Šiaulių galimybės turėti europinę vėžę sumažėjo iki minimumo. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ liniją siūloma tiesti per Panevėžį. Per Šiaulius būtų 800 milijonų litų pigiau, bet Panevėžys neva turi daugiau „pliusų“.
Miesto valdžia nesusidomėjo
UAB „Sweco Lietuva“ parengė „Rail Baltica“ linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).
„Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą Lietuvai geriau pasirinkti: Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena ar Kaunas-Panevėžys-Latvijos siena.
Tomas Varneckas, „Sweco Lietuva“ atstovas, projekto vadovas, informavo, jog vertintojų išvada – prioritetine laikyti atkarpą per Panevėžį.
Vertinimo ataskaita išsiųsta Kauno, Panevėžio, Šiaulių savivaldybėms viešai svarstyti. Per mėnesį ji turi būti apsvarstyta su visuomene. Po to dar mėnesį bus svarstoma su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis.
„Nuo rugsėjo 9 dienos prasideda viešas svarstymas, – sako T. Varneckas. – Bet, aišku, niekas jau dabar netrukdo savivaldybei, politikams ataskaitą skaityti ir reikšti pastabas.“
Galutinį sprendimą, remdamasi SPAV ataskaita, priims Vyriausybė.
Šiaulių miesto savivaldybė, rengiant SPAV, procesu nesidomėjo – prašymų neteikė, nekvietė rengėjus diskutuoti. Panevėžio miesto savivaldybė teikė pageidavimus, argumentus, dar liepos mėnesį surengė susitikimą su „Sweco Lietuva“ atstovais.
Neturėti vėžės – privalumas?
T. Varnecko nuomone, tai, kad vėžė eis per Panevėžį, Šiauliams tai – „ne trūkumas, o privalumas“. Esą Šiauliai galės susikoncentruoti ties turima geležinkelio vėže, einančia link Klaipėdos jūrų uosto.
„Ši vėžė jau yra galingesnė, nei bus „Rail Baltica“, ir jos galingumas augs bent du kartus dėl augančio Klaipėdos jūrų uosto, – tikino T. Varneckas. – Jeigu Šiauliai pasiimtų ir „Rail Baltica“, turėtų dėmesį skirti ne vienam projektui, eikvoti resursus keliems projektams.“
Šiauliai, SPAV rengėjo teigimu, „be jokio vargo jau dabar gali imti pridėtinę vertę iš esamos vėžės, ypač kada turi Zoknių oro uostą.“
Kodėl per Panevėžį?
SPAV rengėjų išvadą lėmę pirmiausia socialiniai aspektai.
Vėžė per Šiaulius kirstų daugiau gyvenamųjų teritorijų, skaičiuojama, jog poveikį darytų 150 tūkstančių gyventojų, gyvenančių kilometro atstumu abipus potencialios vėžės.
Alternatyva per Panevėžį paliestų tik 25 tūkstančius gyventojų.
Trasa per Šiaulius būtų 25 procentais ilgesnė. Per Panevėžį – ir trumpesnė, ir tiesesnė, ir greičiau būtų pasiekiami regionų centrai.
Daroma prielaida, jog keleiviniu traukiniu kelionė nuo Kauno iki Rygos per Panevėžį truks 1,37 valandos, per Šiaulius – beveik dvigubai ilgiau – apie 3 valandas.
Lemia – kultūros paveldas
Bet pagrindiniai skirtumai išryškėjo vertinant alternatyvas kultūros paveldo požiūriu – vėl ne Šiaulių naudai.
„Jeigu tiestume liniją šalia esamos geležinkelio linijos, ten daug kultūros paveldo objektų, – aiškina T. Varneckas. – Dar vieną geležinkelį šalia „paguldyti“ tiesiog nėra erdvės. Reikia atitraukti liniją į šoną – jau bus du geležinkeliai, tarkim, per kilometrą vienas nuo kito – ir poveikis gyventojams didėja.“
Suskaičiuota, jog ir žemės sklypų visuomenės poreikiams reikėtų išpirkti ne mažiau nei Panevėžio atveju. Netgi keliais šimtais daugiau.
Netikėtumas – pigesnė statyba
„Bet kapitalo kaštai, geležinkelio statyba būtų pigesnė per Šiaulius – maždaug 800 milijonų litų“, – įvardija Šiaulių „pliusą“ vertintojas.
Tačiau pabrėžia, jog pajamos iš vėžės per Šiaulius būtų 1,4 milijardo litų mažesnės. Dėl ilgesnės trasos esą krovinių ir keleivių srautai per Šiaulius būtų mažesni.
Bet vėžę per Šiaulius numato Lietuvos Respublikos bendrasis planas. O dėl vėžės per Panevėžį reikėtų keisti šalies bendrąjį planą.
Krovos srautui – menka įtaka
Ar įvertinta Šiaulių tarptautinio oro uosto, kuris yra krovinių pervežimo oro uostas, kuriamų laisvosios ekonominės zonos ir logistikos centro įtaka?
„Rail Baltica“ geležinkelis yra tarptautinis regioninis geležinkelis, jis nėra nei Lietuvos, nei kitos šalies. Visa Lietuva užtikrins tik apie 10 procentų bendros krovos, – aiškina T. Varneckas. – Šiaulių ar kita stotis duos dar mažiau krovos. Todėl pavienių objektų, logistikos centrų ir panašiai, įtaka maža – per maži masteliai.“
Tačiau SPAV ataskaitoje įvardijama, jog Panevėžio alternatyvą renkantis reikia logistikos infrastruktūros.
Ką rašo vertintojai?
* „Panevėžys – vienas didžiausių Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį), esantis šalies Šiaurėje, išsidriekęs abipus Nevėžio. Panevėžio miestas yra patogioje geografinėje padėtyje: čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviem Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Varšuva ir Ryga. Iki neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto – 240 km.“
* „Šiaulių miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Šiaurės Lietuvoje, kurio teritorija apima Šiaulių miestą ir Rėkyvos gyvenvietę. Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštes šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus – 210 km, Kauno – 142 km, Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km, Kaliningrado – 250 km.“
Šiaulių tarptautinis oro uostas vadinamas Zoknių kariniu-civiliniu oro uostu ir priskiriamas Šiaulių rajono savivaldybei.
Iš „Sweco Lietuva“ parengtos „Rail Baltica“ linijos SPAV ataskaitos
