Kai kurių bankų indėlių palūkanų pikas buvo pasiektas 2023 m. gruodį. Šiuo laikotarpiu už terminuotus indėlius, padėtus ilgesniam nei 18 mėn. laikotarpiui, siūlęs 5 proc. palūkanas, o už 12 mėn. laikotarpį siūlęs 4,3 proc. „General Financing bankas“ šiuo metu už 12 ir 18 mėn. siūlo 4,1 proc., 24 mėn. – 4 proc., sudarant dar ilgesnes sutartis – 3,6 proc.
Tuo metu gruodį už 12 mėn. siūlęs 4,3 proc., o už 18 mėn. – 4,5 proc. siūlęs „Inbank“ šiuo metu už 12 mėn. žada 4 proc., o už 18 mėn. – 3,7 proc. Visgi, trečias pagal dydį indėlių palūkanas už 12 mėn. gruodį siūlęs „Finora Bank“ išlaiko 4,2 proc.
Kiek mažesnes – 4,1 proc. terminuotų indėlių palūkanas už 12 mėn. siūlo „SME Bank“ ir „Bigbank“. Tuo metu, „Mano bankas”, „Šiaulių bankas“ siūlo po 4 proc. už 12 mėn. laikomus indėlius. Vienintelis už tokį laikotarpį siūlantis 3,9 proc. palūkanas yra „Fjord Bankas“.
Didieji komerciniai bankai siūlo kiek mažesnes palūkanas – „Luminor“ ir SEB siūlo 3,8 proc. Tiek pat siūlo „Medicinos bankas“ ir „Citadelė“.
Mažiausiai už 12 mėn. padėtus terminuotuosius indėlius siūlo „Swedbank“ – 3,5 proc. Visgi, siūloma grąžą yra nepakitusi nuo gruodžio mėn.
„Citadelė“ siūlo didžiausias palūkanas už kaupiamuosius indėlius – padėjus bet kokiam laikui, įskaitant ir 1 mėn., siūlo 3,75 proc. grąžą. Antras didžiausias palūkanas siūlo „Bigbank“ – 3,7 proc. už bet kuriam laikui padėtą kaupiamąjį indėlį. Aukštomis palūkanomis už kaupiamuosius indėlius taip pat išsiskiria „Luminor“ už 12 mėn. siūlantys 3,5 proc. ir „Šiaulių bankas“ už 18 ar 24 mėn. žadantys 3,75 proc. grąžas.
Galiausiai, Lietuvoje neatšaukiamus indėlius siūlo tik „Šiaulių bankas“ ir „Saldo Bank“.
„Šiaulių bankas“ už 6 ir 9 mėn. padėtus indėlius siūlo 3,75 proc. palūkanas, už 12, 18 ir 24 mėn. – 4,25 proc., o už 3, 4 ir 5 metų laikotarpį – 3,5 proc. „Saldo bank“ už 6 ar 9 mėn. žada 3,6 proc. grąžą, už vienerių, pusantrų ar dviejų metų laikotarpį – 4 proc., o padedant indėlius ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui – 3 proc.
Tarp didžiausią grąžą suteikiančių kredito unijų lyderiaują
Remiantis sausio mėn., pabaigos duomenimis, Už 12 mėnesių pasidėtus terminuotus indėlius palūkanos kredito unijose siekia nuo 0,8 proc. iki 4,5 proc., už kaupiamuosius – iki 3,75 proc.
Tarp kredito unijų, siūlančių terminuotus indėlius lyderiaują Utenos kredito unija – už 12 mėn. siūlanti 4,5 proc., už 9 mėn. 3,3 proc., o už 18 mėn. – 4,4 proc. Tuo metu už 12 mėn. 4,4 proc. siūlo Klaipėdos kredito unija. Po 4,3 proc. už 12 mėn. siūlo Vilniaus, Kauno regiono, „Neris“, „Saulėgrąžą“, „Magnus“ ir kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos.
Mažiausiai už terminuotus indėlius 12 mėn. laikotarpiui – po 0,8 proc. siūlo Pakruojo ir Grinkiškio kredito unijos.
Tarp kredito unijų, kurios siūlo kaupiamuosius indėlius, didžiausią grąžą žada Kauno regiono kredito uniją –3,75 proc. už 12 mėn. Už tą patį laikotarpį 3,7 proc. žada Šeimos, „Magnus“, Trakų, „Neris“ ir „Taupa“ kredito unijos. Tuo tarpu Kėdainių krašto kredito unija ir „Mėmelio taupomoji kasa“ žada 3,5 proc. palūkanas už 12 mėn.
Mažiausiai už kaupiamuosius indėlius siūlo Pakruojo kredito unija – 0,02 proc. Finansų instituciją tokią grąžą siūlo indėliams padėtiems nuo 6 iki 36 mėn.
T. Marčiulaitis: indėlių palūkanos Lietuvoje priklauso ir nuo politinių faktorių
T. Marčiulaitis aiškina, kad indėlių pikas buvo jau pasiektas, o šiuo metu jos po truputį leidžiasi dėl rinkos lūkesčių, jog centriniai bankai mažins bazines palūkanas. Visgi, anot jo, šiuo metu yra nežinoma, kada bazinės palūkanos bus mažinamos ir kaip tai paveiks indėlius.
„Bankai, patys nekontroliuoja šių dydžių, jie priklausomi nuo to, ko tikisi rinkos. Ir jie jau yra šiek tiek pamažėję nuo pikų, nors neženkliai. Priklausomai, nuo kiek centriniai bankai mažins, „Euribor“ turėtų panašiai mažėti“, – Eltai teigė T. Marčiulaitis.
„Visa rinka, iš esmės, sutinka, bet klausimas yra kada ir kiek mažės“, – pabrėžė jis.
Taip pat, anot ekonomisto, finansinių bendrovių siūlomi indėlių dydžiai Lietuvoje priklauso ir nuo politinio spaudimo, kurį jaučia bankai. Dėl to, anot jo, palūkanų už indėlius mažėjimas bus lėtas.
„Indėlių palūkanos priklausys ir nuo politinio spaudimo. Net tas didelis pakilimas, kuris buvo nesenai fiksuotas, buvo dėl tokio spaudimo. Reikia prisiminti, kad bankai indėlių palūkanas didina, kai jiems trūksta pinigų. Tuo metu Lietuvos bankai jų turi daugiau nei jiems reikia. Tai iš verslinės pusės, laikyti aukštiems indėliams iniciatyvos nelabai yra", – aiškino finansų ekonomistas.
„Bet žiūrint į platesnį paveikslą, į socialinę, politinę pusę, tai jos buvo padidintos ir lėčiau mažės", – paminėjo jis.
T. Marčiulaitis taip pat paminėjo, kad bazinių palūkanų sumažėjimas per 2024 m. nebus didelis, kas turės ribotą poveikį bankų siūlomoms indėlių grąžoms.
„Tikėtina, kad bazinės palūkanos ženkliai nesikeis, kad centriniai bankai pradėtų smarkiai mažinti reiktų finansinės krizės. O didelės krizės tikėtis prasmės kol kas nėra. Ir iš esmės, jeigu taip nenutiks, tos bazinės palūkanos 0,5–0,75 proc. per metus sumažės. Tai nebus kažkoks ženklus pokytis“, – aiškino jis.
