Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentuoja, kad šiuo metu sėkmė lydi tuos sektorius, kurie orientuoti į vidaus rinką, gamina aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Investicijos į technologinį atsinaujinimą tampa labai svarbiomis.
„Turiu omeny mūsų niuansus ir problemas dėl konkurencingumo. Šiuo metu matome, kad produktyvumas pramonėje nuo 2015 m. pradžios stagnuoja, bet darbo kaštai stipriai kyla. Iš tikrųjų pramonės kontekste gerai seksis toms kompanijoms, kurios ir dabar, ir prieš porą metų investavo į efektyvumą. Prasčiau seksis toms, kurios tą laiką praleido, nes dabar kai stipriai reikia kelti darbo užmokestį, įmonių kaštai labai stipriai didėja ir praleidusioms laiką investuoti seksis sunkiai. Dėl darbo rinkos situacijos ir gamybos augimo, atlyginimai tikrai kils. Pramonėje labai didele dalimi viskas priklauso nuo pagaminto produkto, o kadangi eksportas auga, natūralu, kad žmonės gauna daugiau. Kalbant apie Lietuvos pramonę, labai svarbu vidiniai veiksniai, nes jei tos tendencijos, produktyvumo ir atlyginimų, nesikeis 2–3 metus, kompanijoms bus sunku išlikti eksporto rinkoje“, – teigia ekonomistas.
Turtuolių sąraše savo pozicijas kai kurie prarado net ir su didesniu turtu. Taip yra dėl to, kad ne tik kitų turtai išaugo daug labiau, bet ir todėl, kad sąraše yra naujokų. Pavyzdžiui, pernai nebuvo įtrauktas Julius Numavičius, vienintelio Lietuvos milijardieriaus Nerijaus Numavičiaus brolis, kurio turtas skaičiuojamas 91 mln. eurų, ar Viktorija Lubytė, kuriai suėjo aštuoniolika ir atiteko „Achemos“ akcijos gautos po tėčio Bronislovo Lubio mirties.
Turtų skirtumams įtakos turi ir pasikeitusi skaičiavimo metodika. Be įprastinės informacijos iš Registrų centro, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų finansinių įmonių ataskaitų bei asmenų pajamų ir turto deklaracijų, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijų, šiais metais įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas.
Nerijus Numavičius, „VP Grupė“, 1 mlrd. 350 mln. eurų
Pirmoji vieta išlieka nepakitusi. Joje tvirtai laikosi „Vilniaus prekybos“ grupės valdybos pirmininkas, vienintelis Lietuvos milijardierius Nerijus Numavičius.
Tikėtina, kad savo turtą N. Numavičius išaugins dar labiau perėmęs vieno iš partnerių, buvusių „VP dešimtuko“ narių Žilvino Marcinkevičiaus akcijas. Šiuo metu N. Numavičiui jau priklauso 75 proc. VP grupės akcijų. Skaičiuota jo turto vertė 1,3 mlrd. eurų.
Žilvinas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 370 mln. eurų
Tačiau VP akcijų pardavimas tikrai nepadės Ž. Marcinkevičiaus pozicijai. Dar pernai buvęs antrojoje vietoje su 350 mln. eurų turtu, šiais metais jis jau – 4–ojoje pozicijoje. Tiesa, milijonų jo kišenėje padaugėjo – 370 mln. eurų. Tylos siena verslininkas užsivėrė po žlugusio „LEO LT“ projekto, kuomet persikėlė gyventi į Airiją.
Darius Mockus, „MG Baltic“, 575 mln. eurų
Trečiojoje vietoje pernai buvęs „MG Baltic“ koncerno prezidentas šiais metais yra antrasis. Jo turtas išaugęs nuo 245 mln. eurų iki 575 mln. eurų. Verslininkas yra sakęs, kad niekada nenorėtų būti Seime įstatymų kūrėju, daug geriau būtų tų įstatymų džiunglių veikėju.
Viešai žinoma, kad 2012 m. rinkimų naktį D. Mockus apsilankė sėkmingiausiai pasirodžiusių partijų būstinėse, taip pat aršiai kritikavo „LEO LT“ projektą, o šiemet jo valdomo „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis įsivėlė į skandalą su politiku Eligijumi Masiuliumi, kuomet alkoholinio gėrimo dėžutėje perdavė 106 tūks. eurų dėl galimai koncernui palankių sprendimų.
