Lietuvos investicijų srautai į užsienį atspindi ne Lietuvos verslo plėtrą svetimose rinkose, bet palankesnio mokesčių klimato paieškas. Apversti šią tendenciją trukdo investicijų į save trūkumas.
Pažvelgus į daugiausia Lietuvos investicijų gaunančias šalis, matyti, kad jas traukia ne perspektyvios rinkos ar augančios ekonomikos. Pirmą vietą tarp Lietuvos investicijų užima Nyderlandai, kurių ekonomika jau pernai nugrimzdo į recesiją bei prognozuojama, kad liks joje ir šiemet. Čia lietuviai, Statistikos departamento duomenimis, yra investavę per 1,6 mlrd. litų.
Antra pagal Lietuvos investicijų populiarumą – Latvija, kurioje lietuviai yra investavę per 800 mln. litų. Trečią vietą užima dabar ties bankroto riba svyruojantis Kipras. Šioje euro zonai nerimą keliančioje saloje sukaupta daugiau nei pusė milijardo litų.
„Statistika labai iškalbinga, nes net trys pagrindinės šalys, kurios realiai sutraukusios beveik visas Lietuvos investicijas, yra Olandija, Latvija ir Kipras, – aiškina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Latvija iš tiesų ta valstybė, kur Lietuvos įmonės realiai investuoja į veiklą, bet kalbant apie Olandiją ir Kiprą, vienintelė investavimo ten priežastis – kontroliuojančiųjų bendrovių steigimas.“
Pastaraisiais metais žymiai išaugusias investicijas į Estiją irgi lėmė Lietuvos bendrovių kapitalo perkėlimas į stabilesnę mokesčių aplinką. Pavyzdžiui, pernai Estijoje holdingo įmonę įsteigė nekilnojamojo turto įmonė „Hanner“.
Visada ieško, kur geriau
Verslas palankesnės mokesčių terpės ieško visada, o tam tikrų šalių populiarumą tarp ieškančių, kur perkelti įmones, lietuvių lemia tokie kriterijai kaip mokesčių reguliavimas, lengvatos, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių kiekis, aiškina Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantis partneris. „Pavyzdžiui, Nyderlandai, Danija yra tarp 10 pasaulio šalių, turinčių daugiausia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių“, – sako advokatas.
Ekonominio nuosmukio metu dažnai išryškėja kontroliuojančiųjų įmonių steigimo tendencija, nes padidėja politinis spaudimas – pradedama ieškoti būdų, kaip apmokestinti daugiau. „Vien jau tokie ketinimai gali paskatinti investicijų judėjimą į kitas jurisdikcijas. Verslui svarbu ne tik maži mokesčiai, bet ir pastovumas“, – sako L. Marcinkevičius.
Šiuo metu nestabilioje padėtyje atsidūręs Kipras ateityje atbaidys lietuvių investicijas, o tai gali suteikti šansą Lietuvai atsivilioti atgal ne tik savo įmones, bet ir pritraukti jų iš užsienio, mano N. Mačiulis.
„Nesakau, kad Lietuva turėtų pro pirštus žiūrėti į pinigų kilmę, bet ji privalo sukurti palankią mokesčių aplinką, labai mažą pelno apmokestinimą, o kai kuriais atvejais pelnas turėtų būti visiškai neapmokestinamas (jeigu kalbame apie reinvestuojamą pelną, arba pajamas iš franšizės), ir tokiu būdu sukurti palankią aplinką ne tik Lietuvos įmonėms, kad jos nebėgtų iš valstybės, bet ir pritraukti kitų valstybių įmones“, – siūlo ekonomistas.
Dėl naujų mokesčių reformų, L. Marcinkevičiaus manymu, ateityje galėtų ir turėtų padidėti investicijų Latvijoje.
Veiklą vykdo padrikai
Surasti bendrų krypčių, kur Lietuvos verslas vykdytų savo veiklą, o ne ieškotų palankesnių mokesčių – praktiškai neįmanoma. Vienintelė Latvija yra šalis, kurioje galima pastebėti tendencingą Lietuvos investavimą. Mūsų kaimynė pritraukusi didžiausią Lietuvos investuotojų kiekį. 2010 metų duomenimis, jų Latvijoje buvo 172.
„Nemanau, kad yra atskira šalis, kurioje būtų didesnė Lietuvos verslo investicijų koncentracija, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. – Galbūt išskirčiau Latviją kaip vienintelę valstybę, kur lietuviai pamėgę investuoti. Ten investuoja ir mūsų statybinės, maisto įmonės, ir kitos. Bet, išskyrus Latviją, didesnės koncentracijos tikrai nematau.“
Į kitas šalis Lietuvos verslo investicijas nulemia pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, kaip didžiausią Lietuvos verslo investiciją į užsienį galima išskirti „Maximą“, kuri yra įsigijusi parduotuvių Ispanijoje bei Lenkijoje. Tekstilės įmonės padariusios porą investicijų rytuose: „Omniteksas“ – Uzbekistane, „Audėjas“ – Baltarusijoje.
„Kalbant apie investicijas, įmonių plėtrą užsienyje, Lietuva realiai dar yra kūdikystės stadijos, – „Ekonomika.lt“ sakė N. Mačiulis. – Tai tikrai labai reti, vienetiniai reiškiniai, kai Lietuvos įmonės nusprendžia, ar perkelti gamybą, ar ją plėsti kitose valstybėse.“
Nėra laisvo kapitalo
Viena priežasčių, kodėl verslas nesiplečia užsienyje – laisvo kapitalo trūkumas. Pastaruoju metu jį „suvalgė“ rekordiškai augantis eksportas.
„Pagrindinė problema, kad turime dvi išsiskiriančias kreives: viena jų rodo, kad eksportas auga rekordiniais tempais, o kita kreivė – kad investicijos mažėja, – aiškina S. Besagirskas. – Bet tai labai susiję, nes norėdamos patenkinti didėjančią prekių paklausą, sakykime NVS rinkose, įmonės visas lėšas nukreipia žaliavoms įsigyti, logistikai, einamiesiems darbams ir visiškai neinvestuoja, nes nelieka lėšų.“
Kita vertus, S. Besagirskas mano, kad investicijos turėtų atsigauti, nes visi gamybiniai pajėgumai jau beveik išnaudoti. Nors bankų kreditavimas atsigauna labai lėtai, kai kurios įmonės pasakoja pačios sulaukiančios bankininkų vizitų.
Kažkiek investicijų turėtų tekti ir veiklos plėtrai užsienyje, nes kai eksportu nebepavyksta iškovoti naujų rinkų, prie jų siekiama priartėti perkeliant į užsienį dalį gamybos arba steigiant atstovybės ir vietoje realizuojant produkciją. Nors augantis Lietuvos eksportas byloja apie šalies pasirengimą šiam žingsniui, verslui dar trūksta konkurencinio pranašumo, palyginti su kitomis didesnių rinkų įmonėmis.
„Akivaizdu, kad dauguma Lietuvos įmonių, šiek tiek pažangesnių, labai greitai išauga iš marškinėlių, kuriuos joms būna užvilkęs Lietuvos rinkos dydis, – sako N. Mačiulis. – Nes galimybių čia vykdyti veiklą, kuri leistų pasiekti masto ekonomiją, yra pakankamai mažai.“
Norint sėkmingai konkuruoti su tarptautinėmis įmonėmis, būtinos investicijos į novatoriškas gamybos priemones ir prekybos procesus. O, pasak N. Mačiulio, „šiuo aspektu daugelyje sektorių Lietuvos įmonės dar negali išsiskirti“.
Faktai: Lietuvių investicijos užsienyje
„Olympic Casino“ su partneriais pernai įsigijo bendrovę Italijoje
„City Service“ nusipirko lenkų įmonę „Zespol Zarzadcow Nieruchomosci“ (apie 37,95 mln. litų)
„Maxima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje „Dinasol“, o su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ nupirko Lenkijos maisto gamintoją „Cenos“ (apie 24,6 mln. litų)
Pernai vasarą „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis dėl palankesnių įstatymų ir stabilios mokesčių aplinkos iškėlė savo įmonę į Estiją
Greta Jankaitytė
