šalnos

Braškių augintojai skaičiuoja, kad gegužę užklupusios šalnos gerokai „apkandžiojo“ derlių. Kai kurie sako šiltnamiuose skinantys kone perpus mažiau uogų ir su nerimu stebi prognozes, kad liūtys ir krušos nepribaigtų ir lauko braškių. O išsiilgę pirmųjų vasaros uogų turi kaip reikiant paploninti pinigines. Kai kur lietuviškų braškių kilogramas kainuoja ir 12 eurų. O štai atvežtų iš kaimynų lenkų galima įsigyti už 6 ar 7 eurus.

Gegužės mėnuo šiemet buvo neeilinis dėl užsitęsusių šalnų, kurios truko ilgiausiai, negu kada yra tekę matyti šalyje. Fiksuojamos anomalios sąlygos: vyravo šaltesnis gegužės dešimtadienis nei balandžio pabaigoje. Apie pavojingą temperatūros skirtumą kalbėjo ekspertai. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis. Laidoje taip pat dalyvavo ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad savivaldybės vis dar vertina ūkininkams padarytą pavasarinių šalnų žalą, o jos mastą tikimasi žinoti birželio pabaigoje. Vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų. Tai leis nukentėjusiems ūkininkams skirti paramą, numatyti daugiau lankstumo ūkininkų įsipareigojimams. Preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad savivaldybės vis dar vertina ūkininkams padarytą pavasarinių šalnų žalą, o jos mastą tikimasi žinoti birželio pabaigoje. „Savivaldybėse sudarytos komisijos turi įvertinti žalą, ūkininkai turi kreiptis ir turi įvertinti žalą. Kai gausim duomenis, matysim, kokio masto yra žala, tada judėsim toliau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras. „Tikimės birželio pabaigai turėti skaičius“, – pridūrė jis.

Stichiniai orų pokyčiai, vis dažnesnės karščio bangos, šalnos netikėčiausiu metu ir liūtys verčia tiek poilsiautojus, tiek ūkininkus prisitaikyti prie vis didėjančių klimato iššūkių. Pietų Europoje jau sunku iškęsti 40-ies laipsnių karštį. Kokių orų dar sulauksime ir kokių anomalių reiškinių? Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Itin ekstremalus pavasaris su užsitęsusiomis šalnomis kai kuriuos ūkininkus paliko visai be derliaus. Panašu, kad šiemet teks krimsti iš svetur atvežtus graikinius riešutus, mat kai kur Lietuvoje augantys visiškai nušalo. Taip pat ir lazdyno riešutų, prognozuojama, bus gerokai mažesnis derlius, o ir kaina kops į viršų.  Prie Marijampolės, Meškučių kaime, Algirdas Jušinskas beveik hektaro plote augina graikinius riešutmedžius.

Mėlynių ir kitų miško uogų valgytojams liūdnos naujienos iš gamtininkų – dėl gegužę siautusių šalnų, miško uogų derlius šiemet bus itin skurdus. Šalnos nukando uogienojus per patį jų žydėjimą, tad daugumoje šalies miškų mėlynių bus tik patiems miško gyventojams. Gerokai menkesnis bus ir miško aviečių derlius. Nudžiuginti negali ir klimatologai – po truputį atsėlinanti vasara, bent jau dabar atrodo, šykštės kritulių, tad ko nepakando šalnos, naikins sausra.

Šių metų gegužės šalnos Lietuvoje – beprecedentės: temperatūra kai kur nukrito net iki –10 laipsnių, o šaltis laikėsi daugiau nei dvi savaites. Ūkiuose fiksuojama neva iki 90 proc. žalos, o dėl susidariusios ekstremalios situacijos Lietuva ketina kreiptis pagalbos į užsienyje esančius fondus. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tvirtina, kad ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu būtina skelbti todėl, kad kone tris savaites trukusios šio pavasario šalnos palietė beveik visą Lietuvos teritoriją. „Šalnos daugiau mažiau palietė visą Lietuvos teritoriją. Ir kas yra išskirtinio šiuo atveju, tai du dalykai – pirmiausia, šalnos truko labai ilgai, beveik tris savaites, ir šalnų lygis buvo tikrai didelis. Pietų Lietuvoje turbūt buvo fiksuota iki 9 laipsnių šalčio.