Vladas Numavičius, „VP Grupė“, 115 mln. eurų
Itin žemyn nusileido Vladas Numavičius, kuris dar pernai su 241 mln. eurų buvo 4–oje vietoje, o šiemet su 115 mln. eurų 23–ioje vietoje. Apie N. Numavičiaus brolio verslą, gyvenimą ar visuomeninę veiklą visuomenėje itin mažai žinoma. Jauniausiasis brolis vadinamas tyliuoju „Vilniaus prekybos“ vadovo pagalbininku. Tokį pasikeitimą pozicijose galėjo lemti ir skandalu apipintas akcijų perdavimas. Buvusio „VP dešimtuko“ narys Mindaugas Marcinkevičius siekia įrodyti, kad N. Numavičius neteisėtai perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado akcijas.
Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“, 210 mln. eurų
Daugiau turtų buvo suskaičiuota ir prekybos tinklo „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio rankose. Pernai dar buvęs penktoje vietoje su 222 mln. eurų, šiemet jis septintas su 210 mln. eurų.
Iki šiol „Norfos“ ir „Rivonos“ akcijos laikomos D. Dundulio ir jo draugo nuo jaunystės bei kolegos Rolando Činčiaus rankose. Nors ir buvo sulaukta „Vilniaus prekybos“ pasiūlymų verslą parduoti, D. Dundulis kol kas tvirtai laiko kompanijos vairą.
Stebėdamas ekonomines tendencijas galinčias nulemti pasikeitimus verslo aplinkoje D. Dundulis konferencijoje prognozavo, kad 2018 m. užklups dar viena ekonominė krizė, tačiau jau 2019 m. įmonė turėtų vėl augti stabiliai ir pelningai. Pasak jo, krizės veikia cikliškai, kas dešimtmetį.
Mindaugas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 190 mln. eurų eurų
Mindaugas Marcinkevičius viešojoje erdvėje dažniau pradėjo rodytis praeitais metais, kuomet savo buvusį bendražygį Nerijų Numavičių apkaltino bandant slapta perimti grupės kontrolę bei prabilus apie „Vilniaus prekybos“ nuslėptus mokesčius. Kivirčai įsiplieskė ir pasiekė teismus. Iki dabar M. Marcinkevičius bando įrodyti, jog mokesčiai buvo slepiami, o šias schemas žinojo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tuo tarpu prieš M. Marcinkevičių iškelta reputacijos byla ir siekiama, kad jis atsiimtų savo žodžius apie kitus VP akcininkus.
Prekybos centrų tėvu vadinamo M. Marcinkevičiaus turtas pernai buvo įvertintas 195 mln. eurų, o šiais – 220 mln. Vieta reitinge išlieka stabili – 6–oji. Tokią pravardę verslininkas įgijo dėl jo indėlio į „Akropolių“ plėtrą Lietuvoje.
Šiuo metu jis vis dar „Vilniaus prekybos“ akcininkas, tačiau užsiima ir verslu Baltarusijoje. Kartu su broliu Gintaru, jiems priklauso prekybos centrų tinklas „Mart Inn“ ir NT bendrovė „Glera Market“.
Arūnas Martinkevičius, „SBA koncernas“, 135 mln. eurų
Arūnas Martinkevičius vadinas Lietuvos verslo mohikanu. Jis atsiduria tų verslininkų gretoje, kurie nepriklausomybės laikais tinkamai sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija privatizuojant įmones. Pradėjęs savo veiklą su įmone pavadinimu „Arūnas“, šiandien „SBA koncernas“ ne tik yra partneriais su Švedijos milžinu „Ikea“ ir plėtoja veiklą baldų gamyboje, bet ir investuoja NT, energetikos, tekstilės gamybos srityse.
„SBA koncernas“ informuoja, kad fiksuojamas stabilus augimas ir didėjantis pelnas. Tad akcininkams grąža taip pat nemenksta. Visgi A. Martinkevičiaus turtas šiais metais vertinamas 135 mln. eurų, o pernai 184 mln. Turtingiausiųjų sąraše A. Martinkevičius iš 7–osios vietos nusileido į 14–ąją.
