Lietuvos banko užsakyto tyrimo duomenimis, didžioji dalis žmonių neturi santaupų, kurias galėtų panaudoti ištikus nelaimei – netekus pajamų ar susirgus. Tokia situacija itin nepalanki visų pirma patiems gyventojams, kurie ne tik nejaučia finansinio saugumo, bet ir gali imtis neracionalių sprendimų, pavyzdžiui, brangiai skolintis, ir susidurti su dar didesnėmis problemomis.
Jokių finansinių saugiklių
Lietuvos banko užsakyto tyrimo duomenimis, netekus pagrindinio pajamų šaltinio nuo trijų iki šešių mėnesių galėtų išgyventi tik trečdalis šalies gyventojų, ilgiau nei pusmetį – 15 procentų, o trumpiau nei savaitę – dešimtadalis apklaustųjų. Nuo savaitės iki mėnesio galėtų išgyventi 26 procentai, o 1–3 mėnesius – 28 procentai apklaustųjų.
Tyrimas atskleidė, kad su einamosiomis išlaidomis didžioji dalis gyventojų susitvarko gana gerai – laiku apmoka sąskaitas. Tačiau trečdalis apklaustųjų pripažino per pastaruosius 12 mėnesių susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengia pragyvenimo išlaidų. Jie dažniausiai skolinosi iš draugų ar artimųjų arba mažino būtinąsias išlaidas, o trečdalis laiku neapmokėjo sąskaitų.
Nepaisydami tokios situacijos, dauguma labai gerai arba gerai vertina savo gebėjimą tvarkyti pajamas ir išlaidas ir neišleisti daugiau nei uždirba. Didžioji dalis tvirtino sudarantys namų ūkio biudžetą ir nusprendžiantys, kokią dalį pinigų skirti išlaidoms, taupymui, sąskaitoms apmokėti. 53 procentai nusistato ilgalaikius finansinius tikslus ir siekia juos įgyvendinti.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad gyventojai ne tik seka savo finansus, bet ir domisi ekonomine ir finansine aplinka. Tačiau labiausiai domisi tuo, kas tiesiogiai susiję su jų pinigais – seka mokesčių pokyčius, domisi darbo rinka, mokesčių lengvatomis. Lietuvos bankas skelbia, kad infliacija ir nekilnojamojo turto rinka nuolat domisi apie ketvirtadalis respondentų, o palūkanomis – 15 procentų. 18 procentų nuolat seka pensijų kaupimo pokyčius, o 12 procentų – valiutų rinką.
Rezultatai nėra džiuginami, tačiau specialistų labai nestebina.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad jau keletą metų tokių tyrimų rezultatai labai panašūs. Tie gyventojai, kurie kaupė ir atidėjo juodai dienai anksčiau, santaupų turi, kurie neturėjo – dabar jiems būtų labai sunku taupyti. O. Bložienės teigimu, faktas, kad tiek daug gyventojų negalėtų išgyventi daugiau nei mėnesį iš santaupų, yra neigiamas veiksnys.
Lietuviai neturi labai gilių taupymo tradicijų, didelė dalis neteko santaupų bankrutavus bankams ir nemato prasmės taupyti arba pasirenka netinkamus taupymo būdus.
„Sunku persiorientuoti į ilgalaikes taupymo priemones“, – sako Asmeninių finansų instituto vadovė.
Mažom sumom nenori?
„Nepakanka pajamų“, – toks, O. Bložienės teigimu, paprastai būna pasiteisinimas, kodėl žmogus netaupo.
Tačiau taip kalbama ir kai pinigų nėra, ir kai gaunamos didelės pajamos. Jos tvirtinimu, taupymas – ilgas procesas, tai – dešimtmečių reikalaujantis darbas.
„Taupant laikas yra sąjungininkas. Kuo anksčiau pradedama, tuo geresnis rezultatas“, – sako O. Bložienė.
Tačiau paprastai jauni žmonės nori gyventi čia ir dabar arba mano, kad taupys, kai padidės pajamos, o jos nedidėja. Tad išsiugdyti įprotį taupyti – labai svarbu.
„Kad ir koks būtų didelis atlyginimas, žmogus suras, kur jį išleisti“, – neabejoja Asmeninių finansų instituto vadovė.
Šiuo metu didžioji dalis gyventojų praktiškai neturi santaupų. Daugelis neturi įpročio taupyti ir negeba išsikelti ilgalaikių finansinių tikslų.
„Galbūt nori laimėti milijonus loterijoje, o ne kaupti mažomis sumomis“, – kalba apie žmonių įpročius O. Bložienė.
Tiesa, jos manymu, tarp neturinčiųjų santaupų yra tokių, kuriems apskritai nėra iš ko susitaupyti – pajamos labai mažos, tačiau specialistė įsitikinusi, kad tokių negali būti pusė namų ūkių.
Dauguma, jos manymu, vis dėlto neprisiverčia taupyti. Tokia situacija gana grėsminga gyventojams.
O. Bložienės teigimu, stabilaus finansinio pagrindo neturėjimas žmones veikia neigiamai – taip gyventi sunku. Rezervas suteikia saugumo jausmą, patenkina finansinius poreikius.
Santaupos būtinos
SEB banko šeimos finansų ekspertė Judita Varanauskienė sako, kad tokie tyrimo rezultatai veikiausiai dėl kelių priežasčių. Viena iš jų ta, kad pinigų dalis žmonių neturi tiek, kad galėtų taupyti, arba neseniai buvo būtina išleisti santaupas. Kita priežastis galėtų būti optimizmas ir manymas „man taip nenutiks“ arba kad tokia situacija ilgai netruks. Ji spėjo, kad dalis jaunų žmonių mano prireikus galėsiantys pasiskolinti iš tėvų, tai yra pasinaudotų ne savo asmeninėmis santaupomis.
Kita vertus, J. Varanauskienės teigimu, „Eurostat“ duomenimis, net ir turtingose šalyse situacija nėra ideali. Jei staiga prireiktų išleisti nemažą sumą, gana didelė dalis užsienio gyventojų to nepajėgtų.
Tačiau ten paprastai būna išplėtota socialinė apsauga. Tiesa, ir pas mus yra apsaugos mechanizmų, kurie įsijungia praradus pajamas. Tačiau specialistai pataria turėti nors kiek santaupų.
„Nėra išmintinga neturėti santaupų“, – sako J. Varanauskienė. Jos teigimu, labai į kampą įvarytas žmogus gali ieškoti išeičių, kur gauti pinigų. Pavyzdžiui, bandyti skolintis ten, kur labai brangu, ir užsikrauti dar didesnę skolą. Taip pat galima bandyti ką nors parduoti, nors ir nuostolingai. Tačiau geriausia tokiu atveju turėti nors kiek pinigų juodai dienai. Kiek jų reikėtų, labai individualu. Dauguma vadovėlių nurodo: reikėtų tiek, kiek užtektų pragyventi pusmečiui.
„Šešių mėnesių finansinį buferį sukaupti nerealu“, – J. Varanauskienė mano, kad tokia suma daugeliui atrodo neįkandama. Tam reikia arba gana ilgo laikotarpio, arba turėti dideles pajamas. Tad ji pataria, kad jauni žmonės turėtų susitaupyti tiek, kad užtektų pragyventi bent dvi savaites. „Reikia nors kiek turėti santaupų“, – sako ji.
Beje, šiuo metu bankuose yra nemažas indėlių portfelis, tad dalis žmonių vis dėlto turi kokių nors santaupų. Pasak J. Varanauskienės, terminuotus ir neterminuotus indėlius padalinus visiems šalies gyventojams, kiekvienas gautų po 9 000 litų, o padalinus tik turintiesiems tuos indėlius – būtų gerokai daugiau. Aišku viena, yra dalis žmonių, turinčių labai dideles sumas, kita dalis skelbiasi neišgalėsianti pragyventi ir iki trijų mėnesių. Kita vertus, klausinėjami apie pinigus žmonės kartais nesako tiesos – vieni pagražina situaciją, kiti, atvirkščiai, pablogina.
Kaip ir minėta, didelė dalis gyventojų domisi tiek savo finansais, tiek ekonomine ir finansine aplinka. J. Varanauskienės manymu, tuo priverčia domėtis pats gyvenimas. Pavyzdžiui, kas nors nutinka pažįstamam, artimam žmogui, tada susimąsto ir aplinkiniai, jog ir jiems taip gali nutikti.
Be to, pasikeitęs ir pats požiūris.
„2007–2008 metais manyta, kad reikia kuo daugiau iš gyvenimo imti, susikurti kuo prabangesnę, geresnę buitį, o į taupančiuosius buvo žiūrima su lengva pašaipėle, o dabar vertinamas ir giriamas tas, kuris sugeba sutaupyti“, – pažymi šeimos finansų ekspertė.
Daiva SAVICKIENĖ
