Nemaža dalis pinigų, kuriuos generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna ir tai nėra jokia paslaptis. Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų – patikėti juos ofšorinėse zonose registruotoms kompanijoms ar užsienio bankams. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Audito rūmų duomenimis, 2012 metais sandorių, kuriuos šalies įmonės vykdė per ofšorinėse zonose esančias kompanijas, apyvarta viršijo 10,1 trilijono rublių sumą (http://www.dp.ru/1029py). Yra žinoma, kad didelė dalis pinigų, tokiu keliu paliekančių Rusiją, į ją taip niekada ir negrįžta, tačiau būtų įdomu pažiūrėti ir į tai, kur šie pinigai galiausiai randa prieglobstį.
Nerimas dėl saugumo
Pinigų judėjimas pasaulyje yra suprantamas ir natūralus dalykas, tačiau šiuos procesus ne visada sąlygoja vienos ir tos pačios priežastys. Yra skirtumas tarp tikslinių investicijų į kitos šalies ekonomiką ir siekių bet kokia kaina permesti turimus pinigus į saugesnę vietą. Atrodo, kad kaip tik pastaroji intencija lemia kapitalo judėjimą iš Rusijos į užsienį. Rusijoje nėra pati palankiausia aplinka kurti ir plėtoti verslą. Pagal palankumo verslui reitingą ši šalis 2012 metais užėmė tik 112 vietą iš 185 (http://www.doingbusiness.org/rankings). Tačiau ne tai yra esminė rusų verslininkų problema.
Nors laukinio kapitalizmo laikai Rusijoje pasibaigė kartu su „pašėlusiu dešimtu dešimtmečiu“, ir šiandien neretai galima išgirsti apie vadinamuosius reiderinius verslo užgrobimo atvejus, kai verslo klausimai sprendžiami jėga ir klasta, o teisėtas verslo savininkas gali likti ir be verslo, ir be pinigų.
Nėra pamiršta ir naftos koncerno „Jukos“ istorija, kuri turi ne vien ekonominį, bet ir politinį atspalvį. Priminsime, kad kompanijos vadovas ir savininkas Michailas Chodorkovskis atsidūrė už grotų, o pati kompanija buvo nusavinta ir išdraskyta.
Visa tai verčia Rusijos turtuolius ieškoti ramesnės vietos savo pinigams. Be to, turtingiausi Rusijos žmonės mėgsta leisti laiką ne savo sostinėje ar šalies kurortuose, o kur nors Europoje. Tarp tokių vietų dažniausiai minimi Prancūzijos kalnų slidinėjimo kurortas Kurševelis ir Jungtinės Karalystės sostinė Londonas (http://www.vesti.ru/doc.html?id=974186).
Kipro galvosūkis
Pastaraisiais metais viena populiariausių ofšorinių zonų, į kurias plaukė rusų kapitalas, buvo Kipras. Jo populiarumas ypač išaugo, kai graikiška Kipro dalis įstojo į Europos Sąjungą, o vėliau prisijungė ir prie euro zonos. Ši pusę nedidelės salos užimanti valstybė tapo rusams finansiniais vartais į ES. Tačiau ofšorinio rojaus statusas galiausiai virto Kipro problemų šaltiniu. Pažymėtina, kad finansinė sistema, palyginti su ekonomika, Kipre buvo neproporcingai išsipūtusi (pirmiausia dėl pritrauktų į šalies bankus indėlių). Sunkios ekonominės problemos, šiandien būdingos didumai Pietų Europos valstybių, palietė ir šią šalį. Kiprui buvo tiesiog būtinas didžiulis stabilizacinis kreditas (šalies ekonomikai gelbėti reikėjo apie 16 mlrd. eurų). ES sutiko skirti Kiprui tik 10 mlrd. eurų kreditą, nurodydama, kad kitą reikiamos sumos dalį Kipras turi sugeneruoti pats. Galiausiai sprendimas, nors ir nelengvai, buvo rastas, tačiau Kiprui teko paaukoti du savo bankus – griežtos pertvarkos procesai pradėti bankų „Bank of Cyprus“ ir „Laiki“ atžvilgiu. Šių bankų indėlininkams gresia dideli praradimai: tarp labiausiai nukentėsiančių nuo šių veiksmų pirmiausia minimos Rusijos kompanijos ir Rusijos piliečiai.
Neoficialiai kalbama, kad Kipro krizė palietė ne tik paprastų verslininkų, bet ir žmonių, artimų Rusijos valdžiai, interesus. Jie irgi aktyviai naudojosi Kipro ofšorinės zonos pranašumais ir laikė ten savo pinigus. Apie tai rašo vienas iš Rusijos valdininkų, besislepiantis po Dmitrijaus Grebeniko slapyvardžiu (http://www.bbc.co.uk/russian/russia/2013/03/130320_blog_official_cyprus_crisis.shtml).
Tačiau kalbama ir apie tai, kad pačios stambiausios žuvys iš Rusijos Federacijos politinio ir verslo elito Kipre vis dėlto ne itin nukentėjo, nes pradėjo pervedinėti savo pinigus į finansiškai stabilesnes vietas iš karto po to, kai su didesnėmis ekonominėmis problemomis susidūrė Graikija (http://www.inopressa.ru/article/01Apr2013/elpais/Cyprus1.html).