Raidės SBA reiškia „Scitus Bonus Animus“. Iš lotynų kalbos tai reiškia protingą gerają dvasią.
Lyda Lubienė„Achemos grupė“, 470 mln. eurų
Turtingiausia Lietuvos moteris Lyda Lubienė įgijusi po vyro Bronislovo Lubio mirties kontrolinį „Achemos“ akcijų paketą nuošaly bendrovės veiklos neliko. Dar prieš porą metų ji perėmė valdybos pirmininkės poziciją.
Sėkmingi metai „Achemai“ leido padidinti turtą ir Lydai. Pernai metais buvusi 8–oje vietoje su 178 mln. eurų turtu, šiemet Lyda atsiduria turtingiausiųjų trejetuke su 470 mln. eurų.
Nors ilgą laiką buvo kalbėta, kad bendrovė pereis B. Lubio anūkui Adomui Žadeikai, testamentas nebuvo rastas, tad įstatymų tvarka didžioji turto dalis atiteko Lydai.
Mindaugas Raila, „Girtkeka Logistics“, 350 mln. eurų
Mažai visuomenėje besirodantis ir žiniasklaidos dėmesio vengiantis Mindaugas Raila BNS naujienų tarnybai yra sakęs: „Mes visą laiką laikomės pozicijos, kad nekomentuojame savo planų“. Tačiau šiais metais sudalyvavęs „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017“, M. Raila atidengė paslapties šydą nuo savo įmonės veiklos.
UAB „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas pasakojo, kad nepaisant visų iššūkių su kuriais susiduriama versle, didžiausia įmonės problema – vairuotojai. O tiksliau, jų trūkumas. Nors ir didėja robotizacija ir dėl jos reikia vis mažiau dirbančių žmonių, logistikos prireiks tol, kol bus išrastas būdas, kaip teleportuoti daiktus. Tad M. Raila įsitikinęs, kai rinkoje atsiras savavaldžiai vilkikai, jo įmonė bus vieną pirmųjų, kurie įsigys šią technologiją.
„Mūsų įmonė lietuviškais standartais yra gana sena, bet aš jaučiuosi taip, tarsi dirbčiau kokiame nors startuolyje. Nes tiek rinkų užkariauti dar reikia, tiek padaryti. Tiek klientų dar vaikšto nesuprasdami, kad netrukus jie taps „Girtekos“ klientais“, – konferencijos metu kalbėjo verslininkas.
Palyginus su praeitais metais, paslaptingojo M. Railos turtas padidėjo. Nuo 160 mln. eurų ir 9–osios vietos turtingiausiųjų sąraše, M. Raila užkopė į penketuką ir dabar jo turtas skaičiuojamas 350 mln. eurų.
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“, 145 mln. eurų
Stabiliai 10–oje vietoje antrus metus iš eilės yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei stambiausias žemvaldys Lietuvoje, „Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis. Per metus jo turtas nuo 151 mln. eurų sumažėjo iki 145 mln. eurų. Apie aktorystę kažkada svajojęs R. Karbauskis 2011 m. įsteigė „Naisių vasaros“ teatrą ir yra serialo rodomo televizijoje scenarijaus bendraautoris. Dabar jo įtaka vis politikos pasaulyje vis didėja. Paskutinėmis visuomenės apklausomis, palankiausiai vertinamų politikų sąraše jis pralenkė buvusį premjerą Algirdą Butkevičių ir atsidūrė antroje vietoje, po prezidentės Dalios Grybauskaitės.
2014 m. R. Karbauskis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, tačiau mandato atsisakė.
Karbauskio „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja įvairiems žemės ūkio technikos ir trąšų gamintojams. Taip pat ir Rusijos „Acron“. Pastaroji – viena didžiausių trąšų gamintojų visame pasaulyje.
Raimondas Tumėnas, „BT Invest“, 145 mln. eurų
Stabilus turtas skaičiuojamas verslininko Raimondo Tumėno gyvenime. 11–uoju numeriu turtingiausiųjų sąraše pažymėtas „BT Investment“ akcininkas pernai turėjo 148 mln. eurų, o šiemet – 145 mln. eurų.
Apie žiniasklaidoje nesirodantį verslininką žinomą tiek, kad jo karjera prasidėjo kartu su verslo partneriu Igoriu Bezzubu įkūrus sulčių gamyklą „Sandora“, kurią vėliau įsigijo tarptautinė kompanija „PepsiCo“ už 542 mln. dolerių.
Už gautus pinigus buvo įkurta „BT Invest“, kuri daugiausia investuoja į mažmeninę ir didmeninę prekybą, taip pat yra pagrindinė bendrovės „Stolitsa group“ akcininkė, kuri užsiima NT vystymu Ukrainoje. Įmonės taip pat užsiima prekybos tinklo „Novus“ plėtra Ukrainoje.
Ivanas Paleičikas, „Vaizga“, 150 mln. eurų
Pernai sąraše dar buvusi pagrindinė „Vaizgos“ akcininkė Birutė Paleičikienė šiemet tarp turtingiausiųjų neatsidūrė. Tačiau tai nereiškia, kad staiga šios moters turtas kažkur dingo. 9 –ąją vietą šių metų sąraše užima jos vyras Ivanas Paleičikas, kurio turtas įvertintas 150 mln. eurų. Tad nors simboliškai akcijos priklauso žmonai, tvirtinama, kad už šių turtų stovi I. Paleičikas.
Per bendrovę „Vaizga“ valdomos ir kitos Paleičikų šeimos įmonės, kurios užsiima prekyba naftos produktais, nuosavo turto nuoma, biologinės kilmės degalų gamyba, taip pat elektros energijos gamyba ir paskirstymu, transporto paslaugomis ir žemės ūkiu.
Anksčiau I. Paleičikas valdė viena didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje „Lukoil Baltija“, tačiau naujausiomis žiniomis, degalinių tinklo valdymas perduotas Paleičikų šeimos netiesiogiai valdomai bendrovei „Viada LT“ (buvusiai „Luktarna“). Visgi įmonės vadovo postą paliko ir pats I.Paleičikas.
Pavasarį Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ apie 230 degalinių turinčius tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje pardavė Austrijos bendrovei „Amic Energy Management“, o jų valdymą Lietuvoje ir Latvijoje perdavė su I.Paleičiku susijusioms įmonėms.
Pats I.Paleičikas rugpjūtį paskirtas vadovauti naujai įsteigto „Amic Energy Management“ Vilniaus filialui.
Augustinas Rakauskas, „Kesko Senukai“, 156 mln. eurų
Augustinas Rakauskas vadovaujasi pasakymu, kad gyvenime svarbiausia ne turtus turėti, o jo juos materializuoti remiantis išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės vienybės harmonija. „Senukų“ tinklo įkūrėjo turtas nuo 123 mln. eurų išaugo iki 156 mln. eurų.
Vien statybinėmis medžiagomis ir buitine technika verslininkas neapsiriboja. Jam taip pat priklauso „Žinių radijas“ bei investicijų bendrovė „RAZ“. Kartu su Alvydu Žaboliu įkūrė bendrovę „Mokilizingas“.
Svarbiausius verslo reikalus A. Rakauskas perleidžia sūnui Artūrui.
Tautvydas Barštys, „KG Group“, 124 mln. eurų
Anksčiau buvęs profesionalus krepšininkas ir tikras automobilių sporto entuziastas Tautvydas Barštys valdo „KG Group“.
Verslo pradžia nebuvo lengva. Įsigijęs grūdų perdirbimo įmonę „Kauno grūdai“, vėliau investavęs į Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynus turėjo juos prikelti iš tikro finansinio kracho.
Visus stebinantis verslininkas ne tik pats pilotuoja nuosavą sraigtasparnį, bet ir, kaip pats teigia, dėl įvairios kritikos apsigynę daktaro disertaciją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje.
T. Barštys neslepia, kad tikisi, jog ateityje verslas išliks šeimos rate. Vyriškis turi dukrą ir sūnų, kurie abu dirba tėvo įmonėje ir semiasi žinių. Per metus verslininko turtas ūgtelėjo nuo 117 mln. eurų iki 124 mln. eurų.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanotas „Lietpak“ generalinis direktorius Pranas Kiznis dar praeitais metais su 115 mln. eurų turtu buvo 15–oje turtingiausių sąrašo vietoje. Šiais metais su 96 mln. eurų verslininkas nebepatenka į didįjį dvidešimtuką.
