Kitos Baltijos šalys Lietuvą pagal ūkio plėtros tempą pasivys ne anksčiau negu 2027 metais, rašomas SEB banko pranešime žiniasklaidai.
Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti sparčiau
Dėl prastesnio, negu rugpjūtį tikėjomės, trečio metų ketvirčio BVP rezultato sumažinome šių metų Lietuvos realaus BVP augimo prognozę nuo 2,7 proc. iki 2,5 procento.
Visgi banko ekonomistai mano, kad yra didelė tikimybė, jog trečio ketvirčio BVP rodiklis bus pagerintas, kai Valstybės duomenų agentūra gaus daugiau rugsėjo duomenų ir bus tiksliau įvertintas šių metų grūdų ir rapsų derlius.
Tiesa, paskutinį šių metų ketvirtį metinis BVP pokytis veikiausiai liks netoli 2 proc., nes praėjusių metų paskutinis ketvirtis buvo labai stiprus ir lyginamoji bazė yra ganėtinai aukšta.
Kitų metų BVP augimo prognozę padidinome nuo 3,1 iki 3,2 proc., bet tai susiję su pasikeitusia 2025 metų prognoze, o ne prielaidomis dėl kitų metų. Išlaikome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.
60 proc. lėšų, kurias atsiims gyventojai, bus išleista prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kas norės atsiimtas lėšas išleisti vartojimo prekėms ir paslaugoms, tai padarys pirmosios atsiėmimo bangos metu – t. y. pinigus gaus balandį ir būtent tada dėl jų varžysis prekybininkai ir paslaugų teikėjai.
Bendra teigiama įtaka kitų metų BVP gali siekti iki 0,6 proc. punkto. Bet, nurimus vartojimui, 2027 metais šalies ekonomika veikiausiai augs tik 2,1 proc. tempu. Trumpai tariant, ši pensijų reforma jokios ilgalaikės naudos šaliai neatneš – tik trumpuoju laikotarpiu gali sukurti tam tikrus burbulus.
Vien nuo kalbų apie galimą atsiimamų pensijų pinigų įtaką ekonomikai ir kainoms priklauso gyventojų ir verslo sprendimai. Ypač kai dar prisideda suinteresuotieji, uždirbantys iš kuo didesnio gyventojų vartojimo.
Lūkesčių įtaka ypač gerai matoma būsto rinkoje, kur žmonės, turintys galimybių įsigyti būstą, skuba tą padaryti iki kitų metų pavasario. Norintys parduoti būstą to neskuba daryti ir laukia kitų metų, nes tikisi, kad kainos padidės.
Tokios nuotaikos prisideda prie vis spartesnio būsto kainų augimo – pavyzdžiui, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė buto kaina šalyje rugsėjį jau buvo 12,9 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu. Ir nepanašu, kad artimiausi mėnesiai rinkai bus prastesni.
Būsto kainų pokytis greičiausiai dar didės. Kita vertus, kadangi palūkanų normos jau nebemažėja, būsto įperkamumo rodikliai pradeda prastėti. Taigi tikėtina, kad kitąmet gali būti ir nusivylimo, kad su atsiimtais pinigais pabrangusioje būsto rinkoje daug ko nenuveiksi ir todėl būsto rinka 2027 metais gali būti visai kitokia.
Neramina prekių eksporto pokyčiai
Kur kas svarbiau mūsų šalies ilgalaikiam ekonomikos augimui yra eksportas ir galimybės jį toliau didinti. Trečią ketvirtį Lietuvos prekių eksportas jau buvo mažesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad paskutinį ketvirtį pokyčiai bus tik šiek tiek palankesni.
Didžiausią neigiamą įtaką daro paaštrėjusi konkurencija iš Azijos šalių, sustiprėjęs JAV doleris, padidėję JAV importo muitai ir aukšta praėjusių metų lyginamoji bazė. Tiesa, kitąmet tikimės ir pramonės, ir prekių eksporto augimo, jeigu pasiteisins mūsų prognozės dėl pagrindinių eksporto rinkų ekonomikos plėtros.
Trečią ketvirtį lietuviškų prekių eksportas iš Lietuvos į JAV jau buvo trečdaliu mažesnis negu tokiu pat laikotarpiu prieš metus. Neįtraukus energetikos produktų, jis mažėjo 17 procentų. Suprastėję eksporto į JAV rodikliai nestebina, nes to ir tikėjomės po stiprios metų pradžios. Per devynis šių metų mėnesius eksportas į JAV dar lieka 4,2 proc. didesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad paskutinį šių ir pirmą ateinančių metų ketvirtį metiniai pokyčiai dar liks neigiami.
