REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaulių apygardos teisme nuotoliu pirmadienį liudijęs „Grigeo“ valdybos narys, įmonės viceprezidentas Vigmantas Kažukauskas teigė, kad jos nariams atrodė, jog nuotekos įmonėje buvo tvarkomos tinkamai,  valdybai didelių investicinių projektų nebuvo pristatyta. 

Šiaulių apygardos teisme nuotoliu pirmadienį liudijęs „Grigeo“ valdybos narys, įmonės viceprezidentas Vigmantas Kažukauskas teigė, kad jos nariams atrodė, jog nuotekos įmonėje buvo tvarkomos tinkamai,  valdybai didelių investicinių projektų nebuvo pristatyta. 

REKLAMA

„Turbūt nekilo, nes jei būtų kilę, būtų ieškoma sprendimų, kaip susitvarkyti. Pagal turimą informaciją atrodė, kad viskas tvarkoma tinkamai“, – paklaustas, ar įmonėje buvo kilęs klausimas, apie tai, kaip išvalomos nuotekos sakė V. Kažukauskas.

„Tikrai nepamenu, kad būtų tokios kalbos apie negalėjimą išvalyti“, – sakė jis teisme. 

V. Kažukauskas teismui teigė valdyboje dirbantis nuo 2010 metų. Valdybą paprastai sudaro nariai, dirbantys įmonėje. Vienu metu valdyboje dirbo ir ilgametis Klaipėdos kartono įmonės, vėliau pervadinto „Grigeo Klaipėda“, vadovas Arūnas Pasvenskas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Grigeo Klaipėda“ byloje anksčiau liudijęs ilgametis bendrovės vadovas Vidas Beržonskis patvirtino žinojęs apie išleidžiamą nevalytą vandenį į Kuršių marias. Jis teigė apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu Pangoniu, tačiau, V. Beržonskio teigimu, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.

REKLAMA

Tuo metu buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas Jonas Garalis ankstesniuose teismo posėdžiuose teigė kėlęs klausimą apie nuotekų valymą ir su juo susijusias investicijas, tačiau įmonė lėšų skirti esą nesutiko. J. Garalis anksčiau tvirtino, kad tiek jis, tiek kai kurie kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų – bendrovės atstovai vykdavo į užsienio gamyklas bei parodas, kur dairėsi technologinių sprendimų.

Buvęs gamybos vadovas pasakojo, kad Vokietijos popieriaus fabrike jis stebėjo technologiją, kurią vėliau pristatė valdybos pirmininkui G. Pangoniui. Pastarasis, anot J. Garalio, paprašė paskaičiuoti investicijas ir sužinojęs, kad suma su įrengimu siekia apie tris milijonus eurų pasakė, kad suma per didelė: „Varėm toliau pro šalį“.

REKLAMA
REKLAMA

V. Kažukauskas teigia, kad po skandalo dėl nuotekų mano, jog buvę įmonės vadovai neatliko savo darbo iki galo.

„Po šito įvykio, nuotekų viso skandalo, tai manau, kad ne visas įgyvendino. Direktoriai turi pilnas atsakomybes veikti savo veikloje, be ribojimų“, – sakė jis. 

Problemos nematė

Aplinkos apsaugos departamento vienai advokačių pasiteiravus, ar per daugiau nei dešimt metų valdybai, ar kuriam nors iš narių kilo kausimas, kaip tvarkomasi su nuotekų valymo procesu, viceprezidentas teigė, kad buvo gaunama informacija apie įrengimus, jų būklę, gedimus. 

„Matėm bendrą situaciją, bet neatrodė, kad reikia kažką staigiai iš esmės keisti, kad yra didelės problemos. Buvo dėl įrenginių stovio reikalingos tam tikros investicijos, išlaidos. Buvo leidžiama remontuoti, investuoti. Iš ataskaitų tikrai nematėm, kad yra kažkokia tai problema“, – kalbėjo V. Kažukauskas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės viceprezidentas teigė turintis savo atsakomybių sritį. Jam priskirti gamybos proceso optimizavimo darbai, techninio aptarnavimo optimizavimo darbai, dalyvavimas verslo plėtos darbuose, „Lean“ sistemos diegimas.

Investavo 40 mln. eurų

Anot jo, kasmet įmonėje vykdavo 8-12 valdybos posėdžių. Įsigijus įmonę Klaipėdoje, siekiant geriau susipažinti su jos veikla, valdyba rinkdavosi ir uostamiestyje. 

„Prieš parduodant įmonę savininkas nebeskuba investuoti. Kai įsigijom, įmonėje reikėjo daug lėšų investuoti į pačias gamybas, gamyba nebuvo efektyvi“, – teigė valdybos narys. 

„Atsimenu, kad yra buvę tam tikri projektai dėl nuotekų gerinimo, bet ta įranga tikrai buvo susidėvėjusi, tai investicijų reikėjo visur, tame tarpe ir į nuotekas. Dabar nepasakyčiau, kokio lygio ir kokios investicijos, sumoj apie 40 mln. per aštuonerius metus buvo suinvestuota, tame tarpe – ir į nuotekas“, – kalbėjo V. Kažukauskas. 

REKLAMA

Apie kokį laikotarpį kalbama, jis negalėjo atsakyti, bei nurodė, kad dirba keliose valdybose. Anot jo, investicijos buvo patvirtintos ir į valymą, nes valymo įrenginiai yra tiek pačioje gamykloje, tiek Dumpių teritorijoje. 

„Iš mažesnių kažkokių įrengimų investavimų kažkas ten yra buvę, bet iš mažesnių, tikrai ne kažkokie didžiuliai esminiai pakeitimai, kad atsimintume, perstatyt, perdaryt reikėtų, nes užtikrinant normalią veiklą privaloma investuot kai kuriais atvejais, nes įranga jei sustoja, sustos visa gamykla. Tikrai būdavo ieškoma galimybių kažkokį įrenginį pakeisti“, – teigė valdybos narys. 

Dėl nuotekų valymo kokybės ir būtinybės investicijoms jis teigė tokių pokalbių valdyboje nepamenantis. 

REKLAMA

Viceprezidentas išskyrė investicinius projektus į dvi dalis, būtinuosius ir investicijas, siekiant kokybės, našumo. kuriant naują produktą. Įmonės viceprezidento teigimu, būtiniesiems projektams dažniausiai nebuvo reikalaujama paskaičiavimo, ypač, jei susiję su darbų sauga, aplinkosauga ir jie yra privalomi padaryti. 

Idėją nuotekų išvalymui, anot valdybos nario, investuojant į anaerobinį reaktorių 2021 metais esą pateikė „Grigeo investicijų valdymas“, kurios vadovu buvo paskirtas Robertas Krutikovas. Jis taip pat yra vienas įtariamųjų šioje byloje. 

Grasino skandalu

J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie abu jau davė parodymus teisme. Vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2019 metais J. Garalis buvo atleistas iš „Grigeo Klaipėdos“, o V. Beržonskis iš pareigų pasitraukė savo valia.

Įtampa bendrovėje kilo ėmus įtarti, kad vyrai buvo susiję su medžiagų, dažų ir krakmolo, pirkimu, kurios buvo brangesnės. Įmonė anksčiau skelbė, kad buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu, o skirtumas, kaip teigta, galėjo „nusėsti“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje, susijusioje su minėtais vyrais.

V. Kažukauskas teigė dalyvavęs J. Garalio atleidimo procese. 

„Atleidimas buvo iš sunkesnių, įvairūs žmonės būna gyvenime, ne pirmas darbas toks gyvenime. J. Garalis buvo gana emocingas, rašė paaiškinimus,, išgirdom grasinimą valdybai, R. Pangoniui, kitiems nariams, nepamenu žodžių“, – kalbėjo viceprezidentas.

REKLAMA

Anot jo, atleidžiant minėtą darbuotoją buvo pakviesti apsaugos darbuotojai, „kad kažkas neatsitiktų daugiau, susistumdymų ar panašiai“. 

V. Kažukauskas teigė girdėjęs, jog J. Garalis pagarsino kerštausiąs valdybos nariams sukeliant didelio masto skandalą.

„Negalėčiau (pakomentuoti, red. past.), ir tuo metu nesupratau. Neatrodė, kad galėtų būti tas daroma“, – sakė jis. 

Darbo ginčų inspekcija pripažino, kad J. Garalio atleidimas buvo neteisėtas. Prokuratūra tuomet atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėdos“ skundus nagrinėję teismai.

Buvusiems darbuotojams bendrovė yra iškėlusi civilinius ieškinius, kuriuose siekia prisiteisti 2,8 mln. eurų.

REKLAMA

Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų