Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Valdžia dar į Lietuvą negrįžusius emigrantus užsimojo suvilioti pinigais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šeimos priemonių pakete numatė skirti grįžimo išmoką šeimai, kuri daugiau nei 5 metus gyveno užsienyje ir grįžo nuolat gyventi į Lietuvą.
Sugrįžusiems į Lietuvą – skirs išmoką
Pagal numatytą tvarką, 2 000 eurų gautų šeima be vaikų, 4 000 eurų būtų skiriama šeimai su 1 vaiku, o 5 000 eurų paramą gautų šeima, auginanti 2 ar daugiau vaikų. Be to, gyvenantieji užsienyje ilgiau nei 2 metus galėtų pasinaudoti 1 000 eurų integracijos krepšeliu, skirtu lietuvių kalbos kursams, kvalifikacijai kelti, darželio kompensacijai ir psichologo konsultacijoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad visų šeimų politikos stiprinimo kontekste labai svarbu siųsti žinutę apie laukiamas ne tik pavienius asmenis, bet ir vaikus auginančias bei susituokusias šeimas.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius dėl natūralios kaitos ir emigracijos sumažėjo beveik 803 tūkstančiais, iš kurių 310 tūkstančių lemė mirtingumo ir gimstamumo balansas, o 416 tūkstančių – emigracija. Tačiau 2020 metais įvyko lūžis, kai daugiau lietuvių į tėvynę grįžo, nei iš jos išvyko. Šešerius metus iš eilės į Lietuvą sugrįžta beveik dvigubai daugiau šalies piliečių, nei išvyksta – pavyzdžiui, pernai grįžo 19 310, o išvyko 9 940 piliečių.
Mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas ar būtina paskata?
Anot ekonomisto Žygimanto Maurico, valdžios siūloma priemonė yra netikslinga ir neveiksminga, nes mokesčių mokėtojų pinigai būtų dalijami tiems žmonėms, kurie ir be jokių papildomų išmokų sugrįžtų.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad tokių žmonių bus labai nedaug, nes siūlomos sumos nėra kosminės, todėl tai bus tiesiog papildoma paskata jau ir taip nusprendusiems grįžti asmenims. Ekonomistas iškėlė klausimą, kam remti jau apsisprendusius grįžti, ir pasiūlė geriau apsvarstyti paramą tiems, kurie kaip tik planuoja išvykti iš Lietuvos.
Tačiau ministrė I. Ruginienė su šia kritika nesutinka ir tikina, kad visi papildomi įrankiai, padedantys sugrąžinti lietuvius namo, yra reikalingi ir tikslingi, o valstybės pagalbos niekada nebus per daug.
Valdžia emigrantų sugrąžinimui iš bendro šeimos priemonių paketo, kurio dydis siekia beveik 770 mln. eurų, numatė skirti apie 12 mln. eurų. Ž. Maurico teigimu, vienkartinė kelių tūkstančių eurų suma nėra pakankama, kad priverstų keisti gyvenamąją vietą, be to, toks sprendimas kvepia nelygybe ir diskriminacija.
Ekonomisto manymu, vilioti tautiečius atgal reikėtų priemonėmis, taikomomis visiems šalies gyventojams – didinant vaiko pinigus, vaiko priežiūros išmokas ir jų lubas. Jis patikino, kad jei valstybė 1,5 ar 2 metus užtikrins dosnias išmokas bei garantuos vietas valstybiniuose darželiuose, žmonės mielai rinksis Lietuvą net ir esant mažesnėms pajamoms.
Kas iš tiesų skatina grįžti?
Apklausos ir tyrimai rodo, kad lietuvių sprendimą grįžti dažniausiai lemia šeima, kultūriniai ryšiai bei kalba, o dažniausia kliūtimi tėvynėje tampa vaikų integracija darželiuose bei mokyklose, darbo paieška, užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas bei būsto įsigijimas augančių kainų fone.
Tarptautinės migracijos organizacijos atstovas Vytautas Ežerskis pastebi, kad Lietuvoje atlyginimai jau pasiekė tokį lygį, kai gyventi užsienyje nebe taip stipriai apsimoka, ypač turint omenyje, jog didesniuose miestuose ir regionuose atlyginimai ženkliai išaugo.
Daugiausia tautiečių į Lietuvą grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos. Nors didžiausias skaičius parvykusiųjų kuriasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, vertinant grįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, pirmauja mažosios savivaldybės – pernai lyderėmis tapo Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
