Mažoji Onutė klausinėja mamos. Mama, o tėtis tau gimtadienio proga padovanos šermuonėlių kailinius?
– Na, manau, ne...
– O tu bandei nugriūti ant žemės, spardytis ir garsiai rėkti?
Kiekviename juoke yra didelis grūdas tiesos. Pažįstu vieną dabar jau trylikametį, kuris varė iš proto tėvus kaskart, kai jam ko nors prireikdavo, o šie sakydavo, jog pinigų pirkiniui nėra. Berniukas siūlydavo „pasiimti pinigų iš banko“. Išaiškinti, kad bankomate pinigai neauga, truko beveik metus.
Pažvelkime į viską vaiko akimis – kiek kartų jis matė, kaip jūs su kortele iš bankomato pasiimate banknotų, ar prisikrovę pilną pirkinių krepšelį ramiausiai išžingsniuojate iš parduotuvės, pardavėjai tik padavę kažkokį plastiko gabalėlį. Stebuklas, ir tiek.
Pinigai – sudėtinga tema, net ir suaugusiesiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Tačiau tai, kad tema sudėtinga, anaiptol nereiškia, kad apie ją nereikia kalbėti. Atvirkščiai – kuo anksčiau vaikams pradėsite apie juos aiškinti, tuo bus geriau.
Kita vertus, nors atsakyti į mažųjų išminčių klausimus neretai yra sunku, kalbant apie pinigus bent jau nereikia ieškoti tinkamos progos. Pinigai, patinka mums tai ar ne, lydi mus kasdien, tad galimybių pradėti pokalbį – daugiau nei užtektinai.
Kodėl su vaikais reikia kalbėti apie pinigus?
Kalbėdami su vaiku jūs kartu ugdote įpročius, vertybes ir suvokimą, kuris lydės jūsų atžalas visą gyvenimą.Vaikai mokosi iš tėvų ne tik klausydami, bet ir stebėdami juos. Tad jei neaiškinsite savo sprendimų, vaikai išvadas darysis patys. Ir nebūtinai teisingas.Palikti vaiką ieškoti atsakymų į „pinigų klausimus“ pačiam gali būti pavojinga, tačiau griežta kontrolė irgi ne išeitis – ji neleidžia ugdyti išlaidų valdymo ir taupymo įgūdžių. Tad tik kalbant ir aiškinant galima rasti aukso vidurį.Geriau leisti vaikui padaryti dideles klaidas su mažais pinigais nei laukti, kol jis užaugęs darys mažas klaidas, bet su didelėmis sumomis.
Aišku, su skirtingo amžiaus vaikais apie pinigus reikėtų kalbėti skirtingai.
2–5 metų vaikai
Kalbėti apie pinigus su šiais angeliukais, atrodytų, beveik nusikaltimas. Ir iš tiesų 2–5 metų vaikai dar nesuvokia pinigų reikšmės, dažniausiai tiesiog reikalauja patenkinti jų norus.
Kita vertus, šio amžiaus vaikai jau yra kodėlčiai, kuriems viskas kelia klausimus, nuo paprasčiausių „kas čia“ iki egzistencinių „o kodėl“. Todėl, jei jau kalba pakrypsta apie pinigus, vertėtų į vaiko klausimus atsakyti. Gal ne išsamiai, bet paprastai ir aiškiai.
Artėjant mokykliniam amžiui su vaiku apie pinigus galite pradėti kalbėti ir savo iniciatyva. Taip pat žaidimo forma galite supažindinti su paprasčiausiais dalykais – skirtingo nominalo banknotais ar monetomis.
6–10 metų vaikai
Pirmoje klasėje vaikams jau pateikiami pirmieji aritmetikos uždavinukai, tad, kalbėdami apie pinigus, jau turėtume pradėti naudoti skaičius ir nesudėtingus sudėties, atimties veiksmus.
Į parduotuvę užsuka Petriukas su rašteliu rankoje ir klausia pardavėjos:
– Jeigu man reikia nupirkti kilogramą cukraus už 3 litus 50 centų, pusę kilogramo kavos už 11 litų ir 27 centus ir kepalą duonos už 3 litus 80 centų... Kiek iš viso kainuos šios prekės?
– 18 litų ir 57 centus, – paaiškina pardavėja.
– O jeigu aš turiu 20 litų, tai kiek gausiu grąžos?
– 1 litą ir 43 centus.
– Labai ačiū! Nežinau, kaip pats būčiau išsprendęs šiuos namų darbus!
Tinkamos praktinės priemonės šioms pirmosioms pinigų skaičiavimo pamokėlėms galėtų būti:
Suskaičiuokime, kiek vienoje monetoje ar banknote „telpa“ mažesnės vertės monetų.Suskaičiuokime, kiek gausime grąžos.Pažiūrėkime, kiek banknotų ir (ar) monetų reikia parduotuvėje įsigyti vienai konkrečiai prekei.Pasirinkime išlaidų alternatyvas. Pavyzdžiui, šis šokoladinis triušis kainuoja tiek pat, kiek ir 10 saldainių arba spalvoti pieštukai.
Su 6–10 metų vaikais jau galėtumėte ir turėtumėte kalbėti ne tik apie pinigų vertę, bet ir apie „kilmę“ bei ribotus jų išteklius. Pats laikas įtikinti vaiką, kad pinigai neauga nei medžiuose, nei bankomatuose.
Su 1–5 klasių mokiniais jau reikėtų kalbėti ir apie taupymą. Tik geriau tai daryti ne pamokslavimo, o žaidimo forma:
Jau galite vaikui skirti kišenpinigių, tačiau kartu pamokykite ir juos paskirstyti – į išlaidas ir santaupas, santaupas trumpalaikiam tikslui („savaitgalį eisime į kiną“) ir ilgalaikiam („rudenį pirksiu riedlentę“).Pamokykite vaiką proporcingai skirstyti kišenpinigius, pavyzdžiui, 10 proc. taupymui, 10 proc. labdarai, 80 proc. kasdienėms išlaidoms.Padėkite vaikui sudaryti labiausiai trokštamų dalykų sąrašą. Iliustruokite tikslus. Tai padaryti nėra sunku – galite ant kiekvieno stiklainio, kur vaikas kaupia pinigus skirtingiems tikslams, priklijuoti to daikto paveikslėlį.Taupyti pradėkite nuo trumpalaikių tikslų. Vaikai juk gyvena šia diena ir tolimi tikslai jiems sunkiai suvokiami ir nemotyvuoja.
6–10 amžiaus vaikus jau galite auklėti ir savo pavyzdžiu:
Prieš eidami į parduotuvę kartu sudarykite namuose pirkinių sąrašą, o parduotuvėje parodykite, kuriuos produktus renkatės ir kodėl. Tai padės vaikui išmokti rinktis, o kartu parodys skirtumą tarp noro (šokolado) ir poreikio (duona).Renkite šeimos finansų susirinkimus ir būtinai pakvieskite į juos ir vaikus. Tai padės vaikams vertinti situaciją, bus naudinga ir jums – psichologai teigia, kad vaikai greičiau sutinka su sprendimais, kai dalyvauja juos priimant.
11–15 metų vaikai
Jei kalbėti su vaiku apie pinigus pradėjote gana anksti ir jūsų paauglys nebetiki medžiuose augančiais ar bankomatuose besidauginančiais pinigais, tęskite mokymą praktiniais pavyzdžiais, pamažu pereidami prie sudėtingesnių dalykų. Jei pirmąsias pamokas praleidote – nenusiminkite, tiesiog jas reikės įveikti „eksternu“.
Po truputį leiskite paaugliui savarankiškai valdyti pinigus, skirtas jo reikmėms, pavyzdžiui, rūbams, kanceliarinėms prekėms ir pan. Tačiau patarčiau su vaiku sudaryti savotišką sutartį raštu, kokias išlaidas turi padengti jo gaunami pinigai. Taip išvengsite nesutarimų ir nesusipratimų.Paskatinkite perskirstyti kišenpinigių proporcijas, jau galite atžalą supažindinti su investavimo terminu. Galimos proporcijos galėtų būti: po 10 proc. – investavimui, taupymui, labdarai, 70 proc. – kasdienėms išlaidoms.Bankomatas ir kortelės vaikams yra tarsi nematomi pinigai. Tad pamokykite juos naudotis banko paslaugomis, analizuoti sąskaitos išrašą ir taip parodykite, kad iš bankomato paimti galima tik tiek, kiek įnešėte, o ne tiek, kiek reikia. Su paaugliu jau galite po truputį kalbėti apie studijas, jų kainą, kaupimą joms, būsimas pragyvenimo išlaidas.
