Nepaisant to, kad šalnos – ne naujiena Lietuvos sodininkams, šįkart jų stiprumas ir intensyvumas pavasarį išties šokiravo. Gyventojai dalijasi, kaip vieni, naudodami visas įmanomas apsaugos priemones, išgelbėjo šilauoges, avietes ir net agurkus, o kiti liko apstulbę – kai kurie medžiai šiemet liko visai be žiedų ir vaisių.
Skaudžiai smūgį pajuto net ir profesionalūs augintojai – žinomi ūkininkai neteko didžiosios dalies obuolių, o prekybos tinklai ramina: lietuviškos gėrybės dar pasieks parduotuves, tačiau jų gali būti mažiau, o kainos – kiek didesnės.
Neturės nė vienos uogos ir obuolio
Alytiškė Kristina (vardas pakeistas) pasakoja, kad tokio vaizdo dar neteko pamatyti per visus 10 metų, kiek jos kieme auga trešnės medis. Pasak moters, šiemet nušalo visi žiedai, todėl ant medžio nėra nė vienos uogos.
„Mano trešnė šiemet visiškai tuščia — nė vienos uogos. Per tiek laiko dar nesu mačiusi, kad medis stovėtų visiškai be nieko“, – stebėjosi moteris.
Kristina pastebėjo, kad paprastai šiuo metu medis jau būdavo pilnas sunokusių uogų, kurių užtekdavo ir šeimai, ir paukščiams, o kartais dar tekdavo ir kaimynus vaišinti.
„Anksčiau kasmet vaikai vos spėdavo skinti, o dabar – tik lapai, jokio derliaus“, – dalijosi Kristina.
Jai paantrino ir Povilas (vardas pakeistas), kuris atkreipė dėmesį, kad iš visų jo auginamų gėrybių labiausiai nukentėjo trešnė ir obelis.
„Slyvos, braškės, net serbentai, atrodo išgyveno, bet trešnių ir obuolių nebus. Labai įdomu, kodėl būtent šiems medžiams šalčiai buvo baisiausi. Kaimynai taip pat sakė, kad šių vaisių neturės“, – dalijosi vyras.
Povilas pastebėjo, kad net visai šalia jo namų įsikūrusi bendrovė „Luksnėnų sodai“, garsėjanti savo obuoliais, šiemet, panašu, derliaus turės kur kas mažiau.
„Anksčiau būdavo važiuoji pro jų medžius ir iš toli šviečia obuoliai, o šiemet atrodo, kad ten jų visai beveik nėra“, – pasakojo jis.
Išvengė rimtesnių padarinių
Tuo metu Alytaus rajone gyvenanti Rasa (vardas pakeistas) džiaugiasi, kad stipresnių šalnų padarinių jai pavyko išvengti.
„Turime visko: aviečių, žemuogių, braškių, vyšnių, žirnių. Tikrai matosi, kad, kaip įprastai, bus daug šilauogių ir nemažai gervuogių“, – pasakojo moteris.
Ji svarstė, kad jei būtų nieko nedariusi, šiandien taip pat nemažai gerybių neturėtų.
„Kartu su vyru visus mažesnius augalus dengėme agroplėvele – ir nakčiai, ir kai kuriomis dienomis, kai buvo labai vėsu. Pareikalavo nemažai laiko, bet dabar labai džiaugiamės, kad tai padarėme“, – sakė Rasa.
Anot jos, kieme neapsaugota liko tik vyšnia, nes medis yra labai didelis.
„Galvojome, kad vyšnia tikrai nušals. Net buvom susitaikę, kad šiemet vasara bus be vyšnių“, – sakė Rasa.
Visgi gamta nenuspėjama, o kartais net maloniai nustebina.
„Tikiuosi, kad su lauke pasodintais agurkais viskas bus gerai, nes kol kas patys augalai atrodo labai maži. Taip pat ir su arbūzu – neaišku, kaip bus, kažkaip lėtokai auga“, – svarstė Rasa
Pasak jos, ir aviečių šiemet mažiau nei įprastai, o jų skonis – ne toks intensyvus kaip anksčiau.
Obuolių neturi ir jų augintojai
Susisiekus su „Luksnėnų sodais“, įmonė patvirtino, kad dėl šiemet siautėjusių pavasarinių šalnų prarado didžiąją dalį obuolių derliaus.
„Šiais metais, pavasarinėms šalnoms, smogus visu pajėgumu, mes netekome virš 90 proc. planuoto derliaus.
Ant medžių po šalnų liko tik keletas obuolių. Skaičiavome obuolius eilėje, tai per 100 m ilgio eilę radome 60 vnt. obuolių. Kai, kitais, gerais metais, iš eilės skindavome tonomis obuolius“, – komentavo „Luksnėnų sodai“.
Skaniais obuoliais garsėjanti įmonė pasidalijo, kad bandė apsaugoti derlių ir pavasarinių šalnų metu degino laužus, purškė vandenį, tačiau kai temperatūros pasiekė beveik 10 laipsnių šalčio, jokios apsaugos priemonės nepadėjo.
Anot „Luksnėnų sodų“, šiemet šalčių visos veislės neatlaikė vienodai, o labiausiai kliuvo toms, kurios buvo dar net nepražydę.
Prekybos tinklai ramina
Kadangi dėl šalnų ne visi žmonės užsiaugino savo uogų, vaisių ir daržovių, tai reiškia, kad norint šių prekių jiems reikės jas pirkti. Tačiau net ir patys augintojai jų turi kur kas mažiau, o tai gali reikšti, kad teks importuoti, nes pakils kainos.
Kiek anksčiau portalas tv3.lt dalijosi, kad uogų ir vaisių augintojai skelbė, kad gegužę užklupusios šalnos gerokai „apkandžiojo“ derlių.
Kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikslių ūkiuose patirtų nuostolių įvardyti negalėjo, tačiau preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
„Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis atkreipė dėmesį, kad orai yra vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių ypatingai uogų, tačiau taip pat ir vaisių bei daržovių derliaus kiekį, tuo pačiu ir kainą.
Anot jo, prekybos tinklas „Lidl“ dažnai klientams vienu metu siūlo įsigyti tiek lietuviškų, tiek ir iš piečiau nuo Lietuvos esančių šalių atvežtų vienos rūšies uogų ar vaisų. Tai leidžia užtikrinti pakankamą pasiūlą, tuo pačiu ir žemą kainą parduotuvių lentynose.
„Rimi“ atstovė Dalia Čenkienė pastebėjo, kad dėl permainingų orų kai kurių vietinių vaisių ir uogų derlius Lietuvoje šiemet išties mažesnis, o ypač ankstyvųjų uogų – braškių, šilauogių.
Tiesa, anot jos, dėl obuolių derliaus dar anksti daryti išvadas – lietuviški obuoliai prekyboje pasirodys tik rugpjūčio pabaigoje.
Mažesnis derlius gali pastebimai pakoreguoti prekių kainas, tačiau D. Čenkienė pabrėžė, kad siekiant suvaldyti kainų augimą yra ieškomi alternatyvūs tiekimo šaltiniai užsienyje.
„Dalį vaisių ir uogų importuojame iš šalių, kur derliaus sąlygos šiemet buvo palankesnės. Dažniausiai tai Lenkija, Vokietija, Pietų Europos šalys – Ispanija, Italija, Graikija“, – komentavo „Rimi“ atstovė.
Tuo metu „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė ramina, kad kol kas lietuviškos produkcijos parduotuvėse netrūksta. Anot jos, šiuo metu parduotuvių lentynose jau galima įsigyti lietuviškas bulves, braškes, kopūstus, agurkus, pomidorus, salotas, vėliau po truputį atkeliaus ir kitos sezoninės daržovės, vaisiai bei uogos.
„Besikeičiančių apsipirkimo tendencijų šiuo metu nematome. Sezoninės gėrybės lietuvių krepšelyje yra visuomet populiarios, o tam tikrų orų nulemtų pokyčių vieno ar kito produkto derliuje galime matyti kiekvienais metais.
Pavyzdžiui šiais metais pirmosios lietuviškos braškės lentynas pasiekė savaite anksčiau nei pernai. Braškes perkame iš lietuviškų augintojų šiltnamių, derliaus yra, o kainos laikosi panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais, joms taikomos įvairios akcijos, kad pirkėjai galėtų ne tik įsigyti norimų uogų, bet ir sutaupyti“, – įvardijo „Iki“ komunikacijos vadovė.
G. Kitovė šio sezono pradžioje pastebėjo, kad pirkėjai labiau susidomėjo savarankišku daržovių auginimu namuose.
Pastarieji gausiau pirko jau praaugintus sodinukus, kuriuos galima auginti tiesiog balkonuose. Anot jos, labiausiai pirko vazone praaugusius vyšninius pomidorus, agurkus, paprikas, prieskonines žoleles.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