Kalendorinė vasara jau visai čia pat, tačiau dar visai neseniai Lietuvos ūkius siaubė agresyvios šalnos, sukėlusios milžiniškus nuostolius. Ūkininkų atstovai neslepia, kad šiemet lietuviai nesulauks ankstyvų bulvių ir morkų, o kaip bus su vėlesnių veislių produktais, dar neaišku. Liūdnų žinių specialistai turi ir obuolių bei uogų mėgėjams, kadangi šalnos sunaikino dideles dalis šių augalų žiedų.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius. Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių smarkiai nukentėjo šalies ūkininkai.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje ir paskirti operacijų vadovu ministrą Igną Hofmaną.  Šiuo metu vertinama patirta žala ir nuostoliai.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pranešus apie ketinimus dėl šalnų skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, premjeras Gintautas Paluckas sutinka, kad dalis ūkių po patirtų nuostolių be valstybės pagalbos gali ir neišgyventi.  „Iš tikrųjų pastarosios trys savaitės, kai prasidėjęs aktyvus augalų vegetacijos periodas, augalų žydėjimas, tikrai nusiaubė kai kuriuos sodus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto skelbti Lietuvoje ekstremaliąją situaciją dėl šių metų balandį ir gegužę šalnų sukeltų padarinių augalams. Kaip antradienį pranešė ministerija, dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygiu ji jau kreipėsi į  Nacionalinį krizių valdymo centrą.

Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį kreipsis į savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pavasarinių šalnų padarytą žalą ūkininkams, sako viceministras Gediminas Tamašauskis.   „Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį.

Šis pavasaris Lietuvoje buvo ypač šaltas – netikėtos šalnos smogė sodams ir daržams, palikdamos daugelį augalų nušalusius ir nusilpusius. Daugeliui sodininkų tai tapo nemaloniu išbandymu – kaip elgtis su augalais, kurie atrodo beveik mirę? Ar verta juos išmesti, ar dar yra vilties? Taigi, yra svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais reikėtų tinkamai pasirūpinti nušalusiais augalais.

Artimiausių dienų orai labiau primins rudenį nei pavasarį. Plačiau apie tai, ko laukti ir kada sugrįš šiluma, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Ketvirtadienį savo vėjuota vakarine dalimi Lietuvą pasieks ciklonas Lorenz, o dar vienas atmosferos frontas atneš kritulių. Jis pasiliks iki šeštadienio, vėliau nusilps ir pasuks Lenkijos link. „Stiprokas vėjas ryt ir poryt (ketvirtadienį ir penktadienį – red. past.

Pavasarinės šalnos gali padaryti daug žalos žydintiems vaismedžiams ir uogynams. Tad ūkininkai, kurių uogynai arba sodai patirs neigiamą šalnų poveikį, turėtų kreiptis į savivaldybę, prašydami nustatyti šalnų padarytą žalą.

Meteorologai primena artimiausiomis dienomis nepamiršti skėčių ir šiltesnių drabužių – netrukus daugelyje rajonų iškris lietaus, o naktimis vis dar laikysis šalnos. „Jau rytoj (trečiadienį) Lietuvoje beveik visur sulauksime lietaus, kai kur gana smarkaus. Vėjas stiprės – vakarų, šiaurės vakarų gūsiai sieks 8-13 m/s, pajūryje iki 15-17 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 8–13 laipsnių šilumos.

Netrukus Lietuvą pasieks orų pokyčiai. Tiesa, ne visi jie bus malonūs – nors sulauksime daugiau šilumos, bus ir nemalonių reiškinių.  Anot sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, nuo antradienio sausą, ramią ir vėsią anticiklonų sistemą Simone I ir II-oji stums per Skandinaviją ir Baltiją besibraunantis ciklonas. Jo atmosferos frontų debesys trečiadienį dieną turėtų atnešti lietaus, šiltesnio oro iš vakarų ir pietvakarių. Tačiau tokie orai tęsis neilgai.

Sinoptikų duomenimis, kitos savaitės pradžioje orai bus panašūs, bet sodininkams ir daržininkams ramybės neduos pavojingas meteorologinis reiškinys – šalna. Pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurinių krypčių, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–6 laipsniai šalčio. Dieną kai kur trumpas, nedidelis lietus. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.

Sinoptikai skelbia naujausią artimiausių dienų orų prognozę. Sekmadienio dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas, daugiausia nedidelis lietus. Vėjas šiaurinių krypčių, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 8–13 laipsnių šilumos. Pirmadienį be žymesnio lietaus. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, naktį 3–8 m/s, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–6 laipsniai šalčio, dieną šils iki 10–15 laipsnių.

Artimiausiomis dienomis sulauksime nedaug orų permainų: vis dar bus vėsu, vietomis palis. Tačiau sinoptikas Naglis Šulija turi ir gerų žinių. Šiandien Lietuvoje vyravo debesuoti, kai kur su pragiedruliais bei saule orai. Artimiausią naktį debesuotumas bus permainingas, vietomis bus negausių kritulių, vyraus menkas lietus. Dieną daug kur, bet tikrai ne visur papurkšnos negausus lietus. Lietuvą pasiekęs vėsus oras kol kas niekur nesitrauks, temperatūra ir toliau nebus aukšta.

Orai kol kas nedžiugins – vis dar bus šalta, naktimis kandžiosis šalnos, o išsausėjusios žemės negelbės ir lietus savaitgalį. Anot sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, kol kas šiltesnių orų iš nenusimato. Tarp gana ramių, bet šaltų anticiklonų Riccarda ir Simone penktadienį vakare prasibraus nedidelis ciklonas Klaus, kuris su atmosferos frontų debesimis ir penktadienį, ir šeštadienį atneš kritulių, daugiausia lietaus.

Socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyroje „Meteo.lt“ šiandieną buvo rašoma apie antrą šalčio rekordą Lietuvoje. Vakar, gegužės 8 d., Lietuvoje buvo aptiktas pirmasis šalčio rekordas, praėjus parai sulaukėme ir antrojo. „Dar viena labai šalta naktis. Išmatavome antrą iš eilės šalčio rekordą. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas naujas gegužės 9-osios žemiausios oro temperatūros rekordas.

Neįprastai vėlyvos pavasarinės šalnos sukaustė Lietuvą, verčiančios gyventojus gūžtis ir nerimauti dėl būsimo derliaus. Sinoptikas Naglis Šulija ramina, kad nors orų nepastovumas vidutinėse platumose yra įprastas reiškinys, dabartinis atšalimas turi aiškias meteorologines priežastis ir netrukus turėtų pasibaigti, tačiau perspėja dėl kitos augančios problemos – sausros. Lietuvoje stebimos šalnos nėra tik vietinis reiškinys, o platesnio masto atvėsimo Europoje dalis.

Lietuvoje šiais metais pirmąkart pasiektas šalčio rekordas, toks reiškinys yra itin retas, rašoma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Meteo.lt“ „Šiais laikais toks reiškinys retai pasitaiko. Paskutinį kartą jis buvo maždaug prieš du metus. Tai – šalčio rekordas. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas naujas gegužės 8-osios žemiausios oro temperatūros rekordas.

Lietuvoje šiandien vyravo debesuoti, vietomis su nedideliais pragiedruliais orai. Šį vakarą vyraus debesuotas dangus, naktį daug kur palynos, po lietaus ims giedrytis. Dieną įsivyraus debesuotiorai, vietomis trumpai ir negausiai palis arba palynos, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Lietuvoježnaibosi šalnos, ypač piktos dirvos paviršiuje. N. Šulija paaiškino, kodėl. „Lietuvos link plaukia oras iš tolimos šiaurės. Srauto pradžia ties Svalbardu ir Naująja Žeme.

Sinoptikai įspėja – artimiausiomis naktimis Lietuvą sukaustys šalnos. Ūkininkai ir sodininkai raginami nepamiršti pasirūpinti savo augalais, kad jų nepakąstų šalnos. Kaip vakar socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Meteo.lt (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos – aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu numatomos visą savaitę.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad pro Lietuvą keliaus ciklono slėnis, galės būti lietaus, daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje. Taip pat užklups ramesnis anticiklonas Riccarda. „Jau rytoj dieną mus vėl pasieks šiauriau keliaujančio ciklono slėnis su atmosferos fronto debesimis, trumpai palaistys, daugiausia vakarinius, šiaurės vakarinius ir šiaurinius rajonus. Šiaurinėje pusėje gali jau ir viena kita šlapia snaigė ar ledo kruopa iškristi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai įspėja apie pavojingą reiškinį šią savaitę – stiprias šalnas naktimis. „Ūkininkai ir sodininkai turėtų suklusti. Dėl į regioną atslinkusios šaltos oro masės dienos bus vėsios, o naktimis daug kur kandžiosis šalnos“, – rašoma LHMT puslapyje „Meteo.lt“ Specialistai skelbia, kad didžiausia šalnų rizika paprastai būna žemesnėse vietovėse – daubose ir užuovėjoje, taip pat ten kur vyrauja sausi, smėlingi ar durpingi dirvožemiai.

Meteorologas Gytis Valaika įspėja dėl orų artimiausią naktį. Kaip praneša jis, naktį iš pirmadienio į antradienį prognozuojama minimali oro temperatūra. „Skaičiavimai apytiksliai, nes giedrą naktį įsijungia vietinio mikroklimato poveikis. Dirvos paviršiuje bus dar maždaug 3–6 laipsniais šalčiau. Šalnos labiausiai kandžiosis Pietryčių Lietuvoje. Ne paslaptis, kad stipriausios šalnos formuojasi žemumose, smėlingose ir durpingose vietose. Taip pat ten kur dirva sausa.

Sinoptikai įspėja, kad šią savaitę Lietuvoje laikysis šaltesni orai. Naktimis žemę kaustys šalnos, galimi trumpi lietūs. Antradienio naktį pūs stiprus vėjas, numatoma šalna Kaip Eltai sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė, antradienio naktį virš Lietuvos sustiprės anticiklono gūbrys. „Dangų dengs nepastovus debesų sluoksnis. Žymesnio lietaus šią naktį neprognozuojama.

Paskutinėmis dienomis Lietuvoje pasirodė šalnos, termometro stulpelis nukrito žemiau nulio. Daugelis sodininkų baiminosi dėl savo augalų, tad ieškojo būdų, kaip juos apsaugoti nuo šalnų. Vienu iš tokių būdų buvo pasidalinta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kurioje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame per naktį šilauogių krūmams buvo palikta įjungta laistymo sistema. „Va tokia ši naktis buvo Kauno rajone. Nepasisekė, ką ir sakyt... Paliko laistymą per naktį.

Lietuvoje šiandien debesuotumas buvo nepastovus, tačiau vyravo šviesūs orai. Šį vakarą dangus sparčiai giedrysis, vėliau vėl ims niaukstytis, šiaurės vakaruose negausiai palynos. Dieną debesuotumas nepastovus, vietomis trumpai ir negausiai palynos, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo.

Nors šalnos pamažu silpnėja, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, kad augalus vis dar būtina saugoti. Balandžio 29-osios ir 30-osios naktimis prognozuojamas iki 3 laipsnių šaltis, galintis pakenkti jautriems augalams. Meteorologas Gytis Valaika naujienų portalui tv3.lt sako, kad šalnos, palyginti su buvusiomis praėjusiomis naktimis, dabar yra gerokai menkesnės – anksčiau dirvos paviršiuje fiksuotas šaltis siekė iki -10 laipsnių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) perspėja – balandžio pabaigoje šalyje numatomos pavojingos šalnos, galinčios stipriai pakenkti augalams. Specialistai įspėja, kad balandžio 26–28 naktimis daugelyje šalies rajonų oro temperatūra gali nukristi iki 1–6, o dirvos paviršiuje – vietomis net iki 9 laipsnių šalčio.

Į Lietuvą plūsta dar vėsesnė oro masė. Vietomis slenka trumpos liūtys su pavienėmis perkūnijomis, praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Na, o Alytuje lietaus per visas praėjusias dienas taip ir nepavyko sulaukti.  Likusios savaitės dienos bus daugiausia sausos, bet nešiltos.

Lietuvoje šiandien buvo nepastoviai debesuoti orai, kai kur truputį palijo. Šį vakarą vyraus debesuotas dangus, kai kur truputį palis, bet gana greitai nustos ir dangus ims giedrytis. Rytoj debesuotumas bus permainingas, kai kada bus ir saulės, lietaus nenumatoma, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo, Lietuvos link pradėjo plaukti vėsus oras iš šiaurės. Oras bus vėsus, paryčiais bus nuo 1 laipsnio šilumos Žemaitijos šiaurėje iki 6 šilumos pietryčiuose. Šiaurės vakarų Lietuvoje bus šalnų.

