REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prisimenate 2005-ųjų vasarą? Tuomet per patį vidurvasarį, atostogų piką, benzino kaina nepaliaujamai kopė aukštyn: 3 litai, 3 litai 5 centai, 3 litai 11 centų,  3 litai, 15 centų... Kurią dieną kokie skaičiai baugino mus iš degalinėse įrengtų švieslenčių, dabar jau nebe taip svarbu ir nerimas,  kad tuoj už benzino litrą mokėsime daugiau negu vieną eurą – jau seniai praeityje.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kaip važiavome, taip tebevažiuojame: į darbą, į sodą, sodybą, žvejybą ar pas senelius į kaimą...

REKLAMA

Mūsų įpročiai kinta „kontrabandos kryptimi“

Veronika, pedagogė: „Dirbu mokykloje rajono centre, o gyvenu nedideliame miestelyje už 20 km. Be abejo, visuomeniniu transportu važiuoti būtų pigiau, bet prieš kelerius metus autobusai važiuodavo 4-5 kartus per dieną į vieną pusę, o dabar – tik du kartus. Man jų tvarkaraštis visai netinka. Mūsų šeima dėl to net antrą automobilį turėjo įsigyti. Kelionei į darbą išleidžiu tikrai per daug, bet darbo arčiau namų nėra“.

REKLAMA
REKLAMA

Remigijus, vadybininkas: „Kol degalai buvo pigesni, dažniau pas tėvus su žmona į kitą Lietuvos pakraštį nuvažiuodavome. Dabar taupome ir juos aplankome vos kelis kartus per metus. Pernai, kai dar neturėjome mažylio, važiuodavome autobusu, bet su vaikeliu taip važiuoti per sunku“.

Linas, studentas: „Vienam į paskaitas būtų brangoka automobiliu važinėti. Bet keliese gyvename greta, tai susimetame. Automobiliu vis dėlto  patogiau važiuoti negu troleibusu“.

Ponas X: „Aš į degalinę apskritai retai užsuku. Dažniausiai tada, kai reikia automobilį „nuprausti“. Vienas mano automobilis –  dyzelinis, kitas – benzininis. Bet benzino jau gal treji metai degalinėje nesipyliau, draugai aprūpina. O dyzelino „juodojoj rinkoj“ gauti sunkiau“...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar nesijaučia pažeidžiantis įstatymus ir nusukantis nuo valstybės dalį jai teisėtai už akcizą priklausančių pinigų, „tiesiog ponu“ prisistatęs pusamžis vyriškis atsakė paprastai:

„Kodėl aš turėčiau mokėti daugiau, jeigu galiu mokėti mažiau? Arba kur nors nevažiuoti?“

„Balsas.lt“ kalbinti vairuotojai prisipažino „iš padėties“ besisukantys įvairiai: vieni šiek tiek apribojo keliones, kiti derina maršrutus su draugais ar pažįstamais ir dalijasi išlaidas. Buvo ir tokių, kuriuos brangstantys degalai paskatino įsigyti naujesnį, ekonomiškesnį automobilį, tačiau tokio, kuris sakytų, jog jam nesvarbu, kiek kainuoja kuras, nesutikome. Pinigus skaičiuoja net tie, kuriems ne taip svarbu, ar už pilną baką sumokėjo 200 ar 300 litų.

REKLAMA

Degalų kainos  Lietuvos tinkluose 2009-2011 m. vasarą

(Parengta pagal „Kuro-kainos.balsas.lt“)





















































Laikotarpis

A 95 (Lt už 1 ltr)

Dujos (Lt už 1 ltr)

Dyzelinis kuras (Lt už 1 ltr)

2009.  birželio 10 d.           


3,74


1,,65


3,23


2009 m. rugpjūčio 21 d.

3,85

1,81


3,11

2010 m. gegužės 7 d.

4,23

2,14

3,63

2010 rugpjūčio 22 d.

4,11

2,01

3,56

2011 m. birželio  2 d.

4,63

2,26

4,25

2011 m. rugpjūčio 25  d.

4,63

2,27

4,26

2011 m.  rugsėjo 7 d.

4,67

2,28

4,28

REKLAMA

„Daugiametės tendencijos yra tokios: kainos didėja artėjant  metų viduriui ir stabilizuojasi arba šiek tiek mažėja metams einant į pabaigą. Tokios tendencijos buvo būdingos ir trejus  pastaruosius  metus“, – „Balsas.lt“ sakė vieno iš mažmeninės degalų prekybos tinklų mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys. – Šiemet kainų pikas buvo pasiektas balandį, o vasaros mėnesiais kainos buvo 2 proc. mažesnės ir stabilios“.

Kelerių pastarųjų metų oficialių apklausų duomenys rodo, kad augant kuro kainoms, nuosavą automobilį į  visuomeninį transportą dažniau keičia moterys negu vyrai. Vidutiniškai du iš penkių apklausų dalyvių tvirtina, kad augančios degalų kainos jų įpročiams jokios įtakos neturėjo,  tačiau  maždaug kas trečias apribojo savo keliones ir automobiliu važiuoja tik tuomet, kai būtina. Ir tik mažiau negu vienas iš dešimties prisipažįsta persėdęs į visuomeninį transportą. Maždaug tiek pat nusprendė vaikščioti pėsčiomis, o dviratį kaip alternatyvią susisiekimo priemonę apskritai renkasi vos vienas kitas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, visai atsisakę automobilio prisipažįsta maždaug penki iš šimto, bet nebūtinai dėl to, kad sunkiai įkandama tapo degalų kaina –  paprasčiausiai sunkmečiu pats senutėlis automobilis sugedo. Juk  niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis mūsų tautiečių važinėja tokiais seniai „nuo gamybos nuimtais“ kledarais, kad kokiai nors detalei sugedus ne vieną sąvartyną tenka išversti...

O spėlioti, kiek iš dalyvavusių bet kurioje apklausoje pasakytų tiesą – kad naudojasi ne oficialių degalinių, o „garažinių“ paslaugomis – nė pradėti neverta.

REKLAMA

Ant dviračių persėsti neketiname

Audrius Miežys: „Kad ir kokios būtų kainos, vasarą žmonės keliauja daugiau negu kitais metų laikais. Tačiau jie elgiasi racionaliai – važiuoja tada, kai reikia, o vienas iš nekintančių įpročių – įsipilti degalų už tam tikrą sumą. Kai kainos kilstelėja, įsipilama mažiau, o kai kainos nukrinta – daugiau“.

„Nemažai Lietuvos žmonių labai įpratę prie automobilio ir, nenorėdami jo atsisakyti, šeimos biudžete ima mažinti kitas išlaidas, todėl kenčia kultūrinių poreikių tenkinimas, tenkinamasi mažiau kokybišku maistu“, – dalijosi mintimis Seimo narys Jurgis Razma. – Neretai  žmogus priverstas taip elgtis,  nes, pavyzdžiui, tas, kuris užsiima verslu, atsisakyti automobilio ar naudotis juo mažiau paprasčiausiai negali“.

REKLAMA

Todėl, anot politiko, kai degalų kainos ūgteli stipriau, pasekmės šeimos biudžetui gali būti gana skaudžios.

Kad brangstant ar pingant kurui vairuoti nuosavą automobilį įpratusių vartotojų įpročiai beveik nesikeičia, pastebi ir finansų analitikas, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„2009 ir 2010 metais Lietuvoje gerokai sumažėjo oficialiai parduodamo kuro, bet tai nereiškia, kad žmonės dažniau palikdavo savo automobilius kieme ar garaže. Gyventojų noras keliauti naudojantis asmeniniu transportu jeigu ir sumažėjo, tai labai nežymiai. Jie taupė kitais būdais, todėl labai išaugo nelegalaus, kontrabandinio kuro sunaudojimas“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot N. Mačiulio, gyventojų įpročiai kito būtent „kontrabandinių degalų paieškos kryptimi“, bet praktiškai neturėjo įtakos poreikiui vairuoti.

„Įprotis vartoti tai, kam šiuo metu neturime finansinių galimybių, niekur nedingo. Reikia pripažinti, kad daug šalies gyventojų turi nuosavus automobilius, nors jų  finansinė padėtis nėra pakankamai tvirta, kad galėtų jais naudotis brangstant kurui. Iš keblios padėties jie sukasi naudodami kontrabandinį kurą. Užuot pripažinę, kad jų finansinės išgalės neleidžia naudotis automobiliu ir reikia persėsti į viešąjį transportą, žmonės bando surasti būdų apeiti nemalonią finansinę situaciją“, – dalijosi mintimis ekonomistas.

REKLAMA

Tai, jog vartotojų įpročiai per kelerius pastaruosius metus kito būtent „kontrabandos kryptimi“, pripažįsta ir  Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius.

„Pokyčiai liūdina. Benzino, kurio akcizas yra 21 proc. didesnis negu galėtų būti, vartojimas smunka, bet gatvėse benzinu varomų automobilių tiek nesumažėjo. Tai liudija, kad vartotojai pilasi iš kaimyninių valstybių atvežtą benziną ar kaip kitaip sukasi“.

