Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Uosto direkcija netikėtai pranešė, jog uostamiesčio savivaldybė žlugdo daugiau nei 50 mln. eurų vertės projektą – naujo kruizinių laivų terminalo statybas.
„Dėl nesuprantamų priežasčių mes neturime atsakymų – štai lapkričio mėnesį ties įvažiavimu į šitą objektą atsiranda masės ribojimo ženklai, kurie nebeleidžia sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į aikštelę“, – pasakojo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kelio ženklai užkirto kelią darbų vykdymui
Valdininkai sunkvežimių svorio ribojimo iki 25 tonų ženklus sustatė prie visų gatvių, kurios veda į statybvietę. Tad dabar čia gali važiuoti tik mažiau nei 25 tonas sveriantis transportas. Iki šiol visas statyboms reikalingas medžiagas veždavo 40 tonų svorio mašinos.
„Jeigu vežame 40 tonų sąstatu, vienu reisu atvežame 25 tonas medžiagų. Jeigu vežame mašinomis, kurios turi sutilpti į 25 tonas bendrojo svorio, vešime apie 5–7 tonas smėlio. Tai – keturis kartus mažiau medžiagų per vieną reisą, vadinasi, transporto kiekis padidėja keturis kartus, kad viską atvežtume“, – sakė terminalą statančios įmonės vadovas Eduardas Grinaveckas.
Maža to, vos pastačius naujus ženklus, čia ėmė darbuotis ir policijos pareigūnai.
„Visos mašinos, kurios atvažiavo ketvirtadienį, buvo nubaustos – kiekvienam vairuotojui išrašyta 300 eurų bauda už pažeistą ženklą“, – dalijosi E. Grinaveckas.
Tad subrangovas tiesiog atsisakė toliau čia gabenti statybines medžiagas ir darbai sustojo. Kiti medžiagų atsigabenimo būdai, tarkime, laivais, yra 20 kartų brangesni ir nenumatyti viešųjų pirkimų sutartyje. O kiekviena uždelsta diena kainuoja milžiniškus pinigus.
„Kaip rangovai yra apskaičiavę, šiandien viena prastovos diena kainuoja apie 30 000 eurų“, – sakė A. Latakas.
Statybos svarbios visai Lietuvai ir jos saugumui
Naujasis kruizinių laivų terminalas bus skirtas ne tik pasivaikščiojimams, bet ir priimti žymiai didesnius, tūkstančius turistų atgabenančius laivus, taip pat – jūrines NATO pajėgas.
„Čia ne Uosto direkcija sau statosi šitą terminalą – jis statomas visiems“, – sakė A. Latakas.
Tad uostininkai ir statytojai nesupranta, kodėl toks svarbus ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai projektas šitokiu keistu būdu žlugdomas. Kai čia pat dygo naujas gyvenamasis kvartalas, ženklų nebuvo.
„Visur kitur po Klaipėdą galima važinėti, o čia negalima. Kai paklausiau savivaldybės atstovo, kiek apskritai transporto pravažiuoja per metus ir kiek krovinio perveža, man pasiūlė pasiskaičiuoti pačiam“, – pasakojo E. Grinaveckas.
Klaipėdos meras atšauna neseniai gavęs specialistų pateiktus skaičius, jog į terminalą sunkvežimiai jau atliko 20 000 reisų.
„Mes turime padidėjusį kietųjų dalelių tankį šioje teritorijoje. Turime nusiskundimų iš „Memelio miesto“ atstovų, kurie sako, kad žvyras išbyra toje gatvelėje, užneša langus dulkėmis“, – kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Tad, anot mero, terminalui statybines medžiagas vežantis sunkiasvoris transportas turėtų judėti marių pakrante per uosto kompanijų teritorijas.
„Įvažiuoti per „Klasco“ teritoriją. Nebūtų bėda, jei tas žvyras išbyrėtų, būtų galima privažiuoti tiesiai prie krantinės. Na, tų būdų yra, mes nežinome, gal Uosto direkcija galėtų daugiau pasakyti“, – dalijosi A. Vaitkus.
Visgi panašu, kad po derybų susitarimą – bent jau laikiną – pasiekti pavyko. Sunkusis transportas į statybvietę galės patekti tik uosto reikmėms pritaikytomis gatvėmis.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.