Elektrėnų savivaldybė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų įspėjimą gyventojams apie artėjančius orų pokyčius. Pasak pranešimo, prognozuojamos stiprios šalnos, galinčios pakenkti augalams, ypač šiuo aktyviosios vegetacijos laikotarpiu. Gyventojai raginami pasirūpinti jautresniais augalais ir imtis apsaugos priemonių. Įspėja pasirūpinti augalais Įspėjimas grindžiamas oficialia informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje nusistovės vėsesni orai, galimos šalnos. Pateikiame naujausią orų prognozę: Trečiadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–20, vakariniuose rajonuose 9–14 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį vietomis palis, vyraus trumpas, nedidelis lietus. Naktį kai kur rūkas. Vėjas šiaurinių krypčių, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 4–9, dieną 16–21, kai kur 13–15 laipsnių šilumos.

Šiandien Lietuvoje – ypatinga data. Kovo 10 dieną kasmet minima 40 paukščių diena. Manoma, kad šią dieną į Lietuvą iš šiltų kraštų parskrenda paukščiai. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y., su savo šeima.

Nors rudens darganos ir spartus temperatūros kritimas praneša apie artėjančią žiemą, tai dar nereiškia, kad turime atsisveikinti su savo sodo grožybėmis. Net ir rudenį norisi džiaugtis žydinčiomis gėlėmis, kurios suteikia spalvų ir gyvybės mūsų aplinkai. Laimei, gamta pasiūlė puikių sprendimų – tai gėlės, kurios neišsigąsta pirmųjų šalnų ir tęsia savo žydėjimą net ir atšiauresnėmis sąlygomis. Šios rudeninės gėlės išlieka gyvybingos nepaisant oro sąlygų pokyčių.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose perspėja apie nuo trečiadienio užgulsiančią galingą žemesnio atmosferos slėgio sistemą vardu Gerda. Nepaisant to, prisijungs ciklonu tapęs tropinis uraganas vardu Kirk. Dėl jų vyraus šalti, vėjuoti ir lietingi orai.  „Sveiki visi šią rudens dienelę.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose perspėja apie Lietuvą užgulsiantį anticikloną Urban. Dėl jo dirvos paviršiuje galima tikėtis šalnų. Šalnos yra laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu. Vis dėlto nuo kitos savaitės vidurio žada kiek šiltesnes dienas.  „Sveiki visi šią niūroką ir vėsoką dienelę.

Vakar, rugsėjo 30 dienos rytą, Klaipėdos rajone, Veiviržėnuose prabudus ryte buvo galima pamatyti seniai regėtą vaizdą – šalnas. Užburiantis reginys rodo, kad pamažu orai vėsta ir šalnų išvysime vis dažniau. Vieviržėnuose užfiksuotos pirmosios šių metų šalnos. Parodė visiems Užfiksuotų šalnų vaizdo klipu buvo dalijamasi socialinio tinklo „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ grupėje. Jie pranešė, jog nors rytas buvo šaltas, tačiau jis pasižymėjo grožiu.

Vos pasirodžius pirmosioms šalnoms, daugelis sodininkų skuba pridengti savo mylimus augalus. Visgi, kada iš tiesų reikėtų pasirūpinti savo augalų apdangstymu, kad šie galėtų žydėti ne vienerius metus? Augalų apdangstymas prieš žiemą yra svarbi sodininkų darbo dalis. Tai daroma tam, kad augalai nesušaltų ir galėtų džiuginti savo žiedais ir vaisiais kelis metus iš eilės. Kada pridengti? Lepesnius ir šalčiams ne tokius atsparius augalus prieš žiemą būtina apdangstyti.

Antradienio naktį Lietuvoje paspaudė didelės šalnos. Apie tai skelbia „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Šalnos Lietuvoje Anot specialistų, stipriausias šaltukas paspaudė Anykščiuose. „Antradienis Lietuvoje buvo sausas, saulėtas ir gaivus. Aukščiausia oro temperatūra tesiekė 10–14 laipsnių. Na o naktis dėl giedro dangaus ir vėsios oro masės buvo šalta. Daug kur tiek ore, tiek dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos.