Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Keli šimtai iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavusių senjorų šią savaitę bandė prisibelsti iki valdžios širdies – aiškino, kad jų pensijų neužtenka net būtiniausioms išlaidoms ir maistui. O esą apie orią senatvę lieka tik pasvajoti.
„Mažai, vaistai daug kainuoja, už šildymą, vandenį reik mokėti“, – teigė pensininkė Vanda.
Organizatoriai tvirtino – Lietuva pagal pensijų dydį Europoje – paskutinė. 180 tūkst. pensininkų gauna vos 345 eurus.
„Su daug žmonių bendrauju, bet, deja, galiu įvardyti 4 ar 5 senjorus, kurie patenkinti gyvenimu“, – sako pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai pristatė artimiausių metų pensijų prognozes. Ministrė žada, kad jau po 3 metų vidutinė pensija su būtinuoju stažu siektų ne tūkstantį, kaip norėtų senjorai, bet netoli to – 900 eurų. Panaši prognozė ir vidutinėms pensijoms be būtinojo stažo.
Navickienės užmojus kritikuoja ekonomistai
Tik šiuos ministrės užmojus sukritikavo ekonomistai, mat dirbančių žmonių šalyje vis mažiau, tad neaišku, iš kur valstybė ims pinigus tokiam pensijų šuoliui įgyvendinti. Pažadais netiki ir senjorai, kurie pasipiktinę ir antrosios pakopos sistema.
Pensininkai, sutikę ministrę Navickienę, galėjo išsakyti visus priekaištus:
„Jūs keliate pensijas, 10 proc., dar kažkaip. Viskas būtų tvarkoj, jei tas pagrindas, nuo kurio kelti, būtų aukštesnis.“
„Kai bus ir seimūnų, ir Vyriausybės atlyginimai tokie, kaip mūsų pensijos, tai kažką ir sugalvotų, o kol atlyginimai dideli, nežiūrės mūsų.“
Pensininkai kritikuoja ir antrąją pakopą, kuri esą geresnės pensijos negarantuoja, o ir įkišti ten pinigai neva su laiku nuvertėja. Reikalauja ir kad „Sodros“ rezervas būtų naudojamas pensijoms didinti, o ne kaupiamas juodai dienai.
O Navickienė primena 15 metų senumo istoriją, kada pasaulį užklupus finansinei krizei, tuomet buvusi premjere Blinkevičiūtė beatodairiškai didino pensijas, o tinkamo rezervo sukaupta nebuvo, tad teko pensijas mažinti.
„Mes tikrai matėme, kai buvo rezervas iššvaistytas 2008 m., ir kas vyko po to. Todėl rezervo pravalgyti, investuoti jį į vienkartinį pensijų pakėlimą, man neatrodo, kad būtų teisingas sprendimas“, – teigė M. Navickienė.
Vidutinė senatvės pensija 2024-aisiais didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Pagal perkamaja galia...
