Pirmąją balandžio pusę JAV akcijų rinka ir toliau kilo, tačiau vėliau vėl ėmė smukti. Nors konjunktūros ir mikroekonomikos rodikliai teigiami, nuotaikas temdė sugriežtinta Kinijos monetarinė politika ir plačiai eskaluojama Graikijos bei kitų Pietų Europos valstybių finansų tema. Vis dėlto išankstiniai rodmenys rodo, kad bent artimiausią pusmetį ekonomika sparčiai kils. Kadangi infliacija vis dar žema, o valstybių biudžetų finansavimas – problemiškas, lūkesčiai, kad bus pakelta palūkanų norma, nutolo.
Todėl gali būti, kad pagrindiniai Europos scenos veikėjai (Graikija, ES, TVF) šios sudėtingos situacijos nebesuvaldys. Kovą nusiderėta, esant būtinybei, suteikti paskolų už 45 mlrd. eurų, tačiau padėtis obligacijų rinkose, priešingai, nei tikėtasi, nepagerėjo. Rizikos poveikis Graikijai ir toliau smarkiai kilo, ir tai paskatino Graikijos Vyriausybę prašyti paramos kur kas greičiau, nei norėta ir planuota. Dėl šios priežasties dar labiau įsibėgėjo Graikijos obligacijų kursų nuosmukis. Baimę, kad nepaisant paramos kreditų gali tekti restruktūrizuoti skolas, sukėlė viena didžiausių reitingo agentūrų, netikėtai sumažinusi Graikijos statusą iki „junk“ (lietuviškai – šlamštas) lygio. Dėl to ES ir TVF nusprendė skirti kur kas didesnę, apie 110 mlrd. eurų vertės, paramą, turinčią apraminti rinkas artimiausiems metams ir prisidėti prie Graikijos gaivinimo. Laikas parodys, ar ši valstybė iš tiesų sugebės politiškai įgyvendinti itin ambicingas taupymo priemones ir ar jos turės numatytos naudos, tačiau kol kas tai kelia didelių abejonių. Pagaliau biudžeto apkarpymas smarkiai pakenks ekonomikos augimui, o įsiskolinimo lygis BVP atžvilgiu pagerės mažiau, nei tikėtasi, net ir įvedus griežtą taupymo kursą.
Graikijos problemos vis labiau gresia ir kitoms Eurozonos valstybėms: Ispanijai, Portugalijai, Italijai ir Airijai. Balandį ypač pakilo Ispanijos ir Portugalijos obligacijų palūkanų norma. Nuolatinis virvės traukimas ir dažnai abejingai vertinamos Graikijos Vyriausybės ir ES pastangos situaciją paaštrino dar labiau. Taigi eurozonos stabilumas iš esmės tapo pagrindine kapitalo rinkų tema, o kurį laiką kilęs euro kursas ir vėl ėmė ristis žemyn. Viena vertus, tai pagerina Europos eksportuotojų padėtį, kita vertus, toks kursas dar labiau smukdo JAV ekonomiką. Mat susidarius tokiai situacijai Europos produktai įgyja konkurencinį pranašumą prieš amerikietiškuosius ir, negana to, į ateitį nukeliamas Kinijos juanio branginimas dolerio atžvilgiu, kurio nuolat reikalauja JAV. Pakėlus valiutos vertę Kinijos konkurencingumas prieš Europą dar labiau susilpnėtų, o Kinijos teigimu, jos prekybos balansas ir taip vos teigiamas.
Priešingai nei išsivysčiusiose pramonės valstybėse, kai kuriose kylančiose rinkose gali vis labiau ryškėti ir stiprėti infliacijos požymiai – ypač vertinant maisto prekių ir energijos kainas. BRIC šalys, išskyrus Rusiją, jau įžengė į palūkanų normos kėlimo etapą. Kinijoje ir Brazilijoje tai ypač smarkiai paveikė akcijų kursus.
Centrinės ir Rytų Europos ekonomika ir toliau patiria spaudimą, kurį visų pirma lemia glaudžios ekonominės sąsajos su ES šalimis. Tačiau ES narėse senbūvėse vėl kylanti pramonės gamyba teigiamai veikia Rytų Europos ekonomiką ir užtikrina eksporto augimą. Vis dėlto Centrinės ir Rytų Europos valstybių ekonomikos atsigavimui svarbi ir vidaus paklausa, kuri vis dar mažėja beveik visame regione, išskyrus Lenkiją.
Balandį Rytų Europos, išskyrus Rusijos, įmonių akcijos tarp kitų kylančių rinkų atrodė išties gerai. Bendrai vertinant pastaruosius mėnesius galima pastebėti, kad akcijų kainų lygis kylančiose rinkose pagal kainos ir pelno santykį (P/E) beveik suvienodėjo. Anksčiau buvusių gana didelių skirtumų beveik nebeliko. Nors per pastaruosius 18 mėnesių akcijų kursai smarkiai išaugo, atsižvelgiant į geras ilgalaikes augimo prognozes kylančios rinkos dar nėra pervertintos. Vis dėlto vertinant trumpalaikes perspektyvas kursai pakilę jau gana daug.
Valstybių apžvalga
Rusija
Vis dar žema infliacija ir negerėjanti ekonomikos padėtis paskatino Rusijos Centrinį banką balandžio pabaigoje sumažinti bazinę palūkanų normą dar 25 baziniais punktais (0,25 proc.). Nors šis žingsnis nebuvo netikėtas, jis davė teigiamą postūmį obligacijoms rubliais, kurių kursai balandį atrodė šiek tiek silpnesni. Nors naftos kaina krito, rublis euro ir JAV dolerio valiutų krepšelio atžvilgiu nenuvertėjo ir palyginti su praėjusiu mėnesiu kilo. 2010 m. balandį pirmą kartą nuo 1998 m. Rusija išleido euroobligacijų emisiją. Dėl Graikijos krizės išaugus investuotojų baimei rizikuoti, šių euroobligacijų kursas palyginti su Europos valstybių obligacijomis smuko. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, Rusijos Vyriausybės ir įmonių obligacijų palūkanos pakilo daug smarkiau, negu Europos ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių vertybinių popierių.
Naujausi ekonomikos duomenys rodo, kad Rusijos ekonomika ir toliau kyla, tačiau reikia įvertinti, kad per krizę buvo pasiektas itin žemas lygis. Apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI stabtelėjo viršijęs penkiasdešimties ribą, pažyminčią ekonomikos plėtrą. Nedarbo lygis pastaruoju metu vėl truputį sumažėjo, o mažmeninės prekybos apimtys ir realiosios pajamos palyginti su pernai auga nežymiai. Apskritai ekonomikos duomenys tik iš dalies teigiami. Vis dėlto akivaizdu, kad didžiausias dėmesys skiriamas pasaulio ekonomikos atsigavimui ir dėl to didėjančiai žaliavų paklausai. Šiuo metu žaliavų paklausa Rusijai itin svarbi.
Mėnesio viduryje Rusijos akcijų rinka ėmė smukti ir balandį prarado didžiąją dalį kovo mėnesio pelno. Įmonė „Vimpelcom“, šiuo metu įsikūrusi ir veikianti Rusijoje, planuoja perkelti savo buveinę į Bermudų salas ir, pakeitus dabar prekiaujamas akcijas, žengti į JAV biržas. Be to, planuojama perimti Ukrainos telekomunikacijų bendrovę „Kyivstar“. Vis dėlto tam prieštarauja Ukrainos Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vengrija
Nors ir nesitikėta, pastaruoju metu Vengrijoje šiek tiek pakilo infliacija. Tačiau dėl didžiulio bendrojo nacionalinio produkto (BNP) atotrūkio infliacijos lygis, veikiamas paklausos, daugiau kilti kol kas neturėtų. Atsižvelgiant į skubiai reikalingą biudžeto konsolidavimą, Vengriją galima priskirti prie regiono šalių, kurioms pasaulio ekonomikos krizė sudavė skaudžiausiai. Vis dėlto konjunktūros dinamika teigiama, o pramonės gamyba šiais metais ir toliau kyla, nes didėja paklausa iš užsienio ir eksportas. Nors Pirkimo vadybininkų indeksas PMI rodo ekonomikos plėtrą, palyginti su praėjusiu mėnesiu jis krito.
Vengrijos Parlamento rinkimų antrasis etapas tik patvirtino daugumos analitikų prognozes: centro liberalios pakraipos partija „Fidecz“ surinko didžiąją daugumą balsų (68 proc.) ir gerokai pralenkė pastaruosius 8 metus valdžiusius socialistus (15 proc.). Naujoji valdančioji partija, turėdama kvalifikuotą dviejų trečdalių daugumą Parlamente, net ir be kitų Parlamento narių pritarimo galės keisti Konstituciją ir vykdyti esmines struktūrines reformas, pvz., mažinti Parlamento narių skaičių, keisti savivaldybių ar sveikatos sistemos struktūrą. Vienas iš pirmųjų žingsnių greičiausiai bus naujos derybos dėl TVF suteiktos paskolos sąlygų, ypač dėl maksimalios biudžeto deficito ribos. Paskelbus rinkimų rezultatus šiek tiek pakilo forinto kursas. Truputį ūgtelėjo ir obligacijų kursai, tačiau tam įtakos turėjo ir Vengrijos Centrinio banko sprendimas 25 baziniais punktais iki 5,25 proc., kaip ir tikėtasi, sumažinti bazinę palūkanų normą . Taigi vis dar vyrauja palūkanų mažinimo etapas. Vengrijos Vyriausybės obligacijų grąža šį mėnesį krito, tačiau mėnesio pabaigoje ji vis labiau svyravo dėl Graikijos krizės, kaip ir forinto kursas,. Vertinant ilgalaikes perspektyvas, Vengrijos obligacijų grąža vis dar atrodo patraukliai. Kursai turėtų išlikti nepastovūs, visų pirma, dėl daugybės neaiškumų, susijusių su būsimomis naujosios Vyriausybės reformomis.
Vengrijos akcijų rinka jau nebereagavo į Parlamento rinkimų rezultatus, kurie kursuose atsispindėjo anksčiau . Tačiau nuotaiką aptemdė tai, kad naujasis Ministras Pirmininkas iškart užsipuolė Vengrijos Centrinio banko vadovą.
Lenkija
2010 m. balandžio 10 d. tragiškoje lėktuvo avarijoje Rusijoje žuvo Lenkijos valstybės Prezidentas Lechas Kaczynskis, Centrinio banko vadovas Slavomiras Skrzypekas ir kiti aukšto rango politikai ir kariuomenės vadai. Tačiau tai nesukėlė grėsmės politiniam Lenkijos stabilumui. Taigi tragiškas įvykis neturėjo reikšmingos įtakos Lenkijos valiutos kursui ir Vyriausybės obligacijoms.