P. Kiznis ne tik gabus verslininkas įkūręs pakavimo medžiagų gamyba iš polimerinių plėvelių įmonę, bet ir mokslų daktaras, rengiantis mokslinius straipsnius apie polimerų perdirbimo technologiją. 1991 m. įkūrus įmonę, šiandien ji eksportuoja produkciją į 20 pasaulio šalių.
Į septintą dešimtį įkopęs P. Kiznis verslą perleidžia savo sūnui Andriui, kuris užima plėtros direktoriaus pareigas.
Arvydas Avulis, „Hanner“, 130 mln. eurų
Aktyviai su žiniasklaida bendraujantis NT plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tikras maksimalistas. Kaip pats pažymi, versle visada ieško netradicinių, naujų kelių. Dėl to rinkoje pirmasis pasiūlo naujas NT paslaugas, kaip pavyzdžiui išperkamąją buto nuomą.
Pernai jo turtas vertintas 105 mln. eurų, šiemet išaugo iki 130 mln. eurų.
Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Šiuo metu jo pavardė dažnai minima šalia „Žalgirio“ stadiono projekto, kurį su šalia esančią teritoriją įsigijo „Hanner“. Numatytą viešbučio, verslo centro ir gyvenamųjų namų statybą stabdo ne tik priešiški atgarsiai iš futbolo sirgalių bendruomenės, bet ir Vilniaus miesto bendrajame plane vis dar įrašyta sklypo paskirtis sportui.
A. Avulis nėra vienintelis „Hanner“ akcininkas. Po 10 proc. akcijų jis yra perleidęs savo dviem dukroms ir dešiniajai rankai Mindaugui Valickui, kuris įmonėje dirba nuo 12 klasės.
Stanislawas Michniewiczius, „Sanitex“, 115 mln. eurų
Iš Lenkijos kilęs ir žiniasklaidos akiratyje neatsiduriantis Stanislawas Michniewiczius yra pagrindinis „Sanitex“ akcininkas.
Įmonė veikia nuo 1992 m. ir yra plataus vartojimo prekių didmeninės prekybos, distribucijos bei logistikos lyderė Lietuvoje ir Latvijoje, aktyviai plėtoja veiklą Estijoje bei Lenkijoje. Logistikos paslaugas teikia ne tik tokioms tarptautinėms kompanijoms kaip „Philip Morris International“, bet ir turi savo didmeninį prekybos tinklą „Cash&Carry”.
Bendrovė bandė žengti į elektroninės prekybos sritį, tačiau nesėkmingai. 2014 m. įsigytas didžiausias biuro prekių aprūpinimo tinklas Baltijos šalyse „Officeday“.
Šiemet S. Michniewiczius į turtingiausiųjų dvidešimtuką nebepatenka. Pernai jo turtas vertintas 100 mln. eurų, o šiemet 115 mln. eurų.
Irena Ona Mišeikienė, „Invaldos“ įmonių grupė, 90 mln. eurų
Su 100 mln. eurų turtu į dvidešimtuką pernai pateko ir „Invaldos“ įmonių grupės bei bendrovės „Grigiškės“ akcininkė Irena Ona Mišeikienė. Šiais metais jos turtą analitikai įvertino 90 mln. eurų.
Visos akcijos jai atiteko po verslininko vyro Dailiaus Juozapo Mišeikio mirties. Moteris su žiniasklaida nelinkusi bendrauti.
Dalis akcijų atiteko ir sutuoktinių dukrai Indrei Mišeikytei. Dabar ji AB „Invalda privatus kapitalas“ valdybos narė.
Darius Zubas, „Linas Agro Group, „Mestilla“, 125 mln. eurų
AB „Invalda privatus kapitalas“ – viena didžiausių Lietuvoje privataus kapitalo bendrovių. Įmonė verčiasi verslų įsigijimu, vystymu ir pardavimu. Per tris vietas turtingųjų sąraše pakilo „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas. Pernai jo turtas vertintas 95 mln. eurų, šiemet pakilo iki 125 mln. eurų.
