Vilniaus apygardos teismas balandžio 3 dieną nutarė, jog „Litgrid“ turėjo teisinį pagrindą nesutikti su įmonės siekiu prie tinklo prijungti 29 vėjo elektrinių parką.
„Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ atstovas Paulius Kalmantas BNS sakė, jog teisminis ginčas projekto plėtros nepaveiks, todėl bendrovė papildomų veiksmų nesiims.
„Pirkdami šitą projektą apie šitą bylą žinojome, įsivertinome tas rizikas, jokios įtakos tai mums neturi, nieko daugiau nedarysime. Jis neturi įtakos ir mūsų galių rezervacijai ir projekto tolesniam vystymui“, – BNS teigė P. Kalmantas.
„Projektas yra vystymo stadijoje. Kai pasieksime investicinį sprendimą, tada informuosime plačiau“, – teigė jis, paklaustas, kada projektas gali būti įgyvendintas.
„Ignitis renewables“ kovą skelbė pasirašiusi sutartį su „Nord Wind Park“ dėl parko įsigijimo.
Apygardos teismas netenkino parko plėtotojos – investicijų į nekilnojamojo turto ir atsinaujinančios energetikos projektus įmonės „Capital City Group“, ir jos vadovo kontroliuojamos įmonės „Nord Wind Park“ – skundo ir paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.
„Atsakovė („Litgrid“ – BNS), atsisakydama su ieškove („Nord Wind Park“ – BNS) sudaryti ketinimų protokolą pagal (...) išduotas išankstines prijungimo sąlygas, pagrįstai nurodė, jog perdavimo tinklo pralaidumas planuojamos (...) vėjo elektrinės prijungimui (...) buvo nepakankamas“, – konstatavo teismas.
„Nord Wind Park“ 2022 metų birželį prašė jai išduoti išankstines prisijungimo sąlygas bei sudaryti ketinimų protokolą dėl parko prijungimo prie linijos Aizkrauklė–Panevėžys.
Išankstinės sąlygos „Nord Wind Park“ suteiktos 2022 metų liepą, tačiau 2022 metų gruodį „Litgrid“ netenkino įmonės prašymo pasirašyti ketinimų protokolą, nes tuo metu tinklo pralaidumas buvo 86 MW mažesnis nei reikia bendrovei.
Įmonė teismui aiškino, jog „Litgrid“ protokolo nepasirašė, nors toje pat linijoje kitiems vėjo elektrinių statytojams leido rezervuoti galių už kiek daugiau nei du gigavatus.
„Litgrid“ savo ruožtu teigė, kad rezervuojant šias galias 2022-aisiais dar nebuvo pakeistas Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas (PETA) – nauja jo redakcija įsigaliojo 2023-ųjų kovą bei leido „Litgrid“ prie tinklo jungti daugiau elektrinių nei faktinė tinklo galia ir esant poreikiui jas riboti.
Todėl, teismų teigimu, operatorė iki tol pagrįstai leidimus prijungti prie tinklo skirdavo atsižvelgdama į faktinę jo galią, kadangi tuo metu dar nebuvo priimtas teisinis reguliavimas, leidęs prijungti daugiau elektrinių.
„Litgrid“ teigimu, tai, jog įmonei buvo išduotos prijungimo sąlygos, dar nereiškia, kad operatorė įsipareigoja pajėgumus skirti. Pasak jos, pasirašyti protokolą ji gali tik esant pakankamam pralaidumui, kurio tuo atveju nebuvo.
Registrų centro duomenimis, 50 proc. „Nord Wind Park“ akcijų priklauso „Capital City Group“, 46,54 proc. – jos vadovui Mindaugui Zarembai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