Vis dėlto zloto kursą (bent jau trumpam) paveikė Lenkijos Centrinis bankas, netikėtai ėmęsis priemonių prieš valiutos brangimą. Stabiliai auganti ekonomika ir kylantis eksportas buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę stiprų zloto kursą. Tačiau Centrinis bankas išreiškė susirūpinimą dėl neigiamo tokio kurso poveikio eksportui ir pranešė esąs pasirengęs vėl imtis intervencijų. Jos neturėtų apsukti ekonomikos plėtros priešinga kryptimi, tik kiek pristabdyti valiutos brangimo tempą. Iš esmės Lenkijos zlotas ir toliau išlaiko geras pozicijas. Lenkijos apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI, paskelbtas balandžio pradžioje, palyginti su ankstesniu mėnesiu vėl augo ir dar akivaizdžiau rodė ekonomikos plėtrą. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pramonės produkcijos pardavimai pakilo 12,3 proc. – daugiau, nei tikėjosi analitikai. Be to, Lenkija – tai valstybė, kurios mažmeninės prekyba regione auga labiausiai. Kylant eksportui, pirmą kartą po ilgos pertraukos vėl viršytas Lenkijos einamosios sąskaitos balansas. Infliacijos lygis balandį krito ir vėl telpa į Centrinio banko nustatytas ribas. Kaip ir tikėtasi, bazinė palūkanų norma nebuvo pakeista. Ateinančiais mėnesiais greičiausiai ji taip pat nebus keičiama. Vis dėlto 2010 metų antroje pusėje dėl nuolatinio ekonomikos augimo ir didėjančios infliacijos palūkanų norma gali būti pakelta. Zloto, panašiai kaip ir kitų regiono valiutų, kursą mėnesio pabaigoje sudrebino smarkūs svyravimai ir per šį mėnesį jis nuvertėjo euro atžvilgiu – prie to prisidėjo ir Centrinio banko intervencija. Dėl blogų žinių iš Graikijos krito ir Lenkijos Vyriausybės obligacijų kursai.
Lenkijos akcijų rinka balandį išliko stabili, taip įtvirtindama staigų ankstesnio mėnesio kursų kilimą. Į biržą nusprendus žengti draudimo koncernui „PZU“, iki šiol priklausiusiam valstybei, Europoje nusimato didžiausias šiais metais pirminis viešas akcijų siūlymas (angl. IPO). Parduodama beveik 30 proc. akcijų. Paraiškas įsigyti akcijų pateikė daug investuotojų ir jos bus parduodamos už aukščiausią platinimo intervalo kainą – dėl to į Lenkijos biudžetą galėtų įplaukti apie 2 mlrd. eurų.
Čekijos Respublika
Čekijos ekonomika sparčiai atsigauna po krizės. Kovo mėnesį paskelbtas apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI gana smarkiai pakilo ir rodo didesnes ekonomikos plėtros apimtis. Vėl didėjant paklausai iš Vakarų Europos ėmė augti eksportas. Tačiau mažmeninės prekybos apimtys mažėja, nes palyginti su praėjusiais metais itin išaugo nedarbo lygis. Čekijos Centrinis bankas bazinės palūkanų normos nekeitė ir paliko žemiausią per visą istoriją 1 proc. vertę. Išlieka galimybė, kad Centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažins dar labiau. Tokią poziciją būtų galima pagrįsti praėjusiais mėnesiais buvusiu stipriu Čekijos kronos kursu bei nepakankamu infliacijos lygiu. Todėl dar padidėja tikimybė, kad kitą posėdį palūkanų norma bus dar mažinama, ypač jei krona pabrangtų euro atžvilgiu. Tačiau balandžio mėnesį Čekijos valiuta euro atžvilgiu pigo, tuo tarpu Čekijos Vyriausybės obligacijos priešingai – kilo.
Tuo tarpu Čekijos akcijų rinka iškopė į naujas šių metų aukštumas ir, priešingai negu pasaulio akcijų rinkų tendencijos, balandžio mėnesį buvo užfiksuotas kursų kilimas.