Skirtingi vektoriai
Aišku, kad dauguma Rusijos pinigų iš Kipro jau pabėgo arba dar pabėgs (kai tik pasitaikys tokia galimybė), tačiau kyla klausimas: kuria kryptimi šie pinigai judės toliau? Nors per Kipro krizės įkarštį kai kurie Rusijos valdininkai optimistiškai kalbėjo, kad šie procesai paskatins nutekėjusius pinigus grįžti į šalį, dauguma analitikų skeptiškai žiūri į tokį scenarijų. Dažniausiai sutariama, kad turtingi rusai ir didelės Rusijos kompanijos sieks permesti savo pinigus į naujas ofšorines zonas ar kaip nors kitaip investuoti juos į stabilesnes rinkas. Rinktis rusai tikrai turi iš ko, nes šiandien daugelyje pasaulio geografinių zonų esama apie 70 ofšorinių finansinių centrų (http://iq.lt/komentarai/kam-reikalingi-ofsorai).
Iš tikrųjų rusiškų pinigų judėjimo vektorių variantų yra nemažai (ir kol kas dar sunku pasakyti, kurie iš jų taps pagrindiniais). Paminėkime tik kelis iš jų.
Pagal vieną iš spėjimų, pinigai iš Rusijos ieškos naujo prieglobsčio pirmiausia kur nors Europoje. Čia variantų yra nemažai. Pavyzdžiui, analitikas Olegas Dušinas mano, kad tarp realiausių pretendentų priimti rusišką kapitalą, bėgantį iš Kipro, gali būti Latvija ir Šveicarija, taip pat šie pinigai gali nutekėti į Austriją, Vengriją, Maltą, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Andorą ar Estiją. Mažiau tikėtini, bet galimi keliai taip pat yra į Skandinavijos šalis ir Honkongą (http://quote.rbc.ru/topnews/2013/03/28/33914860.html).
Taip pat pasirodė informacija, kad rusų pinigai, daugiau nepasitikėdami Europa, gali keliauti į Aziją. Čia vėlgi pirmiausia minimas Honkongas. Pranešama, kad internete jau pasipylė kompanijų, kurios yra pasirengusios padėti permesti pinigus į šią zoną, skelbimai.
Kaip minėta, pinigai iš Kipro gali keliauti ir į Baltijos šalis. Dažniausiai šiame kontekste minima Latvija, kurią ir anksčiau mėgo Rusijos verslo ir pramogų pasaulio atstovai (http://news.mail.ru/economics/12506971/). Lietuva čia paprastai neminima.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą
Turtingi rusai gali gelbėti savo pinigus nebūtinai permesdami juos iš vienos ofšorinės zonos į kitą. Turimais duomenimis, gana populiarus tarp Rusijos verslininkų ir net politikų būdas nutekinti pinigus į užsienį – investicijos į nekilnojamąjį turtą užsienyje. Šis aspektas gali būti ypač aktualus Baltijos šalims. Pavyzdžiui, Jūrmaloje jau šiandien nemažai namų priklauso turtingiems rusams.
Įdomu tai, kad nekilnojamuoju turtu užsienyje gali pasigirti ne tik sėkmingi verslininkai, bet ir nemažai aukšto rango Rusijos valdininkų. Kaip nurodoma, labiausiai politinio elito atstovai yra linkę pirkti nekilnojamąjį turtą Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat gana populiarios yra Baltijos šalys (pavyzdžiui, Federacijos Tarybos senatorius Olegas Jeremejevas, be namo Italijoje, yra deklaravęs ir butą Lietuvoje, o jo kolega Sergejus Mamedovas turi butą Estijoje). Rusijos politikai nevengia investuoti ir į Ukrainos nekilnojamąjį turtą, o štai artimi geopolitiniai sąjungininkai Baltarusija ir Kazachstanas šiuo atžvilgiu yra nepopuliarūs (http://rbcdaily.ru/society/562949986585111).
Gali būti, kad rusų politikai pačiu artimiausiu metu dar daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą užsienyje, nes visai neseniai atsirado draudimas jiems turėti sąskaitas užsienio bankuose (http://ria.ru/politics/20130427/934928194.html), tačiau nedraudžiama įsigyti nekilnojamojo turto, tik privalu jį deklaruoti.
Išvados
Kol kas galima teigti, kad nauji Rusijos pinigų keliai yra nežinomi. Greičiausiai artimiausioje ateityje sunku bus kalbėti apie kokį nors vieną aiškų pinigų judėjimo vektorių (anksčiau tokia akivaizdžia kryptimi buvo Kipro ofšorinė zona). Gelbėdami savo pinigus dauguma turtingų rusų eksperimentuos, bandydami atrasti naują ofšorinį rojų savo lėšoms ar patikimus investavimo variantus užsienyje. Jų dėmesys gali krypti ne tik į Europą, kuri šiandien turi nemažai ekonominių bėdų, bet ir į kitas geografines zonas. Tačiau jau dabar aišku, kad, ko gero, mažiausiai populiarus ir rečiausiai pasirenkamas variantas bus grąžinti pinigus į Rusiją.
Viktor Denisenko
