Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Nuo praėjusių metų tiesioginės šalies investicijos čia išaugo 276 kartus.
Apie planus įmonių grupės „Hanner“ centrą iškelti iš Lietuvos bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paskelbė liepą. Anot jo, priimti tokį sprendimą paskatino palankesni Estijos įstatymai ir stabili mokestinė aplinka.
„Hanner“ grupės valdomų įmonių Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rumunijoje akcijos buvo perduotos Estijoje registruotai holdingo įmonei. Pastarosios įmonės akcininkai – Avulių šeima.
Kiek anksčiau panašų sprendimą priėmė ir Klaipėdoje veikianti krovinių gabenimo įmonė „Vitransa“ – ji planavo dalį veiklos perkelti į Estiją dėl ten galiojančių pelno mokesčio lengvatų.
Savaitraščiui nepavyko pakalbinti įmonės generalinio direktoriaus Vido Augaičio, nes jis išvykęs į komandiruotę Maskvoje, tačiau anksčiau žiniasklaidai jis teigė, kad nemažai bendrovių Estijoje jau turi antrinių įmonių, nes ten nemokamas pelno mokestis. Anot verslininko, tas pačias paslaugas galima teikti ir Lietuvoje, tačiau Estija patrauklesnė savo mokesčių sistema.
Apie planus perkelti valdomų įmonių centrinę būstinę savaitraščiui „Ekonomika.lt“ yra užsiminęs ir verslininkas Benas Gudelis. Jis tvirtino, kad „KristiAna“ ir „Fragrances International“ rimtai svarsto šią galimybę, o jis pats pavargo nuo požiūrio į verslininkus Lietuvoje ir valdžios politikos.
Kitos priežastys
Dėl kiek skirtingų priežasčių dalį veiklos Estijoje vykdo ir „TonyBet“ lažybų punktus valdanti bendrovė Lošimų strateginė grupė. Pasak jos vadovo Vygerdo Joniko, įmonė norėtų šią veiklą vykdyti Lietuvoje, tačiau paprasčiausiai negali, nes interneto lošimai mūsų šalyje nėra reglamentuoti, o valstybinės institucijos nerodo didelio noro šio darbo imtis.
„Viską lėmė valstybinių įstaigų politika ir strategija. Ilgai bendraujame dėl šio dalyko su Valstybine lošimų priežiūros tarnyba, iš kurios nuolat jaučiame spaudimą, o įstatymo raidė, labai neaiški, dažniausiai traktuojama verslininkų nenaudai. Estijoje yra priešingai“, – sako jis.
V. Jonikas neatmeta galimybės, kad jei situacija mūsų šalyje nesikeis, bendrovė visą veiklą perkels į kaimynę Estiją.
„Ten palankūs įstatymai, turime licenciją, patogiau vykdyti veiklą, pritraukti užsienio veikėjų. Tačiau ir sumokėti mokesčiai tada lieka Estijoje, – aiškina Lošimų strateginės grupės vadovas. – Mes esame patriotai ir jei galėtume veiklą vykdyti Lietuvoje, tik taip ir darytume. Sutinku, mokestinė bazė Estijoje palankesnė, bet mums tai nerūpi.“
Prieš porą metų apie galimybę verslą perkelti į kaimynę Latviją buvo užsiminęs bendrovės
„Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Tačiau šiandien jis tvirtina, kad apie tai įmonė nebegalvoja.
„Gyvename tokioje šalyje ir turime prisitaikyti, – sako jis. – Jeigu situacija kardinaliai keistųsi, galbūt ir mes kitaip galvotume. Mums labai nepatiko anksčiau vykęs pridėtinės vertės mokesčio keitimas, nes tai mažmeninei prekybai yra skausmingas procesas. Ir ne tik dėl kainų – techniškai tai nėra lengva įgyvendinti. Mokestinių įstatymų keitimas neigiamai veikia įmonių veiklą, sunku planuoti, bet tai kol kas mūsų neskatina galvoti apie verslo perkėlimą į kitą šalį.“
Kalta verslo aplinka
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad jau trečius metus šalies tiesioginės investicijos užsienyje drastiškai nekinta: praėjusių metų pabaigoje jos sudarė 5,37 mlrd. litų, 2010-aisiais – 5,42 mlrd. litų, 2009 metais – 5,5 mlrd. litų. Tiesa, šių metų I ketvirtį jos ūgtelėjo 355 mln. litų, palyginti su 2011 metų paskutiniu ketvirčiu.
