Įspėja nesidžiaugti įsidarbinus: šie darbuotojai gali netekti išmokų

Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus. Jis teigia, kad išsiuntė jau virš 30 CV, buvo 7-iuose darbo pokalbiuose, bet jau daugiau nei pusę metų darbo rasti nepavyksta.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Į parduotuves įleis ne visus, prekes ribos? Štai kas lietuvių laukia blogiausiu atveju

Kaimynai nemato, bet žino: 1 dalykas bute, dėl kurio gali ne tik nubausti

Būsto paskola: daliai gyventojų – didesnės palūkanos ir griežtesnės sąlygos

„Kelis kartus leido suprasti, kad priims, tad darbo paieškas pristabdžiau. Bet galiausiai vis likdavau ant ledo – pasirinkdavo ką nors su daugiau patirties ir t. t.

Man gyventi juk irgi reikia, bet ką daryti, jei niekas nepriima? Kur gauti tos patirties, kurios visi taip reikalauja, jei niekas neleidžia dirbti?“ – svarstė Nerijus.

Visgi galimybė yra, tik ne visi apie ją žino – tai yra įdarbinimas subsidijuojant. 

Moka darbdaviui, kad jus įdarbintų

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino – jeigu darbdavys įdarbina UŽT pasiūlytą darbo ieškantį asmenį, kuris patiria integracijos į darbo rinką sunkumų (turi papildomai darbo rinkoje remiamo asmens požymį), yra mokama subsidija darbo užmokesčiui.

T. y. darbdaviui yra kompensuojama dalis tam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio.

Priklausomai nuo įdarbinto asmens turimo papildomo rėmimo požymio, darbdaviui gali būti kompensuota nuo 50 iki 75 proc. darbuotojui mokamo atlyginimo ir nuo jo priskaičiuotų įmokų „Sodrai“.

M. Jankauskienė tik pridūrė, kad darbdaviui už įdarbintą žmogų negali būti kompensuota daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kas 2025 m. yra 1557 eurai (1038 eurai x 1,5).

„Įprastai subsidija mokama iki 6 mėnesių; asmenims su negalia, kuriems nustatytas 30–40 proc. dalyvumas, – iki 36 mėnesių; asmenims su negalia iki 25 proc. dalyvumo lygio – neterminuotai per visą darbo laikotarpį“, – vardijo pašnekovė.

Kada išėję neteksite išmokų

UŽT atstovė pažymėjo – jeigu darbuotojas per įdarbinimo subsidijuojant laikotarpį (nepraėjus minėtiems 6 ar 36 mėn.) su darbdaviu nutraukia darbo santykius savo noru, jis pusę metų negali įgyti bedarbio statuso, taigi negauna ir nedarbo išmokos.

Išimtis taikoma tik tada, kai subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai – tada darbuotojas išeiti iš darbo gali bet kada neprarasdamas galimybės gauti nedarbo išmoką.

M. Jankauskienė skaičiuoja, kad 2024 m. dalyvavimą priemonėje anksčiau laiko nutraukė apie 3,5 tūkst. asmenų. 

95 proc. iš jų – dėl darbuotojo iniciatyvos, kai asmenys nusprendžia nepasinaudoti galimybe integruotis į darbo rinką ir savo noru išeina iš darbo.

„Priežasčių gali būti pačių įvairiausių – nuo netenkinančių darbo sąlygų ar užmokesčio iki paprastų „tiesiog nepatinka“ ir pan. 

Likę 5 proc. asmenų iš darbo subsidijuojant anksčiau laiko išėjo dėl darbdavio kaltės, pvz., dėl subsidijavimo sutarties sąlygų nesilaikymo“, – komentavo pašnekovė.

Kam suteikiama galimybė taip įsidarbinti?

M. Jankauskienė vardijo, kad šia galimybe gali pasinaudoti:

• nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos kompetencijos;
• bedarbiai, kurie pastaruosius 6 mėn. nedirbo nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai, nei kitaip;
• vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
• 16–24 metų bedarbiai;
• pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kurie kvalifikaciją įgijo ne daugiau kaip prieš 2 metus;
• mamos ar tėčiai, vaiko globėjai, rūpintojai ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų;
• asmenys, kurie prižiūri šeimos narius su negalia, kai jiems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
• asmenys su negalia, kuriems nustatytas nuo 0 iki 55  proc. dalyvumo lygis.

„Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims teikia tik tinkamo darbo pasiūlymus, įvertinusi jų turimą išsilavinimą, darbo patirtį, pageidavimus darbui, sveikatos būklę, patiriamus sunkumus ar kliūtis siekiant užimtumo bei kitus svarbius aspektus, kurie gali turėti įtakos asmens įsidarbinimui.

Būtent taip įvertinus asmens individualią situaciją darbo rinkoje, galima siūlyti dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“, – kalbėjo tarnybos atstovė.

Kas ir kuo dirba subsidijuojant

M. Jankauskienė atskleidė, kad 2025 m. gegužės pradžioje įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo apie 4 tūkst. šalies gyventojų.

Ji atskleidė, kad daugiausiai jų įdarbinta apsaugos darbuotojais, individualios priežiūros darbuotojais, apskaitininkais, pardavimo vadybininkais, administratoriais, krovikais, valytojais, pardavėjais, virėjais, pakuotojais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais.

„Pernai įdarbinimo subsidijuojant priemone pasinaudojo beveik 6,5 tūkst. darbdavių. Į darbo rinką padėta sugrįžti 12,8 tūkst. klientų.

Įdarbinimas subsidijuojant ypač aktualus įdarbinant vyresnius nei 50 m. asmenis, kuriems sunkiau sugrįžti į darbo rinką“, – komentavo UŽT atstovė.

Ji skaičiavo, kad vyresnio amžiaus asmenų su subsidijomis buvo įdarbinta beveik 5 tūkst., jaunimo iki 29 m. – 3,5 tūkst., asmenų su negalia – 1,8 tūkst., ilgalaikių bedarbių – beveik 700. 

Po 24 mėn. dirbo 63,1 proc. baigusių šią priemonę.

Reikalavimai darbdaviams – negali atleisti?

M. Jankauskienės teigimu, jeigu pasibaigus subsidijos mokėjimo laikotarpiui per 6 mėn. darbdavys atleidžia bent 1 asmenį, už kurį buvo mokama subsidija, pakartotinai toks darbdavys dalyvauti įdarbinime subsidijuojant gali tik po metų.

Išimtys darbdaviui taikomos tik tuomet, jei:

• asmuo buvo atleistas šalims susitarus dėl išbandymo (nepraėjus bandomojo laikotarpio); 
• asmuo buvo atleistas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės;
• darbuotojas pats išėjo iš darbo;
• darbo santykius teko nutraukti nesant darbo sutarties šalių valios.

UŽT atstovė pridūrė, kad įdarbinti asmenis už subsidijas gali ne kiekvienas darbdavys – jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Pvz.: įmonė negali būti bankrutuojanti, likviduojama, turėti įsiskolinimų ar baudų, privalo būti įdarbinusi bent vieną asmenį pagal darbo sutartį ir informaciją pateikusi „Sodrai“.

Tuo metu įmonės vadovas (ar kitas atsakingas asmuo) taip pat negali per pastaruosius metus būti gavęs jokios administracinės baudos už darbo pažeidimus, negali būti pažeidęs darbo įstatymų ir pan.