16–18 metų vaikai
Tai pats tinkamiausias metas išbandyti vaikų sugebėjimus, o kartu ir leisti suklysti, kol esate šalia.
Paaiškinkite, kokias operacijas galima daryti savo sąskaitoje, interneto banke, supažindinkite vaiką su komisiniais, aptarnavimo mokesčiais.Kalbėkite apie skolas. Labai svarbu įskiepyti vaikui supratimą apie atsakingą skolinimąsi. Rekomenduotina tai padaryti dar iki studijų.
Mokymas turėtų būti praktiškas. Pavyzdžiui, sudarykite galimybę vaikui pasiskolinti iš jūsų, bet numatykite sąlygas raštu. Patartina, kad skolinimosi sąlygos nebūtų pataikaujančios, kitaip vaikas nesupras, kad skolinimasis kainuoja ir kad tai yra įsipareigojimas. 10 proc. savaitės palūkanos, kurių grąžinimas užtikrinamas visais arba beveik visais kišenpinigiais, būtų sudėtingesnė nei tikrame gyvenime, tačiau tinkama sąlyga.
Paskatinkite vaiką susirasti vasarai darbą. Tai leis iki galo suvokti pinigų vertę. Be to, praktika rodo, kad savo uždirbtus, o ne gautus pinigus vaikai leidžia kur kas apdairiau.Paskatinkite vaiką skaityti laikraščius ir žiūrėti laidas, susijusias su kasdieniais finansais ir juos veikiančiais įvykiais.
19–XX metų vaikai
Vietoj dviejų X skaičių galite įsirašyti patys. Tai yra ta riba, iki kurios esate pasiryžę finansiškai remti ar remiate pilnametystės jau sulaukusį vaiką.
Jei tai bus skaičius 23 ar 25, esate vienas iš daugelio – Lietuvoje įprasta, kad tėvai finansiškai padeda aukštosiose mokyklose studijuojantiems vaikams. Tačiau jei vietoj X ranka kyla įrašyti 30 ar 40 – pagalvokite dar kartą.
Netapkite amžinu 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančiu banku.
Labai svarbu, kad finansinė parama pilnametystės sulaukusiam ir besiruošiančiam ar jau savarankiškai gyvenančiam vaikui turėtų aiškiai apibrėžtus limitus ir būtų terminuota, o ne amžina. Limitus nustatyti skatintina kartu su atžala, tačiau tai padaryti bus gerokai lengviau, jei bus vedamas išlaidų biudžetas. Tai ypač aktualu, kai studentai išvyksta studijuoti – tėvams sunku įsivaizduoti, kiek reikia duoti pinigų. Tačiau tėvų pinigai ar parama neturi būti niekada nesibaigianti, antraip tėvai rizikuoja tapti ištisą parą veikiančiu banku.
Jaunuolis jau gali ir turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Tokiame amžiuje daugelį sprendimų, ypač kasdienių finansinių, jaunuolis priims savarankiškai. Ir turi suprasti su sprendimais ateinančią atsakomybę, t. y. jei išleido pusę savaitei skirtos pinigų sumos pramogoms, teks suktis su likusiais, o ne viltingai skambinti tėvams. Be to, svarbu skatinti finansinį savarankiškumą ir nepriklausomybę, t. y. pradėti rūpintis savo uždirbtomis pajamomis – ar tai būtų stipendija, kelios darbo valandos savaitgaliais ar pan. 2009 metais atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad:
26 proc. jaunuolių, pradėjusių savarankišką gyvenimą, nustebo, kaip tai brangu.22 proc. buvo nustebinti, kaip sunku taupyti.
Galima daryti prielaidą, kad jei tėvai vaikų finansinį švietimą būtų pradėję nuo mažumės, ši nuostaba būtų kur kas mažesnė. To visiems ir linkiu.
