• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia šalies gyventojus būti dėmesingais jungiantis prie SPIS – socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. Prie šios sistemos reikia prisijungti teikiant prašymus kompensacijoms ir išmokoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia šalies gyventojus būti dėmesingais jungiantis prie SPIS – socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. Prie šios sistemos reikia prisijungti teikiant prašymus kompensacijoms ir išmokoms.

REKLAMA

Ministerija gavo duomenų, jog nelegalią veiklą vykdo SPIS svetainės kopija, labai panašiu internetiniu adresu ir titulinio puslapio grafiniu dizainu.  

Ministerija atkreipia dėmesį, kad gyventojai, teikdami elektroninius dokumentus įvairiai socialinei paramai gauti – socialinėms išmokoms, komunalinių paslaugų kompensavimui, socialinei paramai mokiniams, socialines paslaugas ir kt. – turi jungtis tik šiuo svetainės adresu.

Ministerijos turima informacija rodo, kad yra sukurta svetainės kopija (piratinė svetainė), panaudojant tikrosios svetainės duomenis, grafinius vaizdus (SPIS | Prisijungti).  

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas, kad šios piratinės svetainės veikimas būtų nedelsiant sustabdytas, o nustatyti kalti asmenys – patraukti atsakomybėn.

REKLAMA

Neteisėtai pasinaudojant oficialios SPIS svetainės duomenimis ir naudojant netikrą svetainę neteisėtam elektroniniu būdu teikiamų duomenų perėmimui ir įgijimui, gali būti padaryta didelė žala netikra svetaine pasinaudojusio žmogaus asmens duomenims.

Milijoniniai nuostoliai

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai.

REKLAMA
REKLAMA

Palyginimui, 2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių, patirtų dėl finansinių sukčių schemų, metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma sudarė per 10 mln. eurų, kai tuo metu 2020 m. – apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus, lyginant su 2021-aisiais, nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.

„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pastebi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyventojams arba verslo atstovams jau užkibus ant sukčių kabliuko, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų atliekamus pavedimus bankai sustabdo, o kartais pavyksta susigrąžinti ir į kitas finansų įstaigas jau pervestas lėšas. Šitaip bankų ir teisėsaugos pastangomis per 2022 metus sustabdyta arba į sąskaitas grąžinta iš viso apie 5 mln. eurų.

„Bankų, teisėsaugos ir gyventojų bendradarbiavimas duoda vis geresnių rezultatų. Todėl nukentėjusius raginame nedvejojant apie incidentus pranešti bankams ir policijai, kad būtų kuo daugiau galimybių susigrąžinti išviliotas lėšas“, – akcentuoja E. Čipkutė.

REKLAMA

2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Per metus LBA nariai fiksavo 3500 „fišingo“ atvejų, tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 800 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.

REKLAMA

Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau per metus šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. eurų iki 2 mln. eurų.

Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 m., 641 tūkst. eurų 2021 m.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai sudaro 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.

„Sukčiai bando įvairius pinigų išviliojimo būdus, nuolat prisiderina prie aktualijų, taiko psichologinio poveikio metodus, bando užmegzti asmeninį kontaktą ir jį plėtoti individualiai. Turime būti labai budrūs, antraip supratimas, jog galimai tapai sukčių auka gali ateiti tik po kurio laiko, jau praradus nemažai pinigų“, – sako E. Čipkutė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų