Įgyvendindama artimiausius plėtros planus, viena iš "KG Group" grupės įmonių - "Kauno grūdų" bendrovė - tris ketvirtadalius pašarų gamybos ketina sukoncentruoti ne Kaune, bet Alytuje.
Pastaruoju metu ypač skylėtas Kauno miesto savivaldybės biudžetas neabejotinai patirs dar vieną lemtingą smūgį, nes tiek pašarų gamintojų (fizinių asmenų) pajamų, tiek kiti "Kauno grūdų" mokesčiai pildys ne Kauno, bet Alytaus savivaldybės biudžetą. Pernai "Kauno grūdai" vien mokesčiais biudžetui atseikėjo per 25 mln. Lt.
Apie priežastis, paskatinusias žengti tokį žingsnį, bei įmonės tolesnės plėtros perspektyvas ELTA kalbėjosi su "KG Group" vadovu, "Kauno grūdų" bendrovės generaliniu direktoriumi, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentu bei Kauno miesto tarybos nariu Tautvydu Barščiu.
- Jums, kaip Kauno miesto savivaldybės politikui, atrodo, neturėjo būti didesnių kliūčių, kokių patiria "pas valdžią iš gatvės atėję verslininkai", sutarti su kolegomis savivaldybėje dėl bendrovės plėtros Kaune, tačiau kažkodėl pasirinkote kitą miestą?
- Mūsų įmonių grupė savo padalinius turi daugelyje Lietuvos miestų, taip pat, - ir Alytuje. Kaune dabar gaminame apie 90 procentų visų mūsų gaminamų pašarų kiekio. Numatome Kaune palikti tik 25 proc. pašarų gamybos, likusi dalis - 75 proc. - jų bus gaminama Alytuje.
Įmonė Kaune jau išsėmusi plėtros galimybes, trūksta plotų naujoms darbo vietoms kurti. Šalia dabartinės "Kauno grūdų" teritorijos yra laisvų, šabakštynais apaugusių plotų, bet...
Su Kauno politikais kalbėti apie verslo reikalus, kaip įsitikinau, - beviltiškas dalykas. Vienas iš vicemerų, beje, man yra pasakęs, kad jam iš viso per žema su verslininku kalbėtis. Tai ko norėt: kokia valdžia - toks dabar ir Kaunas: nykstantis, griūvantis tiesiog akyse. Pramonė vos kvėpuoja, bet savivaldybėje niekam tai nerūpi. Kuriami abstraktūs, popieriniai, elektroniniai projektai, jiems mėtomi biudžeto pinigai, bet iki realybės neprieinama. Visai kitoks vietos valdžios požiūris Alytuje.
- Kuo jis kitoks?
- Alytaus savivaldybė skyrė "Kauno grūdams" nemokamai 3 hektarus žemės, parūpina ir komunikacijas, kad tik naujų darbo vietų šiame mieste sukurtume. Per penkerius metus numatome iki 400 tokių vietų įsteigti, investuodami Alytuje apie 80 milijonų litų.
Galėtume, žinoma, tų darbo vietų prikurti ir Kaune, kur lieka dalis "Kauno grūdų" pajėgumų, bendrovės valdymo personalas, bet priėjom prie išvados, kad Kauno vadovai visai nelinkę savo miesto verslui pagelbėti gerus planus įgyvendinti. Iškeldami dalį pajėgumų į Alytų, žinoma, Kaune sumažinsime turimų darbo vietų skaičių.
- Kauno politikai džiaugiasi taikantys dalines nekilnojamojo turto ar kitokių mokesčių lengvatas verslininkams, gal tai irgi padeda pramonei vystytis?
- Abejoju. Lengvatos, kad ir kaip keista būtų, yra teritorinės, lyg už Laisvės alėjos Kaunas pasibaigia. Jos galioja tik miesto centrinėje dalyje. Pirmiausia tomis lengvatomis kas pasinaudojo? Bankas, suremontavęs savo centrinį pastatą. Žiūrėčiau, kaip ilgai jis pelningai dirbtų apšepusiuose rūmuose ir kiek naujų klientų ten pritrauktų. Apie Kauno gamybos įmonėms skirtą realią, ne deklaruojamą pagalbą nesu iki šiol girdėjęs nei aš, nei kiti gamybininkai, kurie savivaldybėje dažniausiai patiria nenorą bendrauti ir valdininkų bei politikų vangumą.
- Kauniečių pagarbą užsitarnavote per "Kauno grūdų" labdaros organizaciją dvejus metus nemokamai pietumis kasdien maitindamas vargingai gyvenančius inteligentus: buvusius aktorius, mokytojus, kultūros darbuotojus. Net bilietų į koncertus jiems parūpindavote dovanų. Bet nusivylimą patyrėte, kai paprašėte savivaldybės buvusių pionierių stovyklos apleistų griūvančių patalpų Panemunėje ir jų negavote. Gal dabar dalį savos įmonės gamybos (ir įplaukas į biudžetą) "atimdamas" iš Kauno savotiškai jam keršijate?
- Tikrai, ne kerštas, o tik rimti, protingi "Kauno grūdų" vadovų ir specialistų pamąstymai, paskaičiavimai suformulavo tokius sprendimus. Prisipažinsiu, tai - iš dalies ir ligšiolinio mėginimo "susikalbėti" su miesto vadovais rezultatas. Taip, prašiau tų patalpų, nes norėjau jose įkurdinti visą labdaros centrą, kur žmonės ne tik galėtų pavalgyti, bet ir pabendrauti, prasmingai leisti laiką, šviestis, pramogauti. Juk to centro įsteigimui, kaip ir visai labdaros veiklai, niekada nesu prašęs iš savivaldybės jokių lėšų. Ir programų nekūriau, kad finansuotų biudžeto pinigais. Užsidirbame tiek, kad galime dalytis ir su kitais - ne vieną didelę miesto ar visos Lietuvos šventę esame parėmę, remiame neįgaliuosius, sportininkus, kultūros, meno kūrėjus.
Buvusius statinius Panemunėje gavo kitas miesto tarybos narys, tiksliau, jo proteguojama Panemunės bendruomenė. Manau, gaus ir biudžeto paramos, nes suremontuoti tą turtą milijonus kainuos. Mes sutikome, kad bendruomenė naudotųsi dalimi buvusios pionierių stovyklos patalpų, kurias būtume ir suremontavę, bet mūsų siūlymą savivaldybė atmetė.
- Kaip Kauno miesto tarybos narys kažkaip nepasižymite drausme, o pastaruoju metu praleidote iš eilės bent keletą tarybos posėdžių. Ar tai reiškia, kad..?
- .. tą ir reiškia. Tuoj padėsiu ant stalo tarybos nario mandatą, nes negaliu daugiau toleruoti betikslio laiko leidimo tuščioms kalbos. Negaliu pritarti sprendimams, kuriuos nulemia ne visų miesto gyventojų, bet dažnai siauri politikų ar jų šeimų bei artimųjų interesai. Nenoriu toleruoti valdančiosios daugumos nekompetencijos, neveiksnumo ir Kaunui kenkėjiškos veiklos.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Mačienė.