Anglų kalbos žiniomis ir ambicingomis idėjomis pasikliaudamas verslininkas nepriklausomybės laikais žengė į rapsų eksporto rinką. Išplėtęs veiklą žemės ūkio srityje su „Linas Agro Group“, verslininkas Danijoje įkūrė „Akola ApS“ įmonę, kuri valdo didžiąją dalį biodegalų gamintos „Mestilla“ akcijų. 2014 m. pastaroji įmonė uždirbo net daugiau nei primoji – „Linas Agro“.
Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnai“, 121 mln. eurų
Praeitų metų TOP dvidešimtuką užbaigė Kauno meras, „Vičiūnų“ įmonių grupės savininkas Visvaldas Matijošaitis. Aktyviai visuomenėje besireiškiantis politikas šiuo metu susikoncentravęs ties Kauno miesto reikalais, o kompanijos vadovo postą perleido sūnui Šarūnui.
Pernai verslininko turtas buvo įvertintas 90 mln. eurų, o šiemet – 121 mln. eurų. Padidėjusį turtą galėjo lemti ir skėminga grupės veikla. „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis informuoja, kad sėkmę lėmė nuosekli ilgalaikė verslo strategija, kurią sudaro keletas prioritetinių sričių. Viena jų, našesnė modernizuota gamyba leidusi sumažinti įvairių procesų kaštus.
„Stabilų augimą užtikrina ir tai, jog „Vičiūnų grupė“ verslo grandinę kontroliuoja nuo A iki Z. Surimi, žuvį ir kitą maisto produkciją gaminame savo fabrikuose, transportuojame ir sandėliuojame savo transporto ir logistikos kompanijose, prekes realizuoja „Vičiūnų grupei“ savo šalyse dirbantys ir vietos rinką geriausiai išmanantys profesionalūs pardavėjai.
Akivaizdu, kad mūsų verslą veikia makroekonominės tendencijos Europoje ir visame pasaulyje, o pastaruoju metu jos buvo pakankamai palankios verslo plėtrai. Vis didesnę grąžą duoda ir ilgametis „Vičiūnų grupės“ įdirbis tokiose svarbiose Vakarų rinkose kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar Ispanija. Pavyzdžiui, pastarojoje nuolat auga ne tik prekybos, bet ir Santandere veikiančio „Vičiūnų grupės“ fabriko gamybos apimtys“, – apie įmonės sėkmingą darbą pasakoja Š. Matijošaitis.
„Vičiūnai“ yra viena didžiausių žuvies ir jos produktų gamintojų visoje Europoje. Produkcija platinama pusšimtyje rinkų.
„Vičiūnų grupei“ taip pat priklauso ir restoranų tinklas bei užsiimama NT plėtra. Naujausias projektas – pirmasis „Hilton“ viešbutis Lietuvoje, dešiniajame Neries krante Vilniuje.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad V. Matijošaitis iš Kauno miesto biudžeto skiria milijoninę sumą viešiesiems ryšiams, gerinti savo bei Kauno miesto įvaizdį.
Liudas Skierus, „Vičiūnai“, 98 mln. eurų
Dėl sėkmingos „Vičiūnų“ veiklos turtingiausiųjų sąraše aukščiau pakilo ir įmonės akcininkas Liudas Skierus. Per metus jo turtas išaugo nuo 66 mln. eurų iki 98 mln. eurų. Plungiškis pristatomas, kaip artimiausias bendrovės savininko verslo partneris. Pats daugiausia koncentruojasi ties įmonės veikla ir plėtra jo gimtajame mieste Plungėje.
Andrius Janukonis, „Icor“, 120 mln. eurų
Gintautas Jaugielavičius, „Icor“, 120 mln. eurų
Linas Samuolis, „Icor“, 120 mln. eurų
Palyginti su praeitais metais išaugo ir įmonių grupės „Icor“ trejetuko – Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus bei Lino Samuolio turtas. Praeitas metais jis vertintas 75 mln. eurų, o šiemet – net 120 mln. eurų.
Per daugybę veiklos metų neišvengta skandalų. Koncernas „Icor“ kadaise buvo žinomas kaip „Rubikon“. Įmonių grupė užsiėmė energetika, komunalinėmis paslaugomis, bet ir valdė „Siemens areną“ bei „Vichy“ vandens parką.
Koncernui ne kartą mesti kaltinimai dėl ryšių su Vilniaus miesto politikais. Ypatingai didelio atgarsio susilaukė „abonento“ skandalas, siejamas su A. Janukoniu ir tuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Skandalai nelikę praeityje. FNTT ir prokuratūra vis dar tiria bylą dėl galimo sukčiavimo ir neteisėto pinigų pasisavinimo šildant Vilniaus darželius ir mokyklas. O 2017 m. laukia sunkus išbandymas. Vyriausybė apsisprendusi iš „Vilniaus energijos“ atsiimti sostinės šilumos tinklus, tačiau įmonė reikalauja didžiulės kompensacijos.
Jūratė Žadeikienė, „Achemos grupė“, 142 mln. eurų
Jonas Sirvydis, „Achemos grupė“, 79 mln. eurų
Marija Kaminskienė, „Achemos grupė“, 79 mln. eurų
Jog geri metai buvo „Achemai“ rodo ne tik išaugęs Lydos Lubienės turtas, bet ir kitų akcininkų – Jūratės Žadeikienės, Jono Sirvydo, Marijos Kaminskienės turtas.
B. Lubio dukters iš pirmosios santuokos, Jūratės Žadeikienės turtas pernai įvertintas 55 mln. eurų. Šiais metais analitikai skaičiuoja jau 142 mln. eurų. Ilgą laiką dirbusi vaikų gydytoja J. Žadeikienė 2012 m. pasinėrė į šeimos verslą.
Ilgą laiką jos sūnus Adomas buvo laikos „Achemos“ paveldėtoju, tačiau be testamento, turtas atiteko antrajai žmonai Lydai. Dėl to kompaniją kurį laiką lydėjo intrigos, smulkieji akcininkai oponavo prieš L. Lubienės įtaką.
Smulkiųjų „Achemos“ akcininkų Jono Sirvydo ir Marijos Kaminskienės turtas buvo įvertinas 24 mln. eurų, o šiais – 79 mln. eurų. Apie moterį iš žiniasklaidos žinoma tik tie, kad ji turi 6,72 proc. akcijų. Jonas Sirvydis – buvęs „Achemos“ generalinis direktorius, vienas įmonės kūrėjų. Vyras įvardijamas ne tik aktyviu verslininku, bet ir visuomenininku, dalyvaujančiu įvairių organizacijų veikloje. Už savo nuopelnus J. Sirvydis buvo išrinktas Jonavos garbės piliečiu.
Ekonomistas: atsigauna trąšų sektorius, sunkiausia bus logistikai
Neveltui „Achemos“ akcininkų turtas taip išaugo. Be vykdomos įrengimų modernizacijos, šiemet planuojama investuoti 24 mln. eurų, jaučiamas atsigavimas pasaulinėje trąšų rinkoje.
„Tai yra tas segmentas, kuriam labai svarbu galutinė kaina ir, bet koks veiksnys, mažinantis savikainą yra geras dalykas. Tai susiję su pasauline tendencija. Po truputį kyla trąšų kainos. Ir pakankamai sėkminga plėtra. Sėkmė gali būti siejama su naftos kainų mažėjimu. Paskutiniu metu įsivyravo stabilumas, žadamas tam tikras augimas“, – svarsto ekonomistas.
Tiesa, „Achema“ įsivėlusi į ginčą su Lietuva dėl SGD terminalo. „Achema“ tvirtina, kad jai buvo neleista statyti savo terminalo, tad įmonė inicijavo bylą prieš Europos Komisiją.
Kalbant apie kitus sektorius, itin stabilus augimas matomas inžinerijos ir elektronikos sektoriuose. Jie – lyderiai. Tokias įmones vienija Lietuvos inžinerinės pramonės ir IT sektoriaus įmonių asociacija (LINPRA). „Ten įmonės daug investavo į efektyvumą, plėtrą, protingai panaudojo paramą. Įmonės kryptingai dirbo užsienio rinkose, sėkmingai gavo daug papildomų klientų. Pramonės kontekste – deimančiukas“, – sako ekonomistas.
Sėkmingas augimas pastebimas ir statybų sektoriuje. Šis sektorius taip stipriai plečiasi, kad per paskutinius keturis metus, statyba labiausiai prisidėjo prie nedarbo sumažėjo, įdarbinta 13 tūkst. žmonių, sako A. Izgorodinas. Tie sektoriai, kurie susiję su užsienio prekyba, turi stabilų, bet subtilų augimą.
„Pramonės produkcijos prieaugis šiais metais yra 5 proc., bet vėlgi pramonės kontekste matosi aiškus skirtumas tarp tų segmentų, kuriems sunkiai sekasi konkuruoti ir tų segmentų, kurie padarė proveržį per paskutinį keletą metų ir labai gerai atrodo. Šiemet geriausiai atrodo tokie sektoriai kaip tekstilė, prieaugis 19 proc. Priežastis – mūsų tekstilės pramonėje dominuoja du stiprūs segmentai. Vienas, nišinės įmonės kurios gamina tikrai unikalią produkciją. Kitos įmonės, kurios užsiima veiklos ranga iš Skandinavijos , jos konkurencingos. Neblogai auga mediena ir baldai, prieaugis 9,5 proc., nes tų kompanijų efektyvumas didelis, turi pastovius klientus, pavyzdžiui „Ikea““, – komentuoja ekonomistas.
Nors maisto pramonės augimas vienas mažiausių šiais metais, vartojimas vidaus rinkoje augo. Tad sėkmė šypsosi prekybos tinklams. Tačiau nukentėjo eksportuojančios įmonės. Į šį segmentą patenka ir žemės ūkio bendrovės.
„Nesant Rusijos rinkos, įmonės turėjo investuoti į plėtrą Europos rinkoje ir kitose. Tai neigiamai veikė kompanijos pelningumą, pridėtinė vertė šiek tiek mažesnė. Dėl to, kad į Europos rinkas ir kitas dažniausiai eksportuojame ne su savo prekės ženklu, o kitu. Tai yra didžiausia grėsmė, kodėl maisto pramonei sunkiau sekasi, nes jie neteko Rusijos rinkos, kur turėjo stiprų vardą. Eksportas toliau auga, bet problema išlieka pelno maržoje. ES žiauriai perpildyta. Tai reiškia, kad turi konkuruoti žemomis kainomis.
Žemės ūkio kompanijos didele dalimi gamina tą produktą, su kuriuo konkuruoja daugybė pasaulio valstybių – grūdai ir t.t. Konkuruoti labai sudėtinga, nes didžiąja dalimi tai priklauso nuo pasaulinių kainų ir ta asmeninė kaina ar jos skirtumas, dažniausia būna visiškai minimalus“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Ne koks laikas atėjęs logistikos įmonėms. Gerai gyvena tik tos, kurios priklauso masto ekonomikai, pavyzdžiui „Girteka“. Pasisekė toms, kurios laiku pradėjo plėstis į turtingesnes europines rinkas, arba perregistravo savo transporto priemones NVS valstybėse ir tapo tarsi vietiniais žaidėjais.
„Kalbant apie ES rinką, ten milžiniška konkurencija. Išgyvena tos lietuviškos kompanijos, kurios stambios ir turi gerus vidinius verslo procesus bei dirba efektyviai ir investuoja į kokybę. Tai nauji vilkikai ir pan. Smulkesnėms kompanijoms sekasi sunkiai, nes negali pasiūlyti ko unikalaus.
Transporto sektorius greitai bus vienas iš tų, kuris nepasižymės sparčiu augimu. Nes tai sektorius, kuris sujungia Europą ir NVS. Dėl geopolitinių veiksnių tas sektorius ne visai pilnai atlikinės savo funkciją“, – svarsto ekonomistas.
Ateityje sektoriams svarbios išliks ne tik vidinės tendencijos, bet ir išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, „Brexit“. Šiuo metu poveikis Lietuvoje nejaučiamas, tačiau peržiūrint sutartis galima netiesioginė įtaka Lietuvos eksportui – neteksim kontraktų, nes partneriai Europoje juos bus praradę Jungtinėje Karalystėje.
Per pastaruosius keturis metus eksportas į JAV išaugo 85 mln. eurų. Tad Lietuvos kompanijos šia rinka itin susidomėjusios. A. Izgorodino teigimu, ši rinka išlieka perspektyvi, nes lietuviai nėra stambūs žaidėjai, kurie darytų įtaką. Jie nišiniai, tad savo vietą turėtų atrasti.