Turkija
Turkijos Centrinis bankas, praėjusiais metais agresyviai mažinęs palūkanų normą, kaip ir tikėtasi, bazinės palūkanų normos balandį nekeitė. Nepaisant to, kad palyginti su ankstesniu mėnesiu paskutiniai infliacijos duomenys buvo geresni, nei tikėjosi dauguma analitikų, savo paskutinėje infliacijos ataskaitoje Centrinis bankas kilstelėjo infliacijos prognozes. Turkijos Vyriausybės obligacijos balandžio mėnesį pasirodė prasčiau. Tuo tarpu lira, remiama gerų konjunktūros duomenų, palyginti smarkiai pabrango. Buvo užfiksuotas smarkus Pirkimo vadybininkų indekso PMI ir pramonės gamybos augimas. Turkijos Vyriausybės obligacijų ir valiutos kursų svyravimai turėtų neslūgti ir ateinančiais mėnesiais. Vertindami ilgalaikę perspektyvą, numatome, kad didėjant infliacijos prognozėms Turkijos obligacijų palūkanos kils. Dėl šios priežasties turėtų sustiprėti ir valiuta.
Patyrusi palyginti nežymių svyravimų Turkijos akcijų rinka balandį judėjo horizontaliai. „ISE National 100“ indekso kreivė išlieka labai panaši į buvusias istoriškai aukščiausias vertes.
Kitos Rytų Europos rinkos
Ukraina vėl atnaujino derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, o tai teigiamai atsiliepė Ukrainos Vyriausybės obligacijoms. Be to, pažymėtina, kad naujajai Ukrainos Vyriausybei pavyko susitarti su Rusija dėl žymaus dujų kainų sumažinimo (už dujų importą Ukraina ateityje mokės maždaug 30 proc. mažiau). Be kita ko Rusijos Juodosios jūros laivų flotilė už tai galės dar 25 metus naudotis strategiškai svarbiu Krymo uostu.
Dėl su Graikijos valstybiniais finansais susijusių neramumų rinkoje balandžio pabaigoje išaugo Rytų Europos euroobligacijų palūkanos. Visgi rinkoje itin paklausios naujos emisijos. Vertinant ilgalaikes perspektyvas ir atsižvelgiant į išsivysčiusių rinkų ekonomikos atsigavimą, dabartinis kainų lygis vis dar atrodo patraukliai.
Kinija
Kinijos akcijų rinka balandį ir toliau smuko. Nuo metų pradžios akcijos sumenko jau apie 12 proc., ir šiais metais užima paskutinę vietą tarp didesnių kylančių rinkų. Ekonomikos duomenys išlieka teigiami. Per pirmąjį ketvirtį BVP išaugo dar smarkiau, nei tikėtasi – 11,9 proc. metinio lygio, o nominaliai – 18 proc. kovą ūgtelėjusi mažmeninės prekybos apyvarta vėl pasirodė itin stipriai. Vis dėlto kovo mėnesį pirmą kartą nuo 2004 m. buvo užfiksuotas užsienio prekybos deficitas. Tai lėmė smarkus importo padidėjimas (+66 proc.), smarkiai viršijęs eksporto augimą (+24 proc.). Kovo mėnesį infliacijos lygis buvo nuosaikus ir sudarė 2,4 proc. Tačiau Centrinis bankas aiškiai perėjo prie griežtesnės monetarinės politikos, pirmiausia, kad būtų prislopintas nekilnojamojo turto sektoriaus kreditų augimas ir kad būtų apsisaugota nuo ekonomikos perkaitimo. Kadangi šiuo metu Kinija daug kam asocijuojasi su pasaulio ekonomiką tempiančiu garvežiu, naujų Centrinio banko priemonių perspektyvos ir dėl jų ilgainiui gresiantis Kinijos ūkio atvėsimas pasaulio rinkose atitinkamai sukėlė neigiamą reakciją.
Indija
Indijos akcijų kursai balandžio mėnesį šiek tiek nusileido. Nepalankiu vėju galima laikyti ir palyginti aukštas akcijų kainas, ir griežtesnę Indijos Centrinio banko palūkanų politiką. Infliacijos lygis sparčiai kyla ir šiuo metu siekia maždaug 10 proc., smarkiai viršydamas Centrinio banko nustatytą siektiną vertę, tuo tarpu kainų augimas itin smarkiai paveikė maisto produktus (+18 proc.). Vis dėlto šiais metais maisto produktų kainos turėtų sumažėti, kadangi numatomas geras derlius. Indijos Centrinis bankas balandį antrą kartą šiais metais padidino palūkanų normą 0,25 proc. - iki 5,25 proc. Pinigų atsargų norma taip pat buvo padidinta 0,25 proc. ir dabar siekia 6 proc. Indijos Rezervų bankui (angl. Reserve Bank of India, RBI) rūpesčių kelia ir intensyvios kapitalo įplaukos, apsunkinančios valiutos keitimo kurso valdymą.
Brazilija
Brazilijos akcijų rinka balandžio mėnesį vėl visiškai prarado tai, ką buvo laimėjusi praėjusį mėnesį, taigi skaičiuojant nuo metų pradžios šiuo metu akcijų kursai yra truputį sumažėję.
Brazilijos Centrinis bankas mėnesio pabaigoje šiek tiek daugiau nei tikėtasi, 50 bazinių punktų, iki 9,5 proc., pakėlė palūkanų normą. Pirmąkart per beveik dvejus metus Brazilijoje pakeldamas palūkanų normą jis siekia pristabdyti augančią infliaciją ir sutrukdyti galimam didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos perkaitimui.
------------------------
Šį dokumentą parengė ir sudarė bendrovė „Raiffeisen Kapitalanlage-Gesellschaft m.b.H“, (Viena, Austrija), (toliau – „Raiffeisen Capital Management“ arba „Raiffeisen KAG“). Paskutinė redakcija daryta 2010 05 01. Čia pateikti duomenys, nepaisant kruopštaus jų atrinkimo, skirti tik neįpareigojančios informacijos tikslu, grindžiami už dokumento rengimą atsakingų asmenų žiniomis dokumento sudarymo metu ir j„Raiffeisen KAG“ juos bet kada be išankstinio įspėjimo gali pakeisti. „Raiffeisen KAG“ neprisiima jokios teisinės atsakomybės, kuri būtų susijusi su šiuo dokumentu arba su jo pagrindu parengtais žodiniais pristatymais, o ypač dėl pateiktos informacijos ar informacijos šaltinių aktualumo, teisingumo ir išsamumo bei sudarytų prognozių neišsipildymo. Taip pat visos prognozės ir ankstesnių akcijų kursų svyravimų simuliacijos, esančios šiame dokumente, nėra patikimas būsimos kursų kaitos rodiklis.
Šio dokumento turinys nėra nei pasiūlymas, nei rekomendacija pirkti ar parduoti, nei investicijų analizė. Jis neatstoja individualios konsultacijos investavimo ar kitokiais klausimais. Bet kokių konkrečių investicijų reikėtų imtis tik pasikonsultavus. Griežtai įspėjame, kad investicijos į vertybinius popierius iš dalies yra labai rizikingos, o mokestinė prievolė gali būti pritaikyta priklausomai nuo asmeninių aplinkybių bei keičiama.
Platinti informaciją ir duomenis, ypač naudoti šio dokumento tekstą, teksto dalis ar vaizdinę medžiagą galima tik su išankstiniu „Raiffeisen KAG“ sutikimu.
Išplatintus aktualios redakcijos fondų prospektus su visais pakeitimais nuo jų pirmojo leidimo galima rasti interneto puslapyje www.rcm-international.com. „Raiffeisen KAG“ savo fondų veiklos rodiklius apskaičiuoja pagal nustatytą Austrijos kontrolės banko metodą (vok. OeKB-Methode) (atidedant išpirkimo kainos sumokėjimą, remiantis galimomis indikatyviosiomis vertėmis), remdamasis saugojančiojo banko duomenimis, ir pateikia neįtraukdamas mokesčių. Platinimo ir perėmimo sąnaudos į rodiklius neįtrauktos. Iš investicinių fondų praeities rezultatų negalima daryti išvadų apie ateities rezultatus.
