„Derindamas Baltijos šalių rinkų pažinimą, artimą partnerystę su mūsų klientais ir naujus skaitmeninės bankininkystės sprendimus, „Nordea“ tapo patikimu ir sėkmingu banku Baltijos regione, kur tvirtai užima trečiąją vietą rinkoje. Dabar atėjo laikas žengti naują žingsnį ir kurti ateities banką. Kartu mes būsime didesni, geografiškai padengsime didesnes teritorijas ir pasiūlysime platesnį produktų pasirinkimą - visa tai leis mums tapti pagrindiniu banku klientams Baltijos šalyse“, - pranešime spaudai sako „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker.
„Daugiau nei 70 padalinių Baltijos šalyse turintis DNB sukūrė dinamišką, į klientą orientuotą veiklos modelį. Mastas šiandien yra svarbiausias iššūkis bankininkystei, nes didesni bankai gali efektyviau išnaudoti resursus. Naujasis bankas bus geriau pasirengęs augančiai konkurencijai regione ir išnaudoti mastą, kad taptų pagrindiniu banku verslui, klientams ir partneriams Baltijos šalyse”, - sakė DNB Baltijos šalių padalinio vadovas Matsas Wermelinas.
Turės lygias balsavimo teises
DNB ir „Nordea“ veiklos sritys Baltijos šalyse sutampa, o verslo bankininkystėje bankai puikiai papildo vienas kitą, rašoma pranešime.
„Nordea“ susikūrė tvirtas pozicijas stambių verslo klientų segmente, o DNB yra stiprūs smulkaus ir vidutinio verslo segmente. Kartu bankai bus dar stipresni ir konkurencingesni, teikdami mažmeninės bankininkystės paslaugas. Be to, bankai sustiprins savo pozicijas geografiškai – „Nordea“ yra stiprūs Estijoje, DNB – Lietuvoje, o abu kartu užima tvirtas pozicijas Latvijoje.
„Nordea“ ir DNB Baltijos šalyse šiuo metu turi atitinkamai 1300 ir 1800 darbuotojų bei 8 mlrd. eurų ir 5 mlrd. eurų aktyvų.
Šių bankų verslo, privačios ir mažmeninės bankininkystės klientams veiklos suvienijimas bus naudingas, nes užtikrins platesnį skyrių tinklą, didesnę paslaugų įvairovę ir spartesnį paslaugų bei aptarnavimo vystymą.
DNB ir „Nordea“ suvienytame banke turės lygias balsavimo teises, tačiau ekonomiškai jų indėlis į banką skirsis, priklausomai nuo veiklos ir kapitalo apimčių prieš užbaigiant sandorį.
Kol bus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą.
S.Kropas: Baltijos šalių bankų rinkoje koncentracija didėja, pasirinkimo galimybių mažėja
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas įsitikinęs, kad toks bankų sprendimas reiškia toliau didėjančią koncentraciją bankininkystės sektoriuje ir mažėjančias pasirinkimo galimybes. Pasak jo, bankų klientams dėl to geriau nebus.
„Vyksta tolesnė koncentracija, tai yra natūralu, apie tai jau buvo kalbėta. Griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas akivaizdžiai prie viso to prisideda, manau, kad tai dar nepabaiga visų šių konsolidacijų ir koncentracijų“, - BNS sakė S. Kropas.
Pasak jo, užbaigus sandorį, Baltijos šalių bankų rinkoje, kur dominuojančias pozicijas užima SEB ir „Swedbank“, atsiras trečias tikrai stiprus žaidėjas.
„Be jokios abejonės, naujasis „Nordea“ ir DNB bankas bus stipresnis konkurentas, konkurencija tarp to trejetuko padidės“, - tvirtino S.Kropas.
Tuo metu visoje bankų rinkoje, anot Lietuvos bankų asociacijos vadovo, dėl sandorio klientams pasirinkimo galimybių bus mažiau.
„Bet koks sumažėjimas (bankų - BNS) skaičiaus klientams reiškia mažesnį pasirinkimą, mažiau atspalvių, mažiau spalvų. Aš tikrai nemanau, kad klientams nuo to bus geriau. Kiekvienas bankas turėjo savo individualumo, vieniems gal labiau patiko DNB, kitiems „Nordea“ veiklos tam tikra specifika“, - teigė S.Kropas.
Pasak jo, „Swedbank“ perkant „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės verslą, buvo nepatenkintų „Danske Bank“ klientų.
„Jie („Danske Bank“) turėjo savo šarmą, savo specifiką (....) Tas įpročių keitimas bankininkystėje klientams nėra labai patogus. Jie galbūt gali tikėtis geresnių paslaugų ateityje, bet pats pasikeitimo momentas, pripratimas prie naujų sąlygų ir reikalavimų klientams visuomet kelia tam tikrą susijaudinimą“, - sakė S.Kropas.
Tačiau jis abejojo, kad dėl mažėjančio bankų skaičiaus vis daugiau klientų gali pradėti rinktis alternatyvius kreditavimo ir mokėjimo paslaugų teikėjus.
„Nemanau, kad tai turės didesnę įtaką. Alternatyvi rinka yra pakankamai specifinė, bankininkystės paslaugos yra reikalingos ir jos išliks. Žinoma, galima tam tikrą dalį bankinių paslaugų gauti naudojantis iš alternatyvių tiekėjų, tačiau tiems, kurie daugiau naudojasi bankinėmis paslaugomis, jos visos nebus pakeičiamos“, - teigė S.Kropas.
Jis pripažino, kad dalis labiau išprususių žmonių naudojasi viena ar kita alternatyvia mokėjimo ar skolinimosi paslauga, tačiau pabrėžė, kad tam reikia turėti ir daugiau žinių, tuo metu bankų privalumas yra visų paslaugų teikiamas vienoje vietoje.
„Nordea“ ir DNB susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tačiau, anot S.Kropo, čia problemų neturėtų kilti.
„Manau, kad šis bankų sprendimas yra priimtas, jau pakankamai išanalizavus situaciją ir tikintis palankaus sprendimo. Nemanau, kad čia dėl to bus problemų“, - sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Sandoris lauktas ir logiškas, tačiau jo forma nustebino
Investicinės bankininkystės „M&A International Baltics“ partneris Šarūnas Skyrius BNS teigė, kad DNB ir „Nordea“ verslų Baltijos šalyse sujungimas logiškas, žinant bankų užimamas rinkos dalis ir jų siekį dirbti pelningai.
„Logika sandorio yra gera, to visiems reikėjo. Rinkos dalys yra santykinai mažos, skalės ir masto, išskyrus SEB ir „Swedbank“, Baltijos šalyse niekas neturi, rinka yra labai konkurencinga. Mes, vartotojai, gyvename labai gerame regione, nes daug bankų mums nori teikti gerų ir nebrangių paslaugų, kas reiškia, kad dalis tų bankų sunkiai uždirba pelną. Jei nepasieki skalės, tavo kaštai tave smaugia, negali investuoti į plėtrą, naujus produktus, IT technologijas. „Nordea“ ir DNB šias problemas bandys išspręsti padidėdami“, - BNS sakė Šarūnas Skyrius.
Anot jo, kiek nustebino tik tai, jog bus kuriamas bendras verslas.
„Šiek tiek nustebino, kokia forma vyksta sandoris. Bendros įmonės yra retas reiškinys, bet nereikia pamiršti, kad DNB ir pats kažkada buvo toks. (...) Po susijungimo susikuria aiškus bankas numeris trys visose Baltijos šalyse, ir jeigu pavyks tinkamai sudėlioti tokios jungtinės veiklos verslo valdymą, viskas turėtų būti sėkmingai“, - kalbėjo „M&A International Baltics“ partneris.
Investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ partneris Valerijus Judinas BNS teigė, kad jį taip pat nustebino sandorio forma.
„Anksčiau forma daugiausiai būdavo turto, portfelio pardavimas, tačiau šiuo atveju skelbiama, kad vyksta susijungimas. Mes juokaujame, kad kiekvienas susijungimas vis tiek yra pirkimas-pardavimas, tad klausimas, kas ką ir, matyt, laikas parodys. Sakyčiau, forma nustebino, nes anksčiau kalbėjome, kad forma labiau turėjo būti labiau turto perėmimo pagrindu“, - BNS sakė V.Judinas.
Finansavimo sprendimų centro projektų vadovo Manto Valužio teigimu, sandoris atitiko rinkoje vyravusius lūkesčius.
„Rinkos dalyviai kažko panašaus ir tikėjosi. Iš esmės konsoliduoti verčia sumažėjusios galimybės uždirbti iš tradicinių bankininkystės paslaugų dėl žemų palūkanų normų ir siekis didinti veiklos efektyvumą. Tiesiog institucijos, matyt, įžvelgė galimybę mažinti sąnaudas arba efektyvinti veiklą. Taigi, poreikis konsoliduoti arba atsisakyti menkos rinkos dalies buvau jau pribrendęs“, - BNS sakė M.Valužis.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad DNB ir „Nordea“ ketinimas susijungti veiklą Baltijos šalyse yra verslo logika grįstas sprendimas.
„Bet iki susijungimo realizavimo dar tolimas ir sudėtingas kelias, o pakeliui turi būti gauti už bankų priežiūrą ir konkurenciją atsakingų institucijų leidimai ir vertinimai. Lietuvos bankas sandorį vertins labai atidžiai ir išvadas teiks tik turėdamas detalius atsakymus į visus kylančius klausimus“, - BNS teigė M.Jurgilas.
Gali paskatinti konsolidaciją
Š.Skyriaus teigimu, „Nordea“ ir DNB susijungimas gali paskatinti didesnę bankų sektoriaus konsolidaciją Baltijos šalyse.
„Manau, kad visko gali būti, kartais tokie sandoriai gali paskatinti panašius sandorius. Kiti rinkos dalyviai galbūt galvojo ir derėjosi, ir dabar toks sandoris gali juos paskubinti. (...) Kita vertus, ne tiek daug galimybių ir liko - „Danske“ banko likučius gal kas nors prisijungtų ir lieka vietiniai bankai - LHV Estijoje, „Citadele“ Latvijoje ir Šiaulių bankas Lietuvoje“, - svarstė Š.Skyrius.
Kitų rinkos žaidėjų galimą konsolidaciją regi ir M.Valužis, tačiau pažymi, kad ji priklausys nuo pačių bankų požiūrio.
„Netiesiogiai paskatinti smulkesnių bankų - Medicinos banko, Šiaulių banko - konsolidaciją gali, bet neaišku, koks tų pačių bankų valdytojų požiūris į tai. Pavyzdžiui, Medicinos bankui būtų naudinga prie ko nors stipresnio prisišlieti, nes jis yra nišinis, bet neaišku, kiek jis išties būtų patrauklus kitiems dėl valdomo turto kokybės. Stambesnę rinkos dalį užimantiems bankams galimybės konsoliduoti veiklą yra apribotos“, - kalbėjo Finansavimo sprendimų centro projektų vadovas.
Analitikų vertinimu, trumpuoju laikotarpiu DNB ir „Nordea“ veiklų Baltijos šalyse apjungimas vartotojams didesnės įtakos neturės, tačiau ateityje konkurencija rinkoje gali mažėti ir dėl to klientams pasirinkimo galimybių bus mažiau.
„Ilgalaikėje perspektyvoje bankų sektoriuje konkurencija gali sumažėti, ir dėl to gali atsirasti poreikis dar labiau reguliuoti rinką. Žinoma, spaudimas iš kitų finansų ir mokėjimo institucijų taip pat išliks, o gal ir didės. Verslo klientams ši konsolidacija didesnės įtakos neturės. Kita vertus, mažmeninė bankininkystė abi šias institucijas domina iš esmės tiek, kiek jos yra išvysčiusios elektroninę bankininkystę. Kiti mažmeninės bankininkystės klientų segmentai, kuriems reikalingas platus aptarnavimo tinklas, nebuvo nei vienos, nei kitos grupės prioritetas“, - sakė M.Valužis.
Jo teigimu, įdomu, kaip sandoris atsilieps SEB ir DNB susitarimui dėl bendro bankomatų tinklo naudojimo, kadangi „Nordea“ naudojasi kitu tinklu.
Anot V.Judino, rinkoje vyravo kalbos apie Latvijos „Citadele“ bei Šiaulių banko susijungimą, taip pat svarstoma Medicinos banko ateitis.
„Manau, kad kažkokių pamąstymų kiekvienas veiksmas sukelia ir kitiems dalyviams, bet kad tai nebūtinai iššauks kažkokį procesą. Kita vertus, niekada nesakyk niekada. (...) Bankų sektoriuje efektyvumas dabar yra kaip niekada svarbus, ir tuomet mastas duoda savo efektą“, - BNS kalbėjo V.Judinas.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, DNB grupė pagal suteiktų paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelį pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje valdė 17 proc., o „Nordea“ grupė - 12,8 proc. rinkos. Pagal indėlių portfelį DNB turėjo 17,1 proc., o „Nordea“ - 10,8 proc. rinkos.
Didžiausia rinkos dalį pagal suteiktų paskolų ir išankstinių mokėjimų bei indėlių portfelius kovo pabaigoje valdė SEB banko grupė (atitinkamai 29,3 proc. ir 28,9 proc.), antroje vietoje buvo „Swedbank“ grupė (24,1 proc. ir 26,5 proc.).