Šių metų pradžioje didžiausias pinigų srautas iš Lietuvos pasiekė Nyderlandus (daugiau nei 1,6 mlrd. litų), Latviją (858 mln. litų) ir Kiprą (625,6 mln. litų). Tiesa, pastaroji valstybė yra lengvatinių mokesčių zona. Estija šiame reitinge nėra tarp lyderių: šių metų I ketvirtį Lietuvos tiesioginės investicijos čia buvo 115,9 mln. litų. Tačiau augo jos septynmyliais žingsniais: praėjusių metų III ketvirtį sudarė 0,42 mln. litų, o po pusmečio perkopė 100 mln. litų.
Nyderlanduose antrinių bendrovių turi viena didžiausių šalies bendrovių „Maxima grupė“. Anksčiau skelbta, kad šį verslininkų pasirinkimą lėmė galimybė diversifikuoti verslo riziką, verslo aplinka, įstatyminės bazės stabilums ir jos patrauklumas užsienio investuotojams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad mūsų paslaugų sektoriaus bendrovėms verslus perkelti į užsienį gerokai lengviau nei pramonės sektoriaus atstovams. Tačiau nepaisant prastesnės verslo aplinkos Lietuvoje jis neprognozuoja masinio įmonių perkraustymo į užsienį.
„Pagal verslo aplinką šalyje esame vidutiniokai. Pasaulio banko skaičiuojamame „Doing business“ indekse esame 27 vietoje. Tai pakankamai neblogai. Kita vertus, per metus mūsų pozicija šiame reitinge pablogėjo – buvome 25. Tai rodo, kad šalys, su kuriomis konkuruojame, verslo aplinkos reformas daro greičiau ir efektyviau nei Lietuva“, – sako jis.
Visi nesikraustys
Anot A. Izgorodino, pirmieji verslo problemų sąraše yra mokesčiai, sudėtinga ir paini jų sistema, pernelyg dažni mokesčių keitimai, daromi neatsižvelgiant, kaip jie paveiks verslo aplinką, vartotojų perkamąją galią, įmonių finansinę būklę.
„Vis dėlto nemanau, kad įmonių perkėlimas į kitas šalis gali tapti tendencija. Turėtų drastiškai pasikeisti verslo aplinka, – sako A. Izgorodinas. – Kol kas sunku pasakyti, kaip ji pasikeis, kai darbą pradės nauja vyriausybė, tačiau pesimistinių prognozių neturiu. Viskas priklausys nuo to, kaip
Lietuva sugebės tvarkytis su struktūrinėmis problemomis ir kaip keisis šalies verslo aplinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.“
Savaitraščio kalbinama advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Saulė Dagilytė pripažįsta, kad Estijos pelno mokesčio sistema yra unikali: ji leidžia nemokėti mokesčių nuo įmonės pelno, kol jis nėra paskirstomas dividendais bendrovės akcininkams.
„Tad galima nemokėti mokesčių nuo reinvestuojamo į verslą pelno. Nors Lietuvoje galiojanti pelno mokesčio sistema taip pat yra gana patraukli, dar vienas svarbus Estijos pranašumas – mokesčių sistemos stabilumas, – pasakoja ji. – Dėl 2008 metais įvykdytos „naktinės“ mokesčių reformos Lietuvoje 2009 metais galėjome stebėti lietuviško verslo judėjimą į stabilesnes mokestines jurisdikcijas, tarp jų ir į Estiją.“
S. Dagilytė sako, kad Estijos mokesčių sistema yra stabilesnė, o jų administravimas paprastesnis nei mūsų šalyje. Ji pasakoja, kad susiduria ir su smulkesnėmis įmonėmis, kurios domisi verslo valdymo perkėlimo galimybėmis.
„Susidomėjimas nėra atslūgęs ir dabar“, – teigia ji.
Šalies verslininkai domisi ne tik Estija, tarp kitų verslo valdymui patrauklių jurisdikcijų minimi Nyderlandai, Liuksemburgas, Malta ir Didžioji Britanija.
FAKTAI: Verslo aplinka Lietuvoje
Pasaulio banko sudaromame „Doing business“ indekse Lietuva pagal verslo aplinką šiemet užima 27 vietą. Praėjusiais metais mūsų šalis užėmė 25 šio reitingo poziciją
Lietuvoje įmonės mokesčius moka dažniau nei šalyse kaimynėse: vidutiniškai 11 kartų per metus. Estijoje jos moka mokesčius 8, o Latvijoje – 7 kartus per metus
Daugiausia Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų tenka Nyderlandams, Latvijai ir Kiprui
Investicijos Estijoje nėra vienos didžiausių, tačiau nuo praėjusių metų III ketvirčio jos čia išaugo nuo 0,42 mln. iki 115,9 mln. litų šių metų I ketvirtį
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (30(92) rugpjūčio 20-26 d.), rubrikoje „Lietuvoje“.
