Sunkmetis privertė atsitokėti ir vėl gaminti duoną namuose. Suktis ne tik apie puodus, bet ir išsikepti gardžios naminės duonos be jokių E.
Panevėžio rajone gyvenanti pedagogė Laima Noreikienė šeimą labai dažnai palepina karšta, saldžiais priedais pagardinta namine duona. Mokytoja sako, kad rytais labai smagu nubudus pajusti, kaip visi namai jau kvepia namine duona.
Visą sunkų darbą atlieka duonkepė. Tereikia įpilti ruginių ir kvietinių miltų, aliejaus, cukraus, įberti sausų mielių, įdėti razinų, riešutų ar saulėgrąžų. Duonkepė viską išmaišo, tešlą iškildina ir iškepa. Visas procesas užtrunka tris valandas. Produktus galima sudėti iš vakaro ir režimą nustatyti taip, kad šilta duona gardžiu kvapu šeimą žadintų ryte.
Mokytoja pasakoja, jog duoną namuose kepa daug jos pažįstamų, kolegių. Parduotuvėse siūlomos duonos jos perka labai retai. Kodėl šeimininkės ignoruoja parduotuvėse siūlomus duonos gaminius?
L.Noreikienė teigia, jog naminė duona pranašesnė už pirktinę, nes yra ekologiška, be jokių E. Ir skanesnė už parsineštą iš parduotuvės.
Kad duonos kepimo mada grįžta, galima įsitikinti net knygynuose. Iš jų lentynų knygos apie duonos kepimą namuose šluote šluojamos. Parduotuvėse jau sunku gauti duonkepių, bet tai nėra stabdys, miestietės duoną puikiausiai iškepa orkaitėse, skardose ar puoduose tešlos gumulėlį padėjusios ant kopūsto lapo.
Brangus kiekvienas pirkėjas
UAB “Kėdainių duona" direktorius Vidmantas Petkevičius teigia, kad keptos namuose duonos savikaina mažesnė tik keliais centais, todėl nelabai apsimoka vargti. Bet kiekviena šeima turi savo receptą. “Aš ir pats ragavau, buvo labai skanu, net ausys linko", - šeimininkių triūso nepeikia verslininkas.
Jis mano, kad šeimininkės nori pasipuikuoti savo gebėjimais, todėl ir šluoja iš parduotuvių duonkepes ir specialius puodus. Duonos valgytojų, jo nuomone, Lietuvoje dar tikrai liko ne mažiau kaip du milijonai, todėl kiekvieno skoniui įtikti nėra lengva.
“Aš už savo duoną atsakau. Priedų dedame minimaliai, todėl mūsų kepyklos duona sensta greičiau už kitų gamintojų, bet yra sveika", - teigia verslininkas.
Jis neslepia - duonos suvartojimas per praėjusius metus šiame krašte smuko maždaug 20 proc. “Kėdainių duona" savo produkciją išvežioja ne tik į savo, bet ir aplinkinių rajonų parduotuves. Didieji prekybos tinklai smulkesnių kepėjų neįsileidžia. Jie nori uždirbti patys, vyksta kova dėl kiekvieno pirkėjo. Kiekvienas saugo savo verslą", - tvirtina V.Petkevičius.
Šią žiemą nuvežti duoną ir pyragus į tolimesnius miestelius bei kaimus nebuvo lengva. Mikroautobusiukai klimpo nevalytuose rajonų keliuose, vairuotojai iš pusnių vadavosi kastuvais.
Verslininkas sako, kad duonos kepėjų pelnas sumažėjo iki nulinio. Pataikauti vartotojams, jiems pasiūlant pigų ir kokybišką produktą, vis didesnis iššūkis - nuo praėjusių metų rugpjūčio miltai nuo 700 litų už toną pabrango iki 1000 litų, taip pat brango cukrus, aliejus, dyzelinas, energija.
Pernai už grūdų toną gaudavę 500 litų, bet po javapjūtės jų nepardavę žemdirbiai dabar kainas pakėlė iki 1000 litų. Net pašarinių grūdų kainos šoko iki neregėtų aukštumų - 1000 litų už toną, be to, jų trūksta. “Duonos piginti negalėsime", - dėl iškraipytos rinkos apgailestauja “Kėdainių duonos" vadovas.
Rinka
Vienos didžiausių duonos ir pyragų gamybos bendrovės “Vilniaus duona" generalinė direktorė Rita Ramanauskienė įsitikinusi, kad šeimininkių pomėgis vėl kepti duoną namuose rinkai įtakos neturi.
Pernai, palyginti su 2009 metais, duonos ir pyrago gaminių pardavimas ne smuko, o 1 proc. ūgtelėjo. Ir kainos, anksčiau tai kildavusios, tai krisdavusios, laikėsi stabiliai. Tačiau pokyčių rinkoje įvyko, nes keitėsi vartotojų įpročiai.
Kai ekonominė situacija dar buvo gera, vartotojai pirko naujus ir brangius gaminius. Didelę paklausą turėjo skrudinti skirta duona. Dabar skrudinimo ir sumuštinių duonos paklausa traukiasi, žmonės taupydami daugiau perka pigesnius batonus.
“Matyti, kad pirkėjai ėmė labiau rūpintis sveikata. Gaminiai, į kuriuos pridėta daug nesumaltų grūdų ir kitokių pagardų, yra patys brangiausi, tačiau žmonės juos perka dėl sveikatos", - teigia “Vilniaus duonos" vadovė.
Verslininkė apgailestauja, kad žmonės per mažai žino apie į duoną dedamus ir E raidėmis žymimus priedus. Trūksta informacijos, todėl tiek daug baimės.
Ji pasakoja, kad E raidėmis žymimų priedų yra natūralių, susintetintų iš natūralių augalų ar produktų ir tik nedidelė dalis yra sintetiniai konservantai. Pirkėjui labai nemaloniai gali skambėti priedas “guaro derva", nors iš tiesų tai natūralaus augalo ištrauka.
Juk kiekvienas yra ragavęs spanguolių ir braškių, bet ar susimąsto, kodėl braškė sutyžta per kelias dienas, o spanguolė išlieka nepakitusi savaites. Priedų turime dėti, kad sumažintume pelėsių galimybę. Kad supelijusių produktų valgyti negalima, žino visi, bet pelėsis turi inkubacinį periodą, pilką spalvą pamatome gerokai vėliau, technologijos subtilybes atskleidžia verslininkė.
R.Ramanauskienė tvirtina, kad kenksmingi priedai į duoną nededami. Beriami tik natūralūs konservantai arba susintetinti iš natūralių augalų. Sintetiniai išvis nenaudojami.
Nors konservantų naudojimas ir kelia daug aistrų, iš tikrųjų pirkėjams tai rūpi mažiau, negu galima pamanyti. “Vilniaus duonos" senieji gaminiai, pvz., “Palangos", “Bočių" ir kiti, yra be konservantų, natūralūs, bet rūgštoki, todėl jų pardavimas mažėja.
“Vilniaus duonos" vadovė tvirtina, kad duonos branginimo projektai bendrovėje kol kas nesvarstomi. Vasarį, kovą duona tikrai nebrangs, sako R.Ramanauskienė. Tačiau prognozės yra liūdnos, nes miltų kainos kyla, trūksta grūdų, labiausiai rugių, todėl pavasariop duona gali pabrangti. Šiandien pirkėjui jau labai skauda ir tada, kai kepaliukas duonos pabrangsta 10 centų.
