Todėl Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) konferencijoje Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas su verslininkais pasidalijo patirtimi ir išsamiau papasakojo apie Europos Sąjungos (ES) prekybos politiką, transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę, Lietuvos ekonomikos iššūkius bei galimybes.
Lietuva – eksporto šalis
Šiandien apie 84 proc. visų Lietuvos įmonių yra susijusios su eksportu. Taip yra todėl, kad mūsų rinka maža ir įmonės negali kitaip augti.
Kadangi didžiąją produktų dalį Lietuva eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, norisi sužinoti, kaip konstruojami prekybos santykiai su likusiomis pasaulio šalimis.
„ES siekia, kad 2/3 prekybos su likusiu pasauliu, trečiosiomis pasaulio šalimis, vyktų laisvosios prekybos sutarčių pagrindu.
ES baigė derybas su Pietų Korėja. Lietuvos įmonės tuo naudojasi. Mūsų eksportas į Pietų Korėją išaugo tris kartus, eksportuojančių įmonių skaičius išaugo septynis kartus.
Tai rodo, kad laisvosios prekybos sutartys daro poveikį mūsų eksportuojančiam verslui“, – akcentavo S. Šatūnas.
Taip pat baigtos ir įsigaliojo sutartys su Peru, Kolumbija, Centrinės Amerikos šalimis, Gruzija, Moldova. Europos Sąjungos rinka atsivėrė ir ukrainiečiams. Jie be muitų gali eksportuoti produktus į ES.
Tačiau dėl didelio Rusijos spaudimo laisvos prekybos sutartis dar nėra visiškai įgyvendinama. Laisvosios sutarties įgyvendinimas atidėtas iki 2016 metų.
„Baigtos derybos su Kanada. Ji Lietuvos prekybos statistikoje nėra reikšminga eksporto rinka, tačiau įsigaliojus laisvosios prekybos sutarčiai, eksportui suteiks daugiau galimybių. Bus panaikinti 94 proc. muitų tarifų žemės ūkio produktams“, – informavo Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius.
Sutartis atneštų daug naudos
ES ypatingą dėmesį skiria sutarties dėl laisvosios prekybos sutarties pasirašymui su JAV. Tikėtina, jog susijungus šiems blokams, jis būtų pats didžiausias ir įtakingiausias pasaulyje. Tai sukurtų apie 45 proc. pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš to tiesioginę naudą turėtų Lietuva ir ne tik dėl muitų tarifų panaikinimo. Jie jau dabar yra sąlyginai nedideli – jų vidurkis nesiekia 5 proc. Tačiau tai padėtų išspręsti nemažai problemų dėl techninio reglamentavimo, gamybos standartų suderinamumo.
Tikėtina, kad tai bus naujos kartos sutartis, kurios ambicija – suvienodinti kiek įmanoma daugiau techninių reikalavimų.
Aišku, nežinia, kaip ambiciją pavyks maksimaliai pasiekti, tačiau sėkmės atveju įmonės išvengtų prekybą ribojančių netarifinių priemonių, dėl kurių ypatingai sunku nedidelėms ir smulkioms įmonėms. „Lietuvoje, lyginant ES mastais, didžioji dalis įmonių yra smulkios ir vidutinės.
Jei sutartis įsigaliotų, vieno Lietuvos gyventojo pajamos padidėtų apie 5 proc. Šis skaičius Lietuvos atveju būtų vienas didžiausių Europoje“, – apie sutarties naudą Lietuvai kalbėjo S. Šatūnas.
Prioritetas – energetinių išteklių rinka
Šiuo metu Lietuva į JAV daugiausiai eksportuoja naftos produktų. Jų bendra apyvarta siekia apie 1 mlrd. eurų. Eksportuojamos ir kitos prekės.
Tikėtina, kad įsigaliojus sutarčiai, pavyzdžiui, sūriams, varškei, ledams būtų panaikintas 20 proc. muitų tarifas, o žuvies gaminiams – net 35 proc.
Skaičiuojant pagal dabartinę Lietuvos prekybos apyvartą galbūt tai padėtų sutaupyti apie 4 milijonus. Tačiau, anot ekonominių santykių specialisto, tai nebūtų pagrindinė didžiausia pridėtinė vertė, kokią galėtų atnešti sutartis.
„Sutartis unikali tuo, kad siekiama šalinti ne tik muitų tarifus, bet tai sudarytų sąlygas mūsų paslaugų eksportuotojams Amerikoje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Dabar Lietuvos paslaugų teikėjai, Lietuvos banko duomenimis, eksportuoja įvairiausių paslaugų, tačiau skaičius nėra didelis – apie 74 mln. eurų, o tai sudaro 1,4 proc. viso Lietuvos eksporto“, – pabrėžė specialistas.
