Pagal įstatymą, įprasta mokytojų darbo savaitė trunka 36 val., o ne 40 val. kaip kitiems darbuotojams. Be to, kasmetinės jų atostogos yra dvigubai ilgesnės nei kitų ir trunka 40 darbo dienų.
Kita vertus, mokytojams gali būti mokami priedai, nesusiję su faktiškai dirbtomis valandomis.
Tad per vieną darbo valandą dabar jie uždirba daug daugiau nei vidutinis darbuotojas šalyje.
Vėl prašo didesnių algų
Šią savaitę prasidėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas. Kodėl imtasi tokio veiksmo?
„Ne todėl, kad streikas būtų mūsų tikslas. Tai kraštutinė priemonė, kurios imamės tada, kai kiti būdai būti išgirstiems neduoda rezultatų“, – aiškina profesinė sąjunga.
Jos netenkina tai, kad susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovais nepasiekta esminių pokyčių.
„Išgirdome, kad mokytojams ir taip skiriama labai daug lėšų. Tačiau negalime tikru socialiniu dialogu ir derybomis vadinti situacijos, kai ministerija tik informuoja apie planuojamus sprendimus, neatsižvelgdama į mokytojų argumentus“, – nurodo profesinė sąjunga.
Jos reikalavimas – „bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir žengti konkrečius žingsnius link sutarto 130 proc. šalies VDU rodiklio.“
Streiku esą taip pat siekiama ne tik didesnių atlyginimų, „bet ir skaidrios, aiškios bei ilgalaikės jų augimo sistemos, kurios principų nereikėtų kasmet iš naujo derinti ar kvestionuoti.“
Kiek pinigų mokytojams žada ministerija
ŠMSM primena, kad nuo kitų metų sausio 1 d. siūloma didinti darbo užmokestį mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir švietimo įstaigų vadovaujančiam personalui. Bendrai mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams numatyta 245 mln. eurų.
„Tai nuoseklus sprendimas, įtvirtintas Vyriausybės priemonių plane ir sutartyse su profesinėmis sąjungomis. Laikomės prisiimtų įsipareigojimų ir užtikriname, kad mokytojų atlyginimai augtų“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Pasak jos, bendras pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimas sudarys 7,56 proc. Tam kitų metų valstybės biudžete numatyta skirti beveik 181 mln. eurų.
Esą pokytis palies daugiau nei 65,5 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų: mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų.
Tikslus pokytis priklausys nuo darbuotojo pareigybės, kvalifikacijos bei veiklos sudėtingumo. Ministerija žada, kad algos didės mažiausiai 114 eurų, o daugiausiai – 354 eurais.
Algos dydis priklauso nuo to, kaip ją skaičiuoji
ŠMSM skaičiuoja, kad šiuo metu mokytojų vidutinis darbo užmokestis yra 3 131 eurų prieš mokesčius. Visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis šalyje – 2 616 eurų prieš mokesčius. Labai panašius skaičius pateikia „Sodra“, taip pat Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinę mokytojo mėnesinę algą padauginę iš 12 mėnesių, padalinę iš 44 darbo savaičių ir 36 val. savaitinio darbo, gausime 23,82 euro valandinį atlygį.
Visos šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį padauginę iš 12 mėnesių, padalinę iš 48 darbo savaičių ir 40 val. savaitinio darbo, gausime 16,35 euro valandinį atlygį.
Taip skaičiuojant išeis, kad dabar mokytojo darbo valandinis atlygis sudaro per 145 proc. vidutinio darbo atlygio.
Tiesa, patys mokytojai kritikuoja tokį skaičiavimą, nes jie esą faktiškai dirba daugiau valandų.
Kita vertus, nei ŠMSM, nei profesinės sąjungos, nei patys mokytojai nekalba apie specialius priedus kai kuriems mokytojams.
Jie mokami ne už papildomas darbo valandas (viršvalandžiai jiems taip pat turėtų būti apmokami), o kitas aplinkybes.
Pavyzdžiui, mokytojų pareiginės algos koeficientai didinami nuo 1 proc. iki 15 proc., kai jie moko vaikus, turinčius sutrikimų ar specialių poreikių.
Taip pat mokytojams, dirbantiems socialinės globos įstaigose; mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose; mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programas; mokantiems vieną ar daugiau užsieniečių.
Taip pat mokantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse; dirbantiems pradinėse klasėse Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų rajonų, Vilniaus miesto, rajono ir Visagino savivaldybių mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lietuvių kalba (jeigu klasėje mokosi 10 ar daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 proc. nemoka valstybinės kalbos).
Be kita ko, mokytojų pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 20 proc. pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
Kas sudaro mokytojų darbo laiką
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro: kontaktinės valandos, valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei); taip pat valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje.




