moteriškus“, ir „vyriškus“ produktus už tą pačią kainą.
Diskriminaciją būtų galima įžvelgti tada, kai vyrams ir moterims būtų sudarytos skirtingos sąlygos įsigyti tuos pačius gaminius. Pavyzdžiui, moteriai neparduotų (arba parduotų brangiau) „vyriškų“ skutimosi peiliukų, šampūnų, dezodorantų. Kol ir „vyriškus“, ir „moteriškus“ produktus tomis pačiomis sąlygomis gali įsigyti visi žmonės, tol Lygių galimybių įstatymas nėra pažeidžiamas. Tas pats taikytina ir drabužiams“, – komentavo specialistė.
Anot jos, jei įsigydami prekes ar paslaugas žmonės įtaria, kad susiduria su diskriminacija, jie ir jos visada gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
vyriskas plauku sampunas nivea - 3.79
nori perki nori neperki