„Galbūt vienas kitas stengiasi mažiau važinėti, gal šeima, kuri turi kelis automobilius, važinėja vienu, bet vairuotojai automobilių vis dėlto neatsisako. Tauta tikrai nepersėdo ant dviračių ir nori važiuoti toliau“, – „Balsas.lt“ sakė LNPPĮA vadovas.

REKLAMA

L. Vosylius atkreipė dėmesį, kad dyzelinio kuro ir benzino rinkoje situacija iš esmės skiriasi. „Kadangi dyzeliniam kurui taikomas minimalus akcizas, verslas iš kaimyninės Lenkijos grįžo į Lietuvą – dyzelino pardavimai mus tenkina“, – sakė jis.

Kaip sustabdyti nelegalius tiekėjus?

Paklaustas, kodėl lietuvaičiai verčiau rizikuoja pildamiesi kontrabandinį kurą negu palieka automobilį kieme, jis prabilo apie sąmoningumo stygių.

„Kitose valstybėse žmonės suvokia, kad pildamiesi kontrabandinį kurą visų pirma apgauna valstybę, nes ji netenka pajamų į biudžetą. O pas mus reikia griežtinti sankcijas“,– nedvejodamas  sakė L. Vosylius.

REKLAMA
REKLAMA

Akivaizdu, kad pristabdyti tikrai yra ką. Mūsų šalies muitininkai pasienyje 2009 m. sulaikė 35 tonas kontrabanda gabentų naftos produktų, kurių vertė 105 tūkst. litų. Pernai – tik 1,2 tonos už 4 tūkst. litų, o per 8 šių metų mėnesius – vos 786 litrus už 2,2 tūkst. litų. Kad „praslydo“ nepalyginamai daugiau – nė spėlioti nereikia.

Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė „Balsas.lt“ informavo, kad nuo šių metų liepos 15 d. įsigalioję pakeitimai turėtų gerokai apriboti lengvaisiais automobiliais pirmyn-atgal zujančių „benzino turistų“ galimybes lankytis kaimyninėse šalyse.

„Keleiviams, atvykstantiems į Lietuvą iš trečiųjų šalių, muitų ir mokesčių lengvatos dabar taikomos tik tuo atveju, jeigu Lietuvos valstybinę sieną jie kerta ne dažniau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį. Šeštąjį kartą per mėnesį į Lietuvą įvažiavusio keleivio prekės, tarp jų ir transporto priemonės kuro bake esantys degalai, teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinami importo muitais ir mokesčiais“, – sakė ji.

Anot G. Vitkauskaitės, krovininių automobilių vairuotojų galimybės įsivežti papildomų degalų apribotos jau pernai. „2010 m. birželio mėnesį buvo patvirtinta degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodika. Ji nustato, kaip transporto priemonės turi būti atrinktos patikrinimui, kaip  tikrinama ir kaip apmokestinami degalai, kurie gali būti naudojami ne pagal paskirtį“, – sakė ji.

REKLAMA

Muitinės departamento atstovės spaudai teigimu, ėmus naudoti šią metodiką per metus Lietuvos muitinė surinko daugiau kaip 2 mln. litų mokesčių. G. Vitkauskaitė pabrėžė, kad griežtinant tvarką pagalvota ir apie tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių (darbo vietos ar pobūdžio, mokslo vietos ir kitų aplinkybių) turi dažnai kirsti valstybės sieną – pateikusiems atitinkamus dokumentus, apribojimai netaikomi.

Mažinti akcizo negalima. Arba kam 20 centų už litrą – ne pinigai?

Yra dar mažiausiai viena priežastis, dėl kurios dalis  Lietuvos gyventojų piltis į automobilio baką kontrabandinius degalus laiko savaime  suprantamu dalyku.

„Jeigu palyginsime su mūsų atlyginimais, tokios aukštos benzino kainos iš tiesų yra nelogiškos. Taip nutiko ir ES „dėka“ – dėl jų „minimalių akcizų“. Aš pats vartotojas ir galiu prisipažinti, kad net man yra brangu, – atviravo vyriausiasis „Swedbanko“ ekonomistas N. Mačiulis. – Gaunant tokius atlyginimus, kokius vidutiniškai gauna Lietuvos gyventojai, tokią didelę jų dalį išleisti degalams –  per daug, kaina tikrai per didelė. Teko lankytis ne vienoje šalyje: skaičiuojant eurais kainos ten panašios į mūsų, bet atlyginimai ten visai kitokie“.

REKLAMA

Seimo narys J. Razma, neseniai kreipęsis į Lietuvos Vyriausybę su prašymu išnagrinėti, ar teisės aktais galima įpareigoti degalų pardavėjus skelbti internete mažmenines kainas, tvirtina, kad erdvės svarstymams, ar galima sumažinti akcizą, praktiškai nėra.

„Dyzelino akcizas yra minimaliai galimas ES ir daugiau sumažinti nėra jokių galimybių. Benzino akcizas truputį didesnis už reikalaujamą minimumą, bet nustačius minimalų, jo kaina nukristų apie 20 centų. Bet tai nebūtų esminis pokytis, o biudžeto praradimą dėl sumažėjusių įplaukų būtų nelengva kompensuoti. – sakė J. Razma. – Nemanau, kad kainos pokytis 20 centų esmingai darytų įtaką šešėlinei prekybai, o žmogus, kuris šiandien dar vis randa kelių įsigyti benzino iš pigesnių rinkų, kad to nedarytų“.

Visai kitokia naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo L.Vosyliaus nuomonė.

„Sumažinus akcizą benzinui iki minimaliai galimo, jo kaina nepriklausomai nuo pasaulinės naftos kainos sumažėtų: dabar akcizas yra 1,5 Lt už litrą, o galėtų būti 1,24 Lt už litrą (sumažėtų 24 cnt – red. past.). Kai kada sakoma „kas tai yra 20 centų“, bet tai tikrai labai ženklus skirtumas. Ir 10, 15, 20 centų skirtumas šiais laikais vartotojui labai svarbus“, – tvirtina L. Vosylius.

REKLAMA

LNPPĮA prezidento teigimu, svarbu ne tik tai, kiek sumokame prisipylę pilną baką, bet ir tai, kaip elgiamės lygindami kainas Lietuvoje ir kitose šalyse.

„Dėl dyzelino kainų problemų nekyla, o benzinas, lyginant su kaimyninėmis šalimis, pas mus kone brangiausias. Todėl grįždamas į Lietuvą jau galvoji, kad reikia ten pilną baką prisipilti“.

L. Vosylius apgailestauja, kad net neketinama svarstyti, kaip padėtį rinkoje pakeistų mažesnis akcizas: „Jie galvojo, kad turėdami didesnį akcizą surinks daugiau, nors rezultatas gali būti visai priešingas. Kažin ar yra suskaičiuota, kiek vairuotojų grįžtų į degalines ir atneštų akcizą į kasą".

Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas prisipažįsta, kad Lietuvos degalų pardavėjų viltis – kad akcizą padidins kitos šalys.

„Vilties, kad mūsų valstybė mažins akcizą nebeturime.  Laukiame – galbūt kitos šalys kilstels savo akcizą ir bent šiek tiek priartės prie mūsų. Tuomet sumažėtų to važinėjimo pirmyn atgal“.

Ar egzistuoja karteliniai susitarimai?

Anot J. Razmos, nemažai įtakos kuro kainoms lemia ir tai, kad Lietuvoje iš esmės yra vienas tiekėjas.

REKLAMA

„Ir Ekonomikos komitete, ir per Vyriausybės  sprendimus skatinome, kad atsirastų galimybė įvežti degalus iš kito tiekėjo, bet kol kas neatsiranda tokio, kuris norėtų pasinaudoti šia galimybe. Manau, priežastis paprasta – gali būti nuogąstaujama, kad, jeigu būtų įvežta stambesnė degalų partija, tai norėdama tokį vežėją sužlugdyti, „Mažeikių nafta“ tuo metu galėtų numušti savo pardavimo kainas. (...) Tai matyt ir lemia, kad nėra tikros konkurencijos didmeninėje rinkoje, o ji būtų labai  pageidautina. Reikia žiūrėti ir mūsų gamintojo bei didmenininko „Orlen Lietuva“ kainodarą. Čia taip pat gali būti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejų“ – „Balsas.lt“ aiškino J. Razma.

Anot Seimo nario, daugiau dėmesio reikėtų skirti ir  mažmeninės prekybos įmonėms, nes ne akcizas, o konkurencija turėtų lemti, kad kuro kaina bent jau nepamatuotai neaugtų.

„Mums reikia aktyviau bendrauti su Konkurencijos taryba, kuri privalo akylai stebėti, ar nėra kartelinių susitarimų, nes yra buvę, kad įtarimai kyla, bet tyrimai nebūna iki galo rezultatyvūs. Reikia kad Konkurencijos taryba atidžiai nuolat kontroliuotų šią sritį, įvertintų mažmenininkų kainas ir maržas, lygintų su gretimomis rinkomis“, –  „Balsas.lt“ sakė parlamentaras.

REKLAMA

„Tyrimas tebevyksta“, – į „Balsas.lt“ klausimą, ar egzistuoja Konkurencijos įstatymo draudžiami karteliniai susitarimai tarp degalų pardavėjų, atsakė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė.

Ji priminė, kad tyrimą „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių naftos produktų prekyba, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ Taryba pradėjo dar 2010 m. sausį, bet apie jo rezultatus kalbėti dar  esą anksti.

„Konkurencijos taryba padėtį šioje rinkoje labai atidžiai stebi“, – pridūrė P. Kvietkauskienė.

N. Mačiulis: kaina priklauso ir nuo perdirbėjo, ir nuo mažmenininko

Paklaustas, kodėl svyruojant naftos kainai pasaulinėje rinkoje, nepastebime jos produktų kainos pokyčių Lietuvoje, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis aiškino, kad visų pirma reikėtų vertinti ne WTI, o BRENT naftos kainos  svyravimus.

„WTI nafta Europoje beveik nenaudojama, o Lietuvoje visai nenaudojama. Mums daug svarbesnė BRENT rūšies nafta, bet būtent ši nafta pigo mažiau, negu nafta, kuri išgaunama ir naudojama JAV. Pavyzdžiui (tą pačią dieną – red. past.), WTI nafta kainavo 86 JAV dolerius, o BRENT 111 dolerių. Tai pakankamai didelis skirtumas, kuris atsirado būtent šiemet, kai sutriko naftos tiekimas iš Libijos“, – „Balsas.lt“ sakė analitikas.

REKLAMA

Anot jo, pastaruoju metu ryšys tarp WTI ir BRENT naftos kainų yra labai susilpnėjęs, bet būtent BRENT rūšies naftos trūkumas padidino jos kainą Europoje.

„Pavyzdžiui, vasaros viduryje, prieš kylant neramumams finansų rinkose ir prieš suabejojant pasaulio finansų rinkos tvarumu, BRENT nafta kainavo apie 115-116 dolerių, o dabar 111. Jos kaina krito daug mažiau, negu  WTI naftos“, – aiškina N. Mačiulis.

Kitas veiksnys, lemiantis naftos produktų kainą mažmeninėje rinkoje, analitiko teigimu, yra laikas.

„Kaina, kuria naftos produktai parduodami mažmeninės prekybos vietose, priklauso nuo kainos, kuria pasaulinėje rinkoje ji buvo įsigyta maždaug  prieš mėnesį. Todėl pokyčiai mažmeninėje prekyboje vėluoja. Kita vertus, įtakos naftos kainai mūsų šalies degalinėse turi ir pagrindinis Lietuvos perdirbėjas, ir parduodantis produkciją mažmenininkas“, – „Balsas.lt“ sakė N. Mačiulis.

Prognozės: viskas bus kaip visada

Prognozuodami, kaip Lietuvos vairuotojai elgsis šių metų rudenį ir žiemą, vieno degalinių tinklo atstovai sako, kad viskas bus kaip visada.

Audrius Miežys: „Tikrai visi lankys artimųjų kapus lapkričio 1-ąją. Artimuosius ir draugus lankysime per Šv. Kalėdas. O jei orai bus geri, saulėti, visą rudenį važiuosime į gamtą, į grybus. Jei orai bus blogi – daugiau sėdėsime namuose“.

Degalinėse ir gyvenamųjų namų kiemuose kalbintų vairuotojų atsakymus galima apibendri štai taip:

„Kad ir kokia būtų degalų kaina – jeigu būtinai reikės važiuoti, tai ir važiuosime. Nes Lietuvoje yra tokių kaimų, kurių be automobilio beveik neįmanoma pasiekti“.

Nuo redakcijos

Prašydami pasidalinti mintimis apie tai, kas lemia kuro kainas, klientų įpročius ir jų kaitą, bei prognozėmis – kokios įtakos mūsų mobilumui degalų kaina turės ateityje, „Balsas.lt“ žurnalistai kreipėsi į 4-5 didžiuosius  ir mažesnius Lietuvos mažmeninės degalų rinkos „žaidėjus“. Deja, maždaug per savaitę atsakė tik vieno tinklo atstovai.

Taip pat skaitykite:

Skelbti degalų kainas internete turi būti privaloma?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų