Finansinė grupė „Invalda“ ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Ukrainos rinkos. Ukrainoje veikė keletas „Invaldos“ valdomų nekilnojamojo turto bei finansų įmonių: LLC „Finasta“, LLC „Inreal“, LLC „Incredo“ ir LLC „Inreal-Ocinka“.
AB „Invalda“ prezidento Dariaus Šulnio teigimu, įmonėse iš viso dirbo kelios dešimtys darbuotojų, o sprendimus dėl to, kokiu būdu – parduodant ar uždarant – bus atsisakyta šių įmonių, priims už tai atsakingi asmenys, bus ieškoma optimaliausių sprendimų.
Pasak AB „Invalda“ prezidento Dariaus Šulnio, priežastys, lėmusios pasitraukimą iš Ukrainos, buvo kelios. „Dabartinėmis pasaulio ekonomikos sąlygomis finansinės grupės tikslas yra koncentruotis į pagrindinius verslus ir strategines rinkas, todėl tenka maksimaliai atsisakyti antraeilių ir prognozuojamu laiku finansinės vertės nekuriančių dalykų. Įvertinę Ukrainoje veikiančių mūsų įmonių galimybes ir atsižvelgę į esamą politinę ir ekonominę situaciją šalyje, priėmėme sprendimą pasitraukti iš šios rinkos“, - teigia D. Šulnis.
AB „Invalda“, nutraukdama įmonių veiklą Ukrainoje, nepatirs didesnių nuostolių – į nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas teikiančias bendroves bei maklerio įmonę iš viso buvo investuota apie 4 mln. litų. Nekilnojamojo turto objektų bendrovės nebuvo įsigijusios ir nevykdė statybų veiklos.
„Invaldos“ prezidento teigimu, sprendimas atsisakyti veiklos Ukrainoje nebuvo sunkus: „Ukraina buvo toliausiai nuo mūsų, be to, investicijos ten buvo nedidelės, o situacija šalyje neatrodė labai palanki.“ D. Šulnio teigimu, Ukraina šiuo metu yra vienintelė šalis, kurioje „Invalda“ nusprendė nebetęsti veiklos.
Anot finansinei grupei „Invalda“ priklausančio banko „Finasta“ analitikų, dauguma užsienio investuotojų dar gana ilgą laiko tarpą Ukrainą aplenks pagarbiu atstumu. Šiuo metu šalis susiduria su daug sudėtingų problemų: dėl pasaulinės finansų krizės stringa kreditavimas, smunka žaliavų ir maisto paklausa bei kainos eksporto rinkose. Pamažu lėtėja ir pagrindiniu Ukrainos ūkio augimo varikliu pastaraisiais metais buvusi šalies apdirbamosios pramonės, statybų ir žemės ūkio sektorių plėtra.
Ukrainos finansų rinka taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ribotas šalies priėjimas prie užsienio finansavimo šaltinių, Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai sugriežtinti bankų priežiūrą bei ekonominis nuosmukis šalyje kitąmet dar labiau sumažins bankų išduodamus kreditus. Šios priežastys lems, kad nemažai įmonių nepajėgs refinansuoti savo trumpalaikių paskolų, o dėl smunkančios gamybos šaliai grės didelis nedarbas.
Padėtį Ukrainoje dar labiau apsunkina neskubantys blėsti infliaciniai lūkesčiai, kuriuos kursto galimas naujas dujų kainų šokas kitąmet. Grivina pinga toliau, o tai savo ruožtu lemia gyventojų santaupų nuvertėjimą, brangsta importinės prekės ir dėl to ateityje šalyje gali smarkiai smukti mažmeninė prekyba. Savo ruožtu panikos apimtų gyventojų ir įmonių noras atsiimti indėlius iš bankų bei iškeisti grivinas į užsienio valiutą dar labiau gilina finansų rinkos krizę. Numatoma, kad 2009 metais Ukrainos, kaip ir kitų šalių, ekonomikai nepavyks išvengti gilios recesijos.
