Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie testamentus sudarančių asmenų prašymai pasitaiko dažniausiai, kokios sąlygos yra teisiškai įgyvendinamos, o kurios gali būti įvardijamos tik kaip rekomendacijos paveldėtojams.
Teiraujasi ar gali turtą palikti augintiniui?
Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas Marius Stračkaitis pasidalijo, kad kartais iš klientų sulaukia gana neįprastų prašymų. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai klausia notarų, ar būtų galima po mirties turtą palikti augintiniui.
Dar dažniau pasitaiko atvejų, kai testamentą sudarantis asmuo nori uždrausti įpėdiniams tam tikrus veiksmus.
Pavyzdžiui, žmonės nori, kad turto paveldėtojai neparduotų turto, kad nebendrautų įpėdiniai su mama ar tėčiu, jei testatorius yra išsituokęs, kad nemokėtų skolų ar nesilankytų paveldėtame turte tam tikri asmenys ir pan.
Tačiau M. Stračkaitis pabrėžia, kad tokių prašymų įgyvendinti neįmanoma, kadangi teisiškai testatorius negali varžyti įpėdinių asmeninių teisių ir laisvių, negali apriboti teisės disponuoti paveldėtu turtu.
Visgi kai kuriuos testatorių pageidavimus notaras gali padėti suformuluoti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus.
„Pavyzdžiui, praktikoje buvo atvejis, kai testatorė pageidavo palikti turtą savo nepilnamečiam vaikui, tačiau norėjo, kad turtą iki vaiko pilnametystės tvarkytų ne vaiko tėtis, o močiutė.
Šiuo atveju testamentu močiutė buvo paskirta testamento vykdytoja, kuriai pavesta valdyti palikimą iki įpėdinis taps pilnametis. Taigi, sprendimus dėl sandorių, susijusių su paveldėtu turtu, sudarymo priims močiutė, derindama savo veiksmus su nepilnamečio vaiko atstovu – jo tėvu“, – pasakojo specialistas.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai ypač vyresnis asmenys, sudarydami testamentus, įpėdiniams pateikia moralinius ar emocinius reikalavimus, tačiau jų, pasak notaro, neįmanoma paversti teisine paveldėjimo sąlyga.
„Pasitaiko atvejų, kai sako, kad vaikai paveldės tik jei dalyvaus laidotuvėse. Tačiau net jei įpėdinis neatvyktų į laidotuves, jis neprarastų teisės į paveldėjimą“, – pabrėžė LNR prezidentas.
Taip pat testatoriai kartais reikalauja, kad įpėdiniai paveldėję namą, turės gyventi jame visą gyvenimą. Visgi notaras pabrėžia, kad įstatymas nedraudžia siūlyti rekomendacijų, bet negalima paveldėjimo padaryti priklausomo nuo gyvenamosios vietos visam laikui.
Svarbu pabrėžti, kad visais atvejais paveldėtojas įgyja nuosavybę ir gali laisvai disponuoti paveldėtu turtu.
Apie testamentus sklando daugybė mitų
Palyginus su 2024 m. bendrai atliktais notariniais veiksmais, kurių buvo virš 1 312 000, matyti, kad testamentų sudarymas yra labai maža dalis nuo visų notarinių veiksmų.
M. Stračkaitis įvardijo, kokie mitai apie testamentus dažniausiai atbaido žmones nuo jų sudarymo.
Pasak jo, vienas pagrindinių mitų yra teiginys, kad testamentas – tik turtingiesiems.
„Testamentą gali sudaryti bet kuris veiksnus asmuo, nepriklausomai nuo turimo turto vertės. Net jei turite tik butą, automobilį ar indėlį – testamentas gali užtikrinti, kad turtas atiteks tiems, kam norite.
Pavyzdžiui, jei asmuo neturi artimųjų giminaičių, o jį prižiūri tolimi giminaičiai, kurie nėra įpėdiniai pagal įstatymą, šie giminaičiai galėtų paveldėti tik tuo atveju, jei asmuo testamentu jiems paliktų savo turtą“, – nurodė specialistas.
Be to, dažnai žmonės nenori kreiptis į notarus nes mano, kad testamentą galima parašyti ant paprasto lapo ir jis galios. Tačiau M. Stračkaitis pažymi, kad tai tik iš dalies tiesa.
„Egzistuoja vadinamasis asmeninis testamentas, bet jis galioja tik jei parašytas ranka, pasirašytas, nurodyta jo sudarymo data ir vieta.
Tačiau neperdavus asmeninio testamento saugoti notarui, yra rizika, kad įpėdiniai jo neras ir taip testatoriaus valia liks neįgyvendinta. Be to, praktikoje tokie testamentai dažnai sukelia ginčus dėl netikslių formuluočių“, – pabrėžė notaras.
Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės bijo sudaryti testamentą, nes galvoja, kad giminaičiai sužinos dokumentų turinį dar jam esant gyvam ir kils pykčiai ar kiti nesklandumai.
Visgi M. Stračkaitis pabrėžia, testamentas yra griežtai konfidencialus dokumentas ir kol testatorius yra gyvas notaras negali niekam atskleisti jo turinio.
Dar vienas ne visai teisingas teiginys apie testamentus yra tai, kad testamentas reiškia, kad asmuo gali viską palikti kam tik nori – net nepalikti vaikams.
„Lietuvos teisė numato privalomąją palikimo dalį nepilnamečiams ar reikalingiems išlaikymo palikėjo vaikams, sutuoktiniui bei tėvams. Tai reiškia, kad net jei testamente jie nepaminėti, jie vis tiek paveldės pusę jiems įstatymo nustatytos dalies“, – nurodė LNR prezidentas.
Dažniau kreipiasi moterys
Teisingumo ministerija pasidalijo, kad Testamentų registrui šiemet patikėta saugoti jau daugiau nei 11 tūkst. naujų dokumentų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį registrui patikėta 11 339 testamentų, 19347 palikimo / priėmimo aktų bei 2 524 palikimo atsisakymo aktų.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gerokai aktyviau testamentus sudarinėja moterys.
„Moterys gerokai aktyvesnės už vyrus – jos sudarė 7 994 testamentus, vyrai – 5 065. 2024 metais moterys sudarė apie 14 tūkstančių testamentų, vyrai – apie 8 tūkstančius“, – nurodė ministerija.
Tuo metu pagal amžių, aktyviausi testamentų sudarytojai yra gyventojai nuo 70 iki 80 metų. Teisingumo ministerija nurodė, kad tokio amžiaus gyventojai šiemet jau sudarė 4 135 testamentus. Kiek jaunesni nuo 60 iki 70 metų asmenys jų sudarė 3 535.
M. Stračkaitis pasidalijo, kad testamento tvirtinimas kainuoja 40 eurų (+ PVM), o asmeninio testamento priėmimas saugoti kainuoja 21 eurą (+ PVM).
Testamentą galima sudaryti savarankiškai
Nepaisant to, kad dažniausiai testamentą, kuriame surašoma, kokį turtą ir kam žmogus palieka po mirties, tvirtina notaras, tačiau pasitaiko ir kitokių praktikų.
Pavyzdžiui, žmogus gali surašyti asmeninį testamentą, t. y. visą savo valią surašyti ranka.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad pasirinkus šį testamento sudarymo būdą itin svarbu nurodyti visus reikalingus duomenis.
Asmeniniame testamente reikia nurodyti:
- testatoriaus vardą ir pavardę;
- testamento sudarymo datą ir vietą;
- testatoriaus valią;
- taip pat privalus testatoriaus parašas.
„Asmeninis testamentas, perduotas saugoti notarui, registruojamas Testamentų registre. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties, jį būtina pateikti tvirtinti teismui“, – pabrėžė ministerija.
Taip pat ministerija primena, kad Testamentų registras nėra viešas, o jame kaupiami duomenys tik apie testamento sudarymo faktą. Visi duomenys apie sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus yra teikiami tik po testatoriaus mirties.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
