Pasak uostamiesčio mero Arvydo Vaitkaus, sutarimas pasiektas uosto atstovams pateikus schemą su aiškiais vilkikų važiavimo maršrutais.
Savivaldybė pašalino pravažiuoti draudusius kelio ženklus
Tuo metu Uosto direkcija skelbia, jog savivaldybė pašalino pravažiuoti draudusius kelio ženklus.
„Šiuo metu į statybvietę jau juda statyboms reikalingas sunkiasvoris transportas. Tam prireikė savaitės, tačiau sprendimas pasiektas – nelieka projekto įgyvendinimą stabdančių nepagrįstai įrengtų kelio ženklų“, – penktadienį pranešime sakė uosto vadovas Algis Latakas.
Mero teigimu, sunkiasvoris transportas į statybvietę vėl gali vykti per Naujojo uosto gatvę, miestas panaikino spalio pabaigoje priimtą sprendimas riboti sunkesnių nei 25 tonų transporto priemonių eismą.
„Sutarta dėl krovininio transporto judėjimo į naujojo Kruizinių laivų terminalo statybvietę, o ne važinėtis su sunkiasvorėmis mašinomis, sveriančiomis keliasdešimt tonų, įskaitant ir per naujai nutiestas gatves. Po Klaipėdos miesto savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovų susitikimo mums kaip atsakingai institucijai buvo pateikta privažiavimo kelių ir eismo ribojimo schema, kurioje dabar aiškiai numatyti krovininio transporto maršrutai“, – feisbuke penktadienį pranešė A. Vaitkus.
Kelių rekonstrukcijai išleidžia daugiau kaip 20 mln. eurų
Anot mero, be Naujosios uosto gatvės, vilkikai į statybvietę taip pat gali vykti tik uosto kroviniams gabenti numatytomis ir tam pritaikytomis gatvėmis – Liepų, Priestočio, Dariaus ir Girėno.
„Siekdami objektyviai įvertinti statybų transporto poveikį miesto infrastruktūrai, su nepriklausomais ekspertais deriname Naujojo uosto gatvės būklės skenavimą artimiausiu metu ir pasibaigus statybos darbams. Tai leis tiksliai įvertinti galimus gatvės dangos, bortų ir kitos infrastruktūros būklės pokyčius, o nustačius dėl statybų transporto atsiradusią žalą, užtikrinti jos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, miestas kasmet kelių rekonstrukcijai išleidžia daugiau nei 20 mln. eurų, todėl vykdant reikšmingus projektus būtina užtikrinti klaipėdiečių interesus, saugoti miesto gatves ir gyvenamąją aplinką.
„Tai ne kartą pabrėžėme ir to laikysimės – Klaipėda nėra vien uostas, čia yra žmonės, čia yra miesto infrastruktūra“, – sakė uostamiesčio meras.
Pakomentavo Juras Taminskas
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas paragino A. Vaitkų atsiprašyti už anksčiau priimtą sprendimą riboti eismą į statybvietę.
„Sveikas protas nugalėjo. Gaila, kad reikėjo tokio šaršalo, jog meras priimtų išmintingą sprendimą. Buvo galima nuo pat pradžių, nebuvo jokio konflikto, tik kvaili sprendimai. Būtų džentelmeniška pripažinus klaidą dar ir atsiprašyti, gerbiamas mere“, – feisbuke penktadienį sakė J. Taminskas.
BNS rašė, kad Klaipėdos valdžiai apribojus leidžiamą transporto priemonių svorį visose gatvėse į Kruizinių laivų terminalo statybvietę, Klaipėdos jūrų uosto direkcija pirmadienį pranešė sustabdžiusi 50,3 mln. eurų vertės jo statybas, nes tapo nebeįmanoma į būsimo terminalo teritoriją pristatyti smėlio.
Uosto generalinis direktorius Algis Latakas tuomet teigė, kad sprendimas dėl tokių ribojimų buvo netikėtas, o darbams sustojus bent mėnesiui nuostoliai siektų apie 300 tūkst. eurų.
Tuo metu A. Vaitkus tikino, kad sprendimas riboti eismą buvo priimtas uostui nepateikus grunto vežimo schemos, taip pat gavus gyventojų pretenzijas dėl gatvių niokojimo bei oro taršos. Jis tuomet pasiūlė smėlį vežti per šiauriau esančią Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritoriją.
Kaip rašė BNS, susisiekimo ministras Juras Taminskas šią savaitę gėdingu vadino uostamiesčio sprendimą apriboti leidžiamą vilkikų svorį gatvėse į statybvietę.
Ministras pabrėžė, kad naujas kruizinių laivų terminalas turėjo būti pastatytas kitąmet, jį uostas stato „ne sau, o Klaipėdos miestui“. Pasak jo, terminale švartuotųsi didesni kruizų laivai, tai pritrauktų daugiau turistų.
Krašto apsaugos ministerija iš savo biudžeto Kruizinių laivų terminalo projektui skyrė 18 mln. eurų. Rugsėjį skelbta, kad Europos investicijų bankas (EIB) skolino 100 mln. eurų Klaipėdos uostui, o dalis šio finansavimo skirta ir statomam kruizinių laivų terminalui, kuris bus pritaikytas ir NATO laivams priimti.
EIB paskola bus dengiama iki pusės projekto išlaidų.
Be to, šių metų gegužę Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) suteikė uostui iki 55,5 mln. eurų paskolą, dalis jos taip pat skirta kruizų laivų terminalui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