Atsigaunanti būsto rinka, 2026 metais nemažėsiantis finansavimas keliams, didėsianti „Rail Baltica“ statybų darbų apimtis, didžiuliai darbai Rūdninkų poligone, „Rheinmetall“ gamyklos statybos darbai ir panašūs projektai Lietuvoje turėtų lemti statybos darbų augimą kitąmet ir šio sektoriaus teigiamą įtaką ekonomikai. Teigiamą įtaką kitąmet darys ir planuojamas dar didesnis negu šiemet ES struktūrinės paramos panaudojimas.
Kita vertus, ir statybų, ir transporto sektoriaus plėtra labai priklausys ir nuo geopolitinių įvykių, ir nuo migracijos politikos. Spalį priimtas sprendimas mėnesiui apriboti likusių pasienio punktų su Baltarusija veiklą dar labiau sumažins Lietuvos įmonėms dirbančių šios šalies gyventojų skaičių.
Sumažinta kitų metų vidutinio darbo užmokesčio prognozė
2026 metų vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo prognozę sumažinome nuo 7,8 iki 7,6 proc. dėl tikėtino mažesnio, negu anksčiau galvojome, darbo užmokesčio augimo valstybės sektoriuje. Privačiame sektoriuje kitąmet svarbiausias vidutinį darbo užmokestį didinsiantis veiksnys bus 11 proc. augsianti minimali mėnesio alga. Realus darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau negu šiemet.
Infliacija rudenį buvo truputį mažesnė, negu tikėjomės, todėl sumažiname šių metų vidutinės metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozę nuo 3,7 iki 3,5 procentų. Infliacija šiemet Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse, tačiau kitąmet ji veikiausiai jau bus didžiausia regione. 2026 metų 3,4 proc. infliacijos prognozės nekeitėme. Didelę įtaką infliacijai kitąmet darys jau priimti ar netrukus priimsimi valdžios sprendimai, susiję su akcizais, didesniu PVM tarifu centralizuotam šildymui, saugumo įnašu. Taip pat tik šiek tiek lėčiau negu šiemet didės paslaugų kainos. Tiesa, darome prielaidą, kad kitąmet jau kur kas lėčiau augs maisto produktų kainos.
Trečio ketvirčio darbo rinkos rodikliai buvo šiek tiek geresni, negu tikėjomės. Užimtų asmenų skaičius per metus dar paaugo, o 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis buvo beveik rekordinis. Prognozuojame, kad kitąmet užimtųjų skaičius nesikeis ir BVP augimą turėtų lemti ne daugiau dirbtų valandų, o turintis augti darbo našumas. Kitų metų 6,8 proc. nedarbo prognozės nepakeitėme.
Vartotojų lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais vėl augo ir tai rodo, kad gyventojai pernelyg nesijaudina dėl šaltojo sezono. Kitąmet 12 proc. augsianti vidutinė senatvės pensija, beveik 6 proc. didėsiantys vaiko pinigai ir kitos didėsiančios išmokos taip pat daro teigiamą įtaką mažiausias pajamas gaunančių asmenų lūkesčiams.
Dar kartą pagerinta JAV ekonomikos augimo prognozė
SEB ekonomistai padidino šių metų euro zonos BVP prognozę nuo 1,2 iki 1,4 proc., tačiau kitų metų prognozę minimaliai sumažino nuo 1,3 iki 1,2 proc. Šių metų prognozė pagerinta, nes faktiniai euro zonos ekonomikos plėtros duomenys trečią ketvirtį buvo truputį geresni, negu tikėtasi. Šiemet atsigavo investicijos, be to, sparčiau auga ir eksportas. Kitąmet prognozuojame šiek tiek lėtesnį augimą dėl truputį kukliau augsiančio eksporto. Tikimės, kad infliacija euro zonoje kitąmet bus 1,5 proc., o 2027 metais ji sieks 1,8 proc., tačiau manome, kad ECB artimiausiais ketvirčiais palūkanų normų nemažins.
JAV šių metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 1,6 iki 1,9 proc., kitų metų – nuo 1,7 iki 1,9 proc. JAV ekonomika išlieka ganėtinai atspari politiniams pokyčiams, atėjusiems su D. Trumpo antrąja kadencija. Prekybos partnerės neatsakė į JAV sprendimus didinti importo muitus ir silpnesnis JAV doleris padėjo sušvelninti neigiamą įtaką trumpuoju laikotarpiu. Be to, sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą taip pat labai pagelbėja ekonomikai. Kol kas nedidelė tarifų įtaka infliacijai sudaro sąlygas Federalinio rezervo sistemai (FED) mažinti palūkanų normas. SEB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet FED palūkanas mažins dar kartą, o 2026 metais dar tris kartus ir kitų metų pabaigoje jos sieks 3,5–3,75 proc. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje bus stipresnis negu dabar ir gali siekti 1,17 JAV dolerio, kitų metų pabaigoje – 1,19 JAV dolerio.
