Grupės 2022 metų pajamos siekė 434,1 mln. eurų – 6,7 proc. mažiau (465,1 mln. eurų), antradienį pranešė LTG.
Pasak pranešimo, bendrovė dividendų valstybei šiemet nemokės.
Įmonės vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad LTG pavyko išlaikyti finansinį stabilumą, nepaisant daugybės sukrėtimų.
„Pernai turėjome virtinę iššūkių: žiaurus Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, nestabilumas statybų rinkoje, sutrūkinėjusios regionui svarbios tiekimo grandinės. Tačiau radome sprendimus ir būdą, kaip išsaugoti stabilią finansinę būklę, o LTG grupė išlaikė visus finansinius įsipareigojimus kredito institucijoms“, – pranešime sakė E. Lazauskas.
Pernai LTG krovinių vežimo apimtys krito 39 proc. iki 31 mln. tonų (2021 metais – 51 mln. tonų), nors įmonė prognozavo nuosmukį iki 26,5 mln. tonų. Tai lėmė karas Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomos Vakarų sankcijos ir klientų sprendimai mažinti sąsajas su šiomis šalimis.
Tačiau didesnio kritimo leido išvengti diversifikacija ir plėtra į naujas rinkas – darbas Vakarų Europoje ir Ukrainoje, antrinės įmonės Lenkijoje „LTG Cargo Polska“ veikla.
LTG pernai pervežė 4,7 mln. keleivių – 35 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Bendros LTG grupės investicijos pernai siekė 188,9 mln. eurų, savo lėšomis buvo finansuota 28,5 proc., be to, panaudota 135 mln. eurų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.
Grupės įmonių rezultatai
Antrinės krovinių pervežimo įmonės „LTG Cargo“ pajamos pernai mažėjo 25 proc. iki 293,7 mln. eurų (2021 metais – 389,8 mln. eurų), o grynasis pelnas mažėjo dukart iki 10,1 mln. eurų (21,2 mln. eurų).
Anot E. Lazausko, be pernai pradėtų reguliarių pervežimų iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje, itin sparčiai augo „LTG Cargo Polska“ rezultatai – 2022 metais ji pervežė 583 krovininius traukinius (2021-aisiais – 68).
Grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pajamos pernai augo 26 proc. iki 71,9 mln. eurų (57,2 mln. eurų), grynasis pelnas – 82 proc. iki 7,1 mln. eurų (3,9 mln. eurų).
LTG teigimu, pernai keleivių srautai jau buvo tokie pat, kaip ir prieš Covid-19 pandemiją, jų srautus augino gruodį startavęs maršrutas Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva.
Šalies geležinkelių tinklą valdančios įmonės „LTG Infra“ pajamos pernai mažėjo 1,6 proc. iki 189,6 mln. eurų (192,7 mln. eurų), jos nuostolis išaugo beveik 4 kartus iki 11,5 mln. eurų (2,9 mln. eurų).
„LTG Infra“ pajamų mažėjimą lėmė sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, šiuos praradimus iš dalies kompensavo Vyriausybės skirtas 155 mln. eurų finansavimas, iš jų 73 mln. eurų skirta linijos Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo projektui, likusi suma – kitai infrastruktūrai palaikyti.
