Kinija gali užversti pasaulį padirbtais „iPhone“, piratiniais diskais, rankinių „Lous Vuitton“ klastotėmis, tačiau vienas kinas sugebėjo suklastoti tai, ko nė vienam tautiečiui dar nebuvo pavykę, – banką.
Ryžių prekeivis, kurio 60 mln. JAV dolerių (apie 165,67 mln. litų) vertės „pirkinys“ – amerikietiškas bankas, Kinijoje buvo laikomas ekonominio pakilimo simboliu, tačiau šiandien tapo pavyzdžiu dėl kitos priežasties: jis yra tautos pažiba, kai kalbama apie suklastotas prekes. O nuo šiol – ir institucijas.
41 metų Linas Chunpingas iš Rytų Kinijos, Venzhou provincijos, pirmuosiuose laikraščių puslapiuose atsirado dar metų pradžioje, kai buvo pranešta, jog jis įvykdė drąsų ir sėkmingą „Atlantic Bank“ įsigijimo sandorį. Buvo skelbiama, kad šio banko pagrindinė būstinė neva yra JAV, Delavero valstijoje. Tačiau dabar aiškėja, kad visa ši istorija buvo tik C. Lino fantazijos vaisius.
Finansinės pasakėlės
Savo interviu metų pradžioje vietos žiniasklaidai C. Linas atskleidė „sandorio“ detales, kad 2008-aisiais šis Šiaurės Amerikos bankas, gyvavęs 85 metus, bankrutavo dėl finansų krizės. Kinas neva planavo jo pavadinimą pakeisti į „USA New HSBC Federation Consortium“. Būtent šie pranešimai atnešė C. Linui nemažai naudos: jo pirkinį šlovino ne tik šalies žiniasklaida, jis taip pat buvo priimtas konsultantu Kinijos liaudies politinėje konferencijoje – tai aukščiausio lygio Kinijos politinis patariamasis organas.
Žiniasklaidai C. Linas teigė, kad deryboms dėl įsigijimo jam prireikė dvejų metų. Norėdamas istorijai suteikti daugiau intrigos, jis reporteriams tvirtino, kad banką visą laiką valdė žydai, kurie Kinijoje stereotipiškai laikomi turinčiais išskirtinių verslumo sugebėjimų. Šia istorija daugelis patikėjo dar ir todėl, kad užsienio daiktų įsigijimais Kinijoje ypač didžiuojamasi, mat tai rodo jos kylančios ekonomikos galią. C. Lino „pirkinys“ netiesiogiai pademonstravo Kinijos triumfą ir JAV nuosmukį.
Suteikė vilčių
C. Lino pasisakymai spaudoje apie savo sėkmės istoriją pasirodė per patį privataus kreditavimo krizės įkarštį pakrantės verslumo centru laikomame Vendžou. Buvo tikimasi, kad jo sėkmė padės pataisyti regiono pramonės padėtį ir formuoti geresnį finansinį įvaizdį. Jo pareiškimai suteikė miestui vilties, mat valdžios sukeltas kreditų badas sužlugdė ne vieną vietos verslininką, kai kurie jų paliko miestą ar net nusižudė.
„Žmonės buvo sukrėsti, kad nežinomas verslininkas įsigijo banką. Ir ne bet kokį, o amerikietišką. Jis pats net nebuvo bankininkas. Šiomis žiniomis kinai patikėjo, nes jas transliavo visa žiniasklaida. Visuomenė buvo apstulbusi, kad Vendžou verslininkai tokie turtingi“, – pasakoja Kinijos finansų teisės tyrėjas Zhu Xiaochuanas.
Vis dėlto Kinijos finansų žurnalistai ir internautai užuodė blogą kvapą, sklindantį nuo šios C. Lino istorijos, ir pradėjo tyrimą. Jie nerado jokių įrašų apie „Atlantic Bank“ minėtoje valstijoje, pateikė savo tyrimo rezultatus išradingajam verslininkui ir, anot pranešimų, jis pripažino istoriją šiek tiek pagražinęs. Vėliau viešai atsiprašė iškraipęs faktus ir paliko gautą konsultanto postą.
Vendžou valdžios atstovai tvirtino, kad miesto reputacija buvo sunaikinta dėl didesnio kiekio neteisėtai pritrauktų lėšų, sukčiavimo ir kilusių kreditavimo bei skolinimosi ginčų.
Buvo pavyzdys
Prieš demaskavimą C. Linas Komunistų partijos atstovų buvo pateikiamas kaip pavyzdys. Jo gyvenimo aprašyme internete tvirtinama, kad verslininkas karjerą pradėjo gamindamas sagas gimtajame mieste, vėliau įsigijo vario ir aukso kasyklų Vakarų Afrikoje. Grįžęs į Kiniją jis investavo savo pelną į ryžių prekybos kompaniją „Chunping Group“.
Šiuo metu C. Linas už grotų. Jis buvo suimtas Guangdongo provincijoje dėl kaltinimų, visai nesusijusių su banko istorija: jis vengė mokesčių. Anot vietinio mokesčių administratoriaus, tyrėjai atskleidė, kad C. Linas galimai nuslėpė pridėtinės vertės mokesčių kvitų už 100 mln. juanių (apie 43,56 mln. litų). Tiesa, kinų verslininkas išgirdęs kaltinimus pasipustė padus ir jo ieškoti teko vietos policijai.
Šis atvejis – tik dar vienas vingis ilgoje kinų padirbinėjimo istorijoje, nors greičiausiai tai pirmas suklastotas bankas. Štai praėjusią savaitę buvo paskelbtos nuotraukos netikros parduotuvės „Burberry“, kuri neva buvo įkurta Šenzene, Pietryčių Kinijoje. Didžiosios Britanijos gamintojo parduotuvės kopijuotojai tradiciškai kiek pakeitė ir prekių ženklą, tad ant identiškos britiškajai parduotuvės puikavosi iškaba „Buebelly“.
Praėjusiais metais pareigūnai aptiko penkias netikras „Apple“ parduotuves pietvakarių mieste Kunminge. Jos atrodė lygiai taip pat kaip originaliosos „Apple“ prekybos vietos šiandien atrodo JAV: su stikliniais laiptais ir personalu, vilkinčiu mėlynais marškinėliais.
Suklastojo universitetą
Birželio pradžioje vietos žiniasklaida Šandongo provincijoje atskleidė net netikrą universitetą. Studentai, kurie kolegijose nebūdavo išlaikę egzaminų pakankamai aukštais balais, kad juos priimtų į universitetą, gaudavo Šandongo lengvosios pramonės instituto priėmimo laiškus. Jie už kursą paklodavo beveik 30 tūkst. juanių (apie 13 tūkst. litų) ir ketverius metus lankydavo paskaitas.
Kelios savaitės prieš diplomų įteikimą studentams buvo pranešta, kad pastarųjų jie negaus, mat oficialiai nesimokė institute, o buvo įtraukti į privačią mokymo programą, kuri tik nuomojasi patalpas iš mokymo įstaigos. Po šio pranešimo programos administratoriai dingo be žinios.
JAV įkurto edukacijos tinklo „Zinch.com“ padalinys Kinijoje skaičiuoja, kad 90 proc. rekomendacinių laiškų JAV mokykloms yra padirbti, 70 proc. apybraižų – parašomi ne to asmens, kuris jas pateikia, o pusė įrašų – suklastojami. Šiuos skaičius padalinys pateikė apklausęs kinų studentus, jų tėvus ir edukacinius agentus.
Ekspertai baksnoja pirštu į daugelį priežasčių dėl Kinijoje paplitusio skrupulų trūkumo. Taip dažniausiai atsitinka dėl didelės konkurencijos pernelyg daug gyventojų turinčioje visuomenėje, kurioje nuo senovės išminčiai meluodavo norėdami pasiekti aukštesnių tikslų.
Pekino universiteto filosofijos profesorius He Huaihongas dar nurodo politinių pavyzdžių, ypač nepasitenkinimą dėl atviro komunistinio valdymo ir kapitalistinių sąlygų užsienyje.
„Nuo politinės revoliucijos praėjo tiek daug laiko, kad šiandien tarp realybės ir visuomenės esantis atotrūkis užpildomas tik tuščiomis kalbomis“, – teigia jis.
FAKTAI: Kinijos klastotės
Europos Komisija praėjusiais metais suskaičiavo, kad Kinija pagamina 85 proc. visų klastočių. JAV šis skaičius sudaro apie 62 proc.
Iš viso 2010 m. į ES rinką buvo įvežta klastočių už 1 mlrd. eurų
Klastočių gamintojomis skelbiamos ir Indija (vaistai), Honkongas (elektronika), Turkija ir Tailandas
Vis dėlto licenzijų platintojai tvirtina, kad pastaraisiais metais klastočių mažėja, mat vartotojai sąmoningiau renkasi. Tai pasiekti padėjo ir prekybininkų bendradarbiavimas.
E. Povilaitytė
