Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė.
Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis, paklaustas, kaip vertina pastaruoju metu Seimo svarstomus biudžeto lopymo variantus, sakė: „Tai, kas vyksta, vertinčiau kaip pasiruošimą rinkimams, dauguma šių sprendimų nesukuria realios naudos ir neatneš realių pajamų. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, tai šių dienų kontekste pasiūlytas nekilnojamojo turto mokestis didelio poveikio nekilnojamojo turto rinkai neturės, nes kartelė iškelta labai aukštai, tai daugiau populistinis mokestis, signalizuojantis, kad apmokestinami turtingieji, nors realiai iš to mokesčio biudžetas didelių pajamų neturės“.
Ekonomisto teigimu, toks sprendimas gali būti naudingas ateityje, nes sukūrus tokio mokesčio įstatyminę bazę vėliau galima reguliuoti ir pačią kartelę: „Tiems, kurie planuoja įsigyti brangesnį nekilnojamąjį turtą, būtina įvertinti ir tai, kad ateityje gali atsirasti su tuo susijusių mokesčių. Šiandien deklaruojama kartelė – vienas milijonas litų, tai nežeidžia rinkėjų ir nemažina politikų populiarumo, bet po rinkimų ši kartelė gali keistis. Taip gali nutikti po to, kai paaiškės, kad tokie mokesčiai jokių pajamų nesukuria, o juos administruoti brangu.“ Kalbėdamas apie dabar siūlomą vieno milijono ribą, pašnekovas pabrėžė, kad esant tokiai kartelei mokesčio administravimo išlaidos gerokai viršys jų duodamas pajamas.
Dabartinės problemos sprendžiamos ateities kartų sąskaita
Į klausimą, kaip vertina valdžios siūlymus 2 proc. gyventojų mokamų mokesčių „Sodrai“ nepervedinėti į privačius pensijų fondus, pašnekovas atsakė: „Kadangi Konstitucinis teismas jau pasakė, kad dabartinės gyventojų senatvės pensijos yra žmonių nuosavybė, tai antrosios pakopos fonduose esančių dabartinių dirbančiųjų sukauptos ir kaupiamos lėšos yra tokia pat nuosavybė.
Nėra ekonominio pagrindo, o teisinį pagrindą taip pat sunku įsivaizduoti, kad dabartinių ir būsimų pensininkų sukauptas lėšas būtų galima traktuoti skirtingai. Šis pasiūlymas yra nekonstruktyvus, griaunantis pensijų reformą. Tai nėra geras žingsnis, juolab, kad nesprendžiamos esminės struktūrinės problemos. Dabartinės problemos sprendžiamos ateities kartų sąskaita“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Kalbėdamas apie tai, ką būtų galima padaryti siekiant stabilizuoti situaciją ir atsisakant populistinių ir trumpalaikę naudą duodančių sprendimų, pašnekovas sakė: „Pirmasis vyriausybės siūlytas žingsnis – mažinti išlaidas 4 proc., nebūtų padaręs jokios tiesioginės žalos ekonomikai ar gyventojams. Esama išlaidų optimizavimo galimybių įvairiose srityse, ypač sveikatos apsaugos, nemažinant atlyginimų, tiesiog efektyviau paskirstant lėšas. Gaila, kad nuo pirminio pasiūlymo rasti rezervų ir sumažinti išlaidas buvo pereita prie populistinių sprendimų įvesti mokesčius, kurie destabilizuoja visą aplinką, bet neišsprendžia biudžeto deficito problemos.“
Chaosas dėl mokesčių gąsdina investuotojus
Anot ekonomisto, šiuo metu pasiūlyti mokesčiai, remiantis pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais, gali surinkti apie 100 mln. „Ir apie tokią galimybę galime svarstyti su sąlyga, kad tam tikras pajamas gaunantys piliečiai nepradės jų slėpti ar deklaruoti kokia nors kita forma ir pan. Gali būti, kad net pasinaudojus visais pateiktais pasiūlymais, valstybės biudžeto pajamos nepadidės. Tokie chaotiški svarstymai, nematant visos mokesčių sistemos, nesukuria naudos ir labai gadina Lietuvos įvaizdį. Situaciją iš šalies stebintys užsienio investuotojai, kurie bando priimti tam tikrus investicinius sprendimus, supranta, kad visa mokesčių sistema gali radikaliai pasikeisti per savaitę“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad situacija, kai diskusija dėl mokesčių svarstymo yra konstruktyvi, jau kartojasi ir žvelgiant į ilgalaikę šalies ekonominę perspektyvą, tai labai kenkia pačios šalies įvaizdžiui.
