Jei vis tik būtų pasirinktas radikalesnis kelias ir prekiauti alkoholiu nemokamuose renginiuose būtų uždrausta, kai kurių švenčių organizatoriai žada imtis priemonių. Viena iš jų – simbolinis mokestis.
Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys:
Jei būtų priimtas tas radikalus įstatymas, draudžiantis prekiauti alkoholiu nemokamose šventėse, mes turėtume du kelius. Atsisakyti alkoholio šventėje arba padaryti atskiras zonas, kuriose būtų mokamas įėjimas ir leidžiama prekiauti alkoholiu. Įėjimas į tas zonas būtų simbolinis, keli eurai. Surinkti pinigai būtų naudojami kaštams padengti – bilietavimui, apsaugai, tikrinimui. Aišku, liktų ir nemokamos zonos, skirtos vaikams, šeimoms, kur alkoholio nebūtų nei kvapo.
Tačiau tikiuosi, kad tas radikalus pakeitimas nebus priimtas. Visiems aišku, kad lazda perlenkta. Nemanau, kad Semas balsuos už 3-4 žmonių radikalias idėjas. Buvau susitikęs su premjeru ir jis minėjo pataisas, kurios leistų prekiauti alkoholiu nemokamose šventėse, tačiau reikėtų prekiauti tik tam skirtose vietose, o ne visoje teritorijoje. Mums problemų tai nesudarytų, nes Jūros šventė ir taip nėra ta vieta, kur alkoholiu prekiaujama ant kiekvieno kampo.
Žagarės vyšnių festivalio direktorius Mindaugas Balčiūnas:
Mes nebūtumėme prieš daryti šventę be alkoholio. Bet Kutūros ministerija turėtų atsižvelgti ir kažkaip mus finansiškai paremti. Tokios šventės į regionus, provincijas atveža kultūrą. Žmonės ten ir taip turi labai mažai pramogų, o ypač nemokamų. Darome festivalį nemokamai, nes norime, kad žmonės bent vasarą turėtų kuo pasidžiaugti. Bet jei priims tą įstatymą, mums bus pakankamai sudėtinga. Ir ne tik dėl alkoholio. Juk reikės statyti apsaugą, aptverti teritoriją, visa tai kainuoja. O jei neaptversime, žmonės įsineš savo alkoholio, stipriųjų gėrimų. Tuomet tikrai bus problemų.
Aišku, kilo ir mintis daryti simbolinį, kad ir vieno cento, mokestį. Tačiau tada vėl reikėtų rasti lėšų bilietavimui, kontrolei, apsaugai. Be to mes turime principinę poziciją daryti šventę nemokamai. Tačiau, jeigu tokių švenčių Lietuvai nereikia, tai kyla klausimas, būti ar nebūti. Keista, kad norima leisti prekiauti alkoholiu komerciniuose renginiuose, o mums ne – sukitės kaip norit. Ir taip darome viską iš idėjos. Kodėl bandoma mums apsunkinti šventės organizavimą? Tiesa, anksčiau mus remdavo Kultūros ministerija, skirdavo lėšų. Šiemet skyrė eurų. Matosi, kaip dabartinei valdžiai „rūpi“ kultūra provincijoje...
Kaziuko mugės vienas iš rengėjų Vytenis Urba:
Jei ir bus priimtas tas įstatymas, Kaziuko mugės neapmokestinsime. Visų pirma dėl to, kad alkoholis mums nėra labai aktualus. Mugės metu oras toks, kad mažai kas nori tą alų gerti. Taigi mugėje veikiantys restoranai daug nuostolių nepatirs.
Tačiau ko iš tiesų gaila, tai mažųjų aludarių. Kaziuko mugė ko gero yra didžiausia jų susirinkimo vieta. Jie yra tautinio, kulinarinio paveldo saugotojai, turintys sertifikatus. Jie turi išskirtinį alų, pagamintą mažuose bravorėliuose pagal senovines tradicijas arba naujas įdomias technologijas. Pavyzdžiui, Biržų aludariai atveža savo alų į Vilnių tik per Kaziuką. Jų alaus galima nusipirkti, tačiau jis skirtas išsinešti, o ne vartoti vietoje. Žmonės, kurie mėgsta įdomesnį alų, visuomet Kaziuko mugėje jo ieško ir kiekvienais metais randa ką nors įdomaus. Jei bus priimti draudimai prekiauti alkoholiu nemokamuose renginiuose, tų aludarių mugėje nebeliks. Dėl to tikrai apmaudu. Tai bus praradimas tiek mugei, tiek aludariams, kurie nebegalės prekiauti vienoje laukiamiausių mugių.
Dar turiu pabrėžti, kad problemų su alkoholiu niekada neturėjome. Pas mus žmonės ateina pajusti šventės dvasią, išgerti gal vieną bokalą. Bet ne prisigerti. Tie, kurie nori prisigerti, į muges ir šventes nevaikšto – jie eina į prekybos centrą.
