Milijonus dolerių iš dviračių sporto ir sutarčių su rėmėjais susikrovusio dviratininko Lance‘o Armstrongo šlovė subyrėjo it kortų namelis, kartu atskleisdamas milžiniškus dopingo verslo industrijos mastus ir rafinuotas veikimo schemas, apie kurias viešai prabilti ryžtasi retas sportininkas.
Visų laikų pasaulio rekordą pagerinęs L. Armstrongas nuo 1999 iki 2005 m. septynis kartus iš eilės laimėjo prestižinį dviračių sporto turnyrą „Tour de France“, tačiau neteko visų iškovotų sporto titulų ir buvo pašalintas iš dviračių sporto dėl eritropoetino (EPO), testosterono ir dopingą maskuojančių preparatų vartojimo, nors tiesiogiai to nebuvo pavykę įrodyti.
Kaltinimai dėl dopingo vartojimo sportininkui pirmą kartą pateikti dar 1999 m. ir jį lydėjo iki pat skandalo kulminacijos. Tąkart po teigiamų dopingo testo rezultatų L. Armstrongas pateikė medicininę pažymą, kad draudžiamų medžiagų jo kraujyje rasta dėl medikamentų nuo vėžio vartojimo.
Puikūs L. Armstrongo rezultatai atrodė itin keisti atsižvelgiant į tai, kad prieš pergales jis sirgo vėžiu: medikai teigė, kad jis neišgyvens, bet sportininkas pasveiko. Faktą apie ligą dviratininkas visuomet sumaniai naudojo gindamasis nuo kaltinimų. „Pagalvokite apie mano situaciją: esu žmogus, kuris kartą pasveiko nuo mirties nuosprendžio, kodėl turėčiau grįžti į sportą, pradėti vartoti dopingą ir vėl pastatyti savo gyvenimą ant kortos? Tai būtų kvaila“, – kartą duodamas interviu sakė L. Armstrongas.
Įkliuvo ir lietuviai
Dopingas – ne naujiena ir Lietuvos dviračių sporto padangėje: šiemet EPO buvo rasta ir į Londono olimpines žaidynes turėjusios vykti 20-metės Rasos Leleivytės organizme, dėl to ji buvo diskvalifikuota. Prieš dešimtmetį su draudžiamais preparatais buvo pričiuptas ir Raimondas Rumšas, kadaise „Tour de France“ iškovojęs trečiąją vietą. 2002 m. jo žmona buvo sulaikyta su draudžiamais preparatais, o dar po metų dopingo buvo rasta ir jo kraujyje.
Dopingas yra verslas, kuriam reikia pinigų, organizacinės struktūros, naujausių technologijų, darbuotojų ir lyderio. Toks lyderis ir buvo L. Armstrongas. Jis spręsdavo, kaip jo komanda „US Postal“ turėtų treniruotis, kad reikia praleisti visas dviračių rungtynes ir susitelkti į svarbiausias – „Tour de France“.
Dviračių sportas labai priklauso nuo komandos narių – pavyzdžiui, kai L. Armstrongas važiuodavo „Tour de France“ lenktynėse, priekyje jo išsidėliodavo komandos draugai, kad sumažintų vėjo pasipriešinimą. Todėl, pasak specialistų, dviratininkas norėjo, kad visi jo komandos nariai taip pat vartotų dopingą, jis juos versdavo tai daryti.
Perpildavo kraują
Dopingo vartojimo schemoje itin svarbus buvo L. Armstrongo atstovaujamos komandos „US Postal“ sporto medikas Michele’is Ferraris. Jis nuolat sugalvodavo būdų pergudrauti dopingo kontrolierius. M. Ferraris žinojo, kad EPO dopingo kontrolieriai gali rasti tik tam tikrą laiką, todėl gaudavo informaciją apie būsimų dopingo testų laiką ir sumaniai derindavo preparatų vartojimo metą. Draudžiamų preparatų „US Postal“ komandai tiekdavo komandą per lenktynes lydintis motociklininkas, o švirkštai nuo dopingo būdavo laikomi tuščiose skardinėse nuo gėrimų.
Sukūrus naują testavimo sistemą ir dopingo testus pradėjus daryti gerokai dažniau, gydytojas sugalvojo dar vieną sistemą – dviratininkams buvo taikomas kraujo perpylimas. Iš jų kūno būdavo nuleidžiama kraujo tuomet, kai jame būdavo daug raudonųjų kraujo kūnelių, jis laikomas šaldytuvuose, o prieš varžybas, kai raudonųjų kraujo kūnelių skaičius organizme būdavo nukritęs, jį suleisdavo vėl.
Profesionali dopingo sistema
Vis dėlto praėjus penkeriems metams po paskutinio prestižinio dviračių sporto titulo laimėjimo L. Armstrongą supusi tylos siena pradėjo griūti. Pirmoji apie galimą draudžiamų preparatų vartojimą dar prieš dešimtmetį prabilo jo masažuotoja ir asmeninė asistentė Emma O'Reilly, kiek vėliau – buvęs treneris Tyleris Hamiltonas, o ilgainiui dopingą vartoję prisipažino visi L. Armstrongo komandos nariai, išskyrus vienintelį – L. Armstrongą.
Paskutinį smūgį sportininkui sudavė prieš keletą mėnesių pasirodęs JAV antidopingo agentūros USADA tyrimas, kuriame liudijimus pateikė 26 asmenys, tarp jų ir 11 L. Armstrongo komandos bendražygių. Tyrimo išvadose dviratininko sukurta dopingo vartojimo sistema apibūdinama kaip pati rafinuočiausia, profesionaliausia ir sėkmingiausia sporto istorijoje. Pats dviratininkas per karjerą sako daręs daugiau nei 500 dopingo testų, jo kaltė niekada nebuvo įrodyta.
Nukrito ant žemės
Pagal šį L. Armstrongo planą buvo sutelkta šimtai milijonų dolerių pradedant premijomis už laimėtus turnyrus, iš jų L. Armstrongas susikrovė apie 10,2 mln. litų, o po jų sekė ir rėmimo sutartys su didelėmis pasaulio bendrovėmis, tokiomis kaip „Nike“. Sportininkas pirmasis JAV supažindino su dviračių sportu. Jo knyga „It‘s not about the money: my journey back to life“ sulaukė milžiniško pasisekimo
Prasidėjus skandalui dviratininkas buvo priverstas pasitraukti ir iš 1997 m. jo paties įkurto aukų nuo vėžio centro „Livestrong“ vadovo pareigų. Oficialaus tinklalapio duomenimis, jame surinkta 500 mln. dolerių (1,35 mlrd. litų) aukų. Pasipylus kaltinimų lavinai jis prarado visas turėtas reklamos sutartis, iš sportininko pareikalauta grąžinti už pergales lenktynėse gautas premijas. Be to, milijoninį ieškinį jam yra pateikusi ir draudimo bendrovė.
Mafijos taisyklės
Kaip L. Armstrongo komandai pavyko daugelį metų likti nepastebėtiems į dopingo verslą įtraukus daugybę žmonių? Į šį klausimą JAV radijo stočiai NPR žurnalistas Danielis Coyle‘as atsakė, kad taip nutiko dėl dviračių sporte galiojančio vadinamojo tylos įstatymo, primenančio Italijos mafijos laikų omertą – nerašytą įstatymą, kai niekas apie nusikaltimus nekalba viešai ir nebendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais. Kalbėti apie dopingą dviračių sporte vis dar tebėra tabu, nors ši problema giliai įsišaknijusi – beveik visi su L. Armstrongu jo pergalių metais ant pakylos lipę sportininkai anksčiau ar vėliau buvo išaiškinti dėl dopingo skandalų. „Jei kam nors papasakotum, kas vartoja dopingą ir kaip veikia ši sistema, su tavimi daugiau niekas nebendradarbiautų ir būtum šantažuojamas“, – pasakojo D. Coyle‘as.
Sunku pasakyti, ar dopingo verslas traukiasi iš dviračių sporto, tačiau, pasak D. Coyle‘o, jei pernai prestižinį turnyrą laimėjęs australas Cadelas Evansas būtų pademonstravęs tokius pačius rezultatus prieš dešimtmetį, jis būtų likęs keturiasdešimtas.
Faktai: L. Armstrongas
41 metų L. Armstrongas laimėjo prestižiškiausią dviračių sporto turnyrą „Tour de France“ nuo 1999 iki 2005-ųjų
Iš dviratininko draudimo bendrovė SCA reikalauja 20 mln. litų – ji išmokėjo šią sumą jam 2005 m. po teismo proceso
Dviračių čempiono asmeninis turtas pernai sudarė apie 330 mln. litų, o iš jo reikalaujama pinigų suma sudaro apytiksliai dešimtadalį dviratininko turto
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (44 (105), lapkričio 26 – gruodžio 2 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