Kadangi JAV rinka nėra atvira paslaugų teikėjams, ten nelengva patekti. Jeigu vienas teisininkas ar architektas sertifikuojasi vienoje valstijoje, tai nereiškia, kad jis galės lengvai veikti kitoje. O tai Europos eksportuotojams yra didelė našta.
Šia sutartimi siekiama, kad amerikiečiai atvertų viešųjų pirkimų sektorių. Tikslas, kad tiek Europa, tiek Amerika galėtų susiderinti ir pripažinti viena kitos testavimo procedūras, išankstinius rezultatus.
Taip pat siekiama taisyklių suvienodinimo pirmiausia pramonės srityje: automobilių, inžinerijos, tekstilės, kosmetikos ir t. t. sektoriuose.
Supaprastinus saugumo reikalavimus, pripažinus inspekcijų rezultatus ir taikant vienodus testavimo metodus, palengvintų europiečių, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo, galimybes eksportui. Įsigaliojus sutarčiai taip pat supaprastėtų energetinių resursų prekyba.
Šiuo metu iš Amerikos Europa negali automatiškai laisvai pirkti suskystintų dujų. Šalis, kuri nori pirkti dujas, ar kompanija, kuri nori eksportuoti į Europą, turi kreiptis į JAV administraciją, Energetikos departamentą ir gauti leidimą eksportuoti. O tai užtrunka apie dvejus metus.
„Jeigu ES atveria savo rinką energetikos ištekliams, tokiems imliems produktams kaip chemijos pramonė ir trąšos, tai automatiškai turėtumėme turėti prieigą prie JAV energetinių išteklių rinkos. Tai vienas didžiausių Lietuvos interesų“, – sakė S. Šatūnas.
Sutarties nori ne visi
Deja, laisvosios prekybos sutarties sudarymui tarp Europos ir Amerikos, pritaria ne visi. Nežinia kiek natūraliai, kiek dirbtinai keliamos antiamerikietiškos emocijos pietinėse ES šalyse.
Vokiečiai, ispanai, austrai tam prieštarauja teigdami, jog dėl to šalys nukentės. Pagrindiniai motyvai – esą dėl to visa ES bus užversta genetiškai modifikuotais produktais, nukentės maisto kokybė, vartotojų sauga ir t. t.
Taip pat aiškina, girdi, investuotojai, atėję į šalį ir investavę tam tikrą pinigų sumą, šalį gali apkaltinti pasisavinus investicijas ir dėl kompensacijos kreiptis į Arbitražo teismą. O kaip žinia, Amerikoje esama daug gabių specialistų, kurie bet kuriuo atveju laimėtų bylas prieš ES šalis.
Tačiau URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius sako, kad tai visiškai nepagrįstos kalbos. „ES derybiniame mandate, kurią ES komisijai davė valstybės vadovai deryboms su amerikiečiais, aiškiai parašyta, kad dėl maisto saugos standartų mažinimo kalbama nebus.
O dėl investicijų kalbos nepagrįstos, nes dauguma ES šalių, tame tarpe ir Lietuva, turi investicijų apsaugos sutartį, kuri veikia jau 15 metų. Kol kas neturėjome jokių problemų su amerikiečių investuotojais, o jie patys nesistengė daryti veiksmų, dėl kurių reikėtų kreiptis į Arbitražo teismą. Arba dėl ko valstybė turėtų kompensuoti patirtus nuostolius ar neišsipildžiusius lūkesčius“, – paaiškino specialistas.
Laimėtų visa Europa
Sėkmės atveju, jei sutartis vis dėlto būtų pasirašyta, sukurtumėme pačią didžiausią, progresyviausią, bendromis taisyklėmis veikiančią transatlantinę prekybos zoną su 680 milijonų gyventojų. Jeigu Europa ir Amerika sugebės dėl to susitarti, tai iškels prekybos standartą visame pasaulyje.
„Mums tos sutarties labai reikia, amerikiečiams turbūt mažiau. Todėl turime visais būdais siekti, kad ta sutartis būtų, kad Amerika nesikoncentruotų vien į Aziją.
Matome, kad kitos šalys kuria savo prekybinius blokus, stebime Rusijos veiksmus, kaip ji bando kurti savo atskirus ekonominius blokus, įtraukiant Braziliją, Pietų Afriką, Kiniją, Indiją. Todėl čia istorinis šansas tiek Europai, tiek Amerikai“, – pabrėžė S. Šatūnas.
Kol kas planuojama derybas baigti iki 2016 metų rudens. Po to bus skirtas laikas sutarties peržiūrai, tikslinimui ir ratifikavimui. Tai gali užtrukti apie 3 – 4 metus. Tačiau anot URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus, laukti verta, nes tai bus naudinga visai Europai.
Diana JANUŠAITĖ
