Taip pat perka reklamas, kad netikri puslapiai atsidurtų paieškos rezultatų viršuje. Specialistai perspėja – netikroje parduotuvėje įvesti kortelės duomenys gali virsti ir tūkstantiniais nuostoliais.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Artūras iš parduotuvės stumia vežimėlį su visu dovanų kalnu. Trys dėžės, keli spalvingi maišeliai. Kas viduje – paslaptis. Aišku viena – visos dovanos skirtos darbuotojams. O kiek už tokį kalną teko pakloti?
„Keli tūkstančiai. Buhalterė bus nuliūdusi, aišku, bet taip reikia. Verta. Yra nuolaidos, yra penktadieniai juodieji“, – minėjo pirkėjas Artūras.
Prieš Juodąjį penktadienį – įtartini pasiūlymai lietuviams
Nors Juodasis penktadienis – dar tik kitą savaitę, parduotuvių sienos ir lentynos jau mirga nuo iškabų su nuolaidomis. Pasiūlymų tiek, kad, anot gyventojų, net galva sukasi. O ar pirkėjams jau teko sulaukti ir įtartinų pasiūlymų?
„Vyras gavo kažkokį laišką su nuolaida, bet kadangi esame akylūs, tai pasižiūrime, iš kur, kaip siųsta ir ten visokie hieroglifai netikrų parduotuvių. Pikta, kad yra tokių žmonų.“
„Ar paštu gauni kažkokį laišką, ar pavadinimai visai kitokie, klaidos įveltos.“
„Uoj, čia labai apsisaugoję esame. Nu, nebent protas pasimaišytų…“
„Ot buvo, buvo – „paspauskite.“ Bet nieko nespaudžiu ir padedu, nuspaudžiu ragelį.“
„Dažnai būna, tai aš kažkaip nepasiduodu toms propagandoms.“
„Sukčiai naudojasi. Jie irgi protingi. Sukčius turi būt protingesnis, nes kitaip neapgaus.“
Sukčiai kuria šimtus svetainių per kelias minutes
Tačiau artėjant Juodajam penktadieniui, pirkėjų tyko sukčių spąstai. Vieni jų – netikros parduotuvės, į kurias galima patekti tiesiog suvedus jų pavadinimus per „Google“ paiešką.
„Turime visą sąrašą išpirktų reklamų, kurios papuola arba nuveda į sukčių suklastotą svetainę, tai žmonės praranda nemažus pinigus. Sukčiai išnaudoja ir dažnai būna, kad yra kokios 3-5 apmokėtos reklamos ir kas kart galit patekti į kitą svetainę“, – aiškino „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
„Jie gali sukurti jų šimtus ir tūkstančius per porą minučių, todėl yra sunku ir uždaryti tuos tinklapius“, – pridūrė „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Ilgapirščiai vilioja ir įspūdingomis, su realybe prasilenkiančiomis nuolaidomis. Pavyzdžiui kolonėlę siūlo vos už 3 eurus. O kad pirkėjas nespėtų palyginti kainų ar patikrinti parduotuvės, jį skubina.
„Paskutinė prekė, gera prekė tik tau, žmonės susigundo, iš tikrųjų. Siūlo 90 proc. nuolaidą, koks ypatingas dulkių siurblys, kuris kainuoja 1000 eurų, šiandien galite įsigyti už 100 eurų. Tokie dalykai, kur sustabdo, sukrečia: „O, geras man reikėjo to siurblio, ar galiu jį nupirkti šiandien ženkliai pigiau?“ Aplanko ta fortūna, bet įsigijus tą prekę ji niekada neatvyksta“, – pasakojo pinigų plovimo kompetencijos centro atstovė Živilė Kielienė.
Pernai sukčiai išviliojo 3,8 mln. eurų
Pernai, paskutinį metų ketvirtį, kai vyksta Juodojo penktadienio ir kalėdiniai išpardavimai, sukčiavimo atvejų užfiksuota daugiausia per visus metus. Per 3 mėnesius gyventojai prarado mažiausiai 3 milijonus 800 tūkst. eurų.
„45 procentais yra didesnis pasikėsinimo mastas. Įsivaizduokite, būna 3 tūkstančiai atvejų, tai 2025 ketvirtą ketvirtį stebėjome virš 4 tūkstančių, beveik 5 tūkstančius“, – kalbėjo Ž. Kielienė.
Maža to, 100 eurų pirkinys gali atsieiti dar tūkstančius. Mat netikroje parduotuvėje suvedus kortelės duomenis, sukčiai juos gauna ir gali atsiskaityti už dar daugiau pirkinių.
„Tiek lėšų neteksime, tuo pačiu kitus duomenis turės nusikaltėliai, galės mums paskambinti apsimesdami, pavyzdžiui, advokatais, žadėti, kad galės padėti atgauti pinigus iš sukčiavimo“, – sakė M. Kutkaitis.
Negana to, atkuriami ir bankų puslapiai, kai kurie – kone identiški. Bet netikrą išduoda klaidingas adresas naršyklėje. Tokias svetaines sukčiams padeda kurti dirbtinis intelektas.
„Prieš kurį laiką sakyčiau, kad yra „kliurkų“, deja, šiuo metu ir lietuvių kalba puikiai parašytos – ir reklamos, ir sukčių laiškai. Būdavo patarimai: „O, pasižiūrėkime rekvizitus, bet tie patys rekvizitai gali būti įdėti į puslapį.“ Gali būti šiuo metu identiškas dizainas puslapiui, deja, dirbtinis intelektas padeda ir blogiems tikslams“, – įspėjo kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.
Specialistai pataria neskubėti – įsitikinti, ar parduotuvės pavadinimo nuoroda parašyta taisyklingai, o jei ji negirdėta, prieš perkant reikia paieškoti atsiliepimų.
Bet jeigu jau sumokėjote ir įtariate apgaulę, nedelsdami susisiekite su banku ir praneškite policijai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.



