„Jeigu žmonės savo noru atiduoda sukčiams pinigus, jeigu didelė dalis žmonių perveda pinigus, duoda savo PIN kodus, kitais būdais nesaugo savęs ir savo turto, tai (finansų įstaigos – ELTA) šiek tiek turėtų atsakomybe dalytis ir su tais žmonėmis, kurie daro tokius kvailus sprendimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė T. Valys.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad finansinio raštingumo priemonės yra svarbios ir valstybė turi žmones šviesti. Jis taip pat teigė, kad LB siūlomos įstatymų pataisos dėl sukčiavimo prevencijos bus priimtos, tačiau prieš tai norima įvertinti jų proporcingumą ir galimą poveikį finansų rinkos dalyviams.
LB dar vasarį Finansų ministerijai pateikė siūlymus, kuriais finansų įstaigoms būtų suteikta daugiau galimybių keistis informacija apie sukčiavimą, stabdyti įtartinas operacijas ir tam tikrais atvejais kompensuoti gyventojų nuostolius.
T. Valys sakė, kad dėl šių pataisų Finansų ministerija jau diskutavo su LB, o kitą savaitę tikisi pateikti atsakymus ir priimti sprendimus.
„Nėra viskas vien juoda ir balta. Taip, reikia kovoti su sukčiais, bet reikia žiūrėti, kad tos priemonės būtų adekvačios“, – sakė ministras.
Ketina įvertinti, ar pataisos nebus taikomos vos kelis mėnesius
Pasak T. Valio, viena iš priežasčių, kodėl sprendimas iki šiol nepriimtas, yra abejonės dėl to, kiek laiko siūlomos nacionalinės pataisos galiotų iki įsigaliojant tiesiogiai taikomam europiniam reglamentavimui.
Jo teigimu, Finansų ministerijos specialistai vertina, kad nacionalinės pataisos galiotų vos keturis mėnesius, todėl kyla klausimas, ar tokiam laikotarpiui rinkos dalyviams būtų proporcinga nustatyti didelių investicijų reikalaujančias prievoles.
„Jeigu tikrai būtų priimtas šitas gana investicijoms imlus sprendimas vos keliems mėnesiams, mes turim įsivertinti ir poveikį“, – sakė T. Valys.
Jis pabrėžė, kad tai nėra bandymas dirbtinai vilkinti procesą. Pasak ministro, Finansų ministerija nori įvertinti visus rizikos veiksnius ir kaštus, o kitą savaitę tikisi priimti sprendimą.
„Aš sutinku, kad per ilgai. (...) Kitą savaitę, aš tikiu, mes priimsim sprendimus ir turėsim atsakymus“, – sakė jis.
Kaip skelbta anksčiau, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad gyventojui nukentėjus nuo finansinio sukčiavimo atsakomybė už tai turėtų kristi ne tik jam, bet ir su operacija susijusioms finansų įstaigoms, ryšio operatoriams bei socialiniams tinklams.
Jis priminė, kad LB dar šių metų vasarį pristatė savo siūlomas priemones kovai su finansiniu sukčiavimu, tačiau šios pataisos Seimo teisės aktų bazėje buvo užregistruotos tik praėjusią savaitę. Jas užregistravo ne Finansų ministerija, o Seimo narys – socialdemokratas Darius Razmislevičius.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2025 m. atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų bent kartą tapo sukčių taikiniu, o 44 proc. per dvejus metus iki apklausos buvo susidūrę bent su viena sukčiavimo forma. Daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų (54 proc.) prarado pinigų.
Dažniausiai gyventojai nukentėjo nuo apgaulingų pirkimų internetu (26 proc.), investicinio sukčiavimo (14 proc.) ir duomenų viliojimo (12 proc.)
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.