Palūkanų apmokestinimas žalingas šalies ekonomikai
Paklaustas, kokia galėtų būti gyventojų reakcija, jei vis tik būtų priimta sprendimas dėl palūkanų apmokestinimo, N. Mačiulis sakė: „Pasaulyje yra žinoma įvairių atvejų. Kartais gyventojai nusprendžia mažiau taupyti ir daugiau vartoti – tai Lietuvos ekonomikai būtų žalinga, nes lietuviai yra vieni mažiausiai taupančių visoje Europos Sąjungoje. Kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse buvo pastebėta, kad apmokestinus palūkanas gyventojai bando kompensuoti prarastas palūkanų pajamas dar daugiau taupydami ir mažiau vartodami. Toks elgesys turėtų neigiamą poveikį ekonomikai, nes pakenktų vidaus vartojimui. Bet kuriuo atveju, sprendimas apmokestinti palūkanas iškreipia šalies gyventojų elgesį.“ Specialisto teigimu, būtina ieškoti būdų, kaip skatinti šalies gyventojų taupymą, o ne vartojimą.
Anot ekonomisto, esama sričių, kur pinigai skirstomi neefektyviai, turėtų būti peržiūrėtas viešųjų paslaugų sektoriaus finansavimas. „Nemaža dalis gyventojų išloštų, jie nebūtų didinami mokesčiai, bet atsisakoma tam tikrų nemokamų viešųjų paslaugų, kuriomis daugelis nesinaudoja. Nors Lietuvoje esama nuomonės, kad kuo daugiau viešųjų paslaugų, tuo geriau, bet nereikia pamiršti, kad patys už jas susimokame mokėdami mokesčius į valstybės biudžetą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Turto mokestis – imitacija?
Kalbėdamas apie mokesčius ekonomistas sakė: „Iš visų pasiūlytų mokesčių, vienintelis efektyvus ir naudingas – turto mokestis. Šio mokesčio sudėtinga išvengti, jis efektyvus ir neiškraipo šalies gyventojų elgsenos, bet tai, kaip jis apibrėžtas dabar, tai nieko nesukuria, o veikiau imituoja tai, kad apmokestinami turtingieji, nesukuriant jokios naudos kitiems šalies gyventojams. Progresinio mokesčio įstatymas – labai neapgalvotas, nes siūloma apmokestinti net tuos žmones, kurie uždirba 1250 litų ir daugiau, tai akivaizdus nesupratimas, kas yra vidurinioji klasė.“
Ekonomisto teigimu, automobilio mokestis yra mažiau žalingas nei nekilnojamojo turto mokestis: „Pats automobilis yra labiau prabanga nei būstas. Jei būtų įvestas toks nekilnojamojo turto mokestis, kuris neštų naudą valstybės finansų prasme, būtų labai slopinama nekilnojamojo turto rinka bei statybų sektorius, kuris ir šiuo metu yra gana pasyvus. Jei būtų įvestas pakankamai mažas, bet universalus automobilio mokestis visiems transporto priemonių turėtojams – šimtas ar du šimtai litų per metus, tai visi supranta, kad tokį mokestį automobilio šeimininkas galėtų susimokėti.“
Pasak. N. Mačiulio, tokiu mokesčiu būtų surinktos apčiuopiamos pajamos į biudžetą. „Jei kalbame apie kelių ar keliolikos automobilių apmokestinimą, tai naudos neduos“, – teigė ekonomistas. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 600 automobilių, pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja ES, kas lyg ir rodytų, kad šalyje aukštas pragyvenimo lygis. Pašnekovas užsiminė, kad tokia statistika rodo, jog šalyje nepakankamai apmokestinta ši sritis, nes, pasak jo, kiekvienas jaunuolis vos sulaukęs pilnametystės skuba įsigyti automobilį, nes tai saviraiškos dalis, o ne būtinybė.
