• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kuris laikas Lietuvoje galioja tvarka, kai atleidžiami ilgamečiai darbuotojai gauna ne tik išeitinę išmoką iš darbdavio, bet ir ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Be kita ko, šios išmokos yra paveldimos, jeigu jų gavėjas spėja išmokos paprašyti prieš mirtį.

Jau kuris laikas Lietuvoje galioja tvarka, kai atleidžiami ilgamečiai darbuotojai gauna ne tik išeitinę išmoką iš darbdavio, bet ir ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Be kita ko, šios išmokos yra paveldimos, jeigu jų gavėjas spėja išmokos paprašyti prieš mirtį.

REKLAMA

Darbo kodekso 57 str. numato, kad kai žmogus atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavys jam turi išmokėti 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Jeigu žmogus dirba trumpiau negu metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Kaip informuoja „Sodra“, tokiais atvejais, be darbdavio išeitinės, darbuotojai turi teisę gauti ir ilgalaikio darbo išmoką, mokamą „Sodra“.

Ji priklauso, jeigu iki atleidimo darbuotojas pas tą darbdavį išdirbo 5 ar daugiau metų; per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį iš naujo.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, šios išmokos nemokamos biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas, o dėl jų reikia kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo (prašymo nereikia teikti, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką).

REKLAMA

Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos, per 10 d. d.

Išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu buvo kelios) ir asmuo atitinka kitas teisei į išmoką sąlygas.

Priklausys nuo darbo stažo

Kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoką mokės „Sodra“, priklauso nuo to, kiek ilgai iki atleidimo dirbote:

  • nuo 5 iki 10 metų 77,58 proc. 1 vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
  • nuo 10 iki 20 metų – 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka;
  • nuo 20 ir daugiau metų – 77,58 proc. 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Vidutinis mėnesio asmens darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 12 mėnesių vidurkį neatskaičius mokesčių.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra kiek daugiau nei 1900 eurų. Taigi, jei žmogus pradirbo 20 metų ar ilgiau, jam priklausytų 4422,06 euro dydžio išmoka (1900x3x77,58 proc.).

Kaip minėta, prie šių pinigų atleidęs darbdavys turėtų išmokėti ir iki 2 vidutinių atlyginimų išeitinę išmoką.

Kada kreiptis ir kaip paveldima

Prašymą tokiai išmokai galima pateikti internetu, paprastu paštu ar atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Prašymą skirti ilgalaikio darbo išmoką reikia teikti tuo atveju jei:

  • iki šiol „Sodrai“ nesate pateikęs prašymo skirti bet kurią kitą išmoką;
  • esate pateikęs prašymą skirti kitą išmoką, tačiau, praėjus 4 mėnesiams po atleidimo iš darbo, dar negavote ilgalaikio darbo išmokos į asmeninę sąskaitą;
  • pageidaujate gauti neigiamą sprendimą dėl ilgalaikio darbo išmokos;
  • per paskutinius 5 metus iki atleidimo buvote perkeltas iš vienos darbovietės į kitą.

Priimtus sprendimus galite peržiūrėti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ilgalaikio darbo išmokos visuomet buvo paveldimos, tačiau neseniai registruotas naujas Vyriausybės nutarimas, kuriuo tikslinamas reguliavimas, kad jis taptų aiškesnis išmokų gavėjams.

Ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos, kai asmens darbas vienoje darbovietėje trunka ilgiau nei 5 metus ir asmuo atleistas pagal Darbo kodekso 57 str. Išmokas paveldėtojai gauna, kai pateikia prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą.

Išmoka paveldėtojams mokama tik tuo atveju, jei mirusiajam jau priklausė tokią išmoką gauti, tačiau dėl mirties jis jos negavo.

Išmokų iš Garantinio ir Ilgalaikio fondo sumos, kurios priklausė darbuotojui ir kurių jis dėl savo mirties negavo, išmokamos šio mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka yra perėjęs jo turtas ir kurie Garantinio ir Ilgalaikio fondo nuostatuose nustatyta tvarka yra kreipęsi į administratorių.

Darbuotojas iki mirties jau turėjo būti įgijęs teisę gauti ilgalaikio ar garantinio fondo išmoką, t. y. jau turėjo būti kreiptasi į „Sodrą“ dėl šių išmokų skyrimo.

Negavau nieko,o priversti darbdavį sumokėti išeitine,pagal straipsnį,apie kurį rašo,tik turint ginklą,nes tie lojimai,kad darbdavys,turi,ar privalo ir tipo kodekse parašyta,sudo verti žodžiai,jei asmuo neturi pinigų advokatams,darbdavių pusėje bus visų priklausančių institucijų vadovai,įstatymai tik gyventojams,darbdaviai jų nesilaiko ir visiems nusisikti,cia tik per TV aiškina,kad ,,kreiptis turi gyventojai,,esmės tai nekeičia ,paloja dėl vaizdo visi darbdaviai ir tipo,,ekspertai,,pridengdami savo užpakalius,kad kažką atseit daro gero gyventojams ,ir tai faktas
Tikra tiesa, darbdaviai vengia tokiu atleidimų, kad tik išmokų nemokėti. Dirbau didelėje imoneje su personalu, tai žinau jų taktikas...
Tai kodėl paveldėtojas negali pasiimti išmokos jau mirus žmogui, nors jis buvo ilgalaikis darbuotojas?
Straipsnis daug prirašyta, bet painokai. Jei žmogus seniau jau rasęs prašyma internete dėl ligos išmokų, tai jam po atleidimo pagal 57str. Sodra pati privalo išmokėti kaip ilgalaikiui darbuotojui, ar vėl pats turi prašyti? Neparasyta ir po kurio laiko, nes iš karto rašo, kad negalima, o tarkim po kelių metų būtų galima prašyti, jei turėjo priklausyti, bet tu paprasčiausiai nežinojai šitos tvarkos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